Susirink daugiau informacijos

Susirink daugiau informacijos, plačiau pasidomėk, ką veikia žmonės Tavo pasirinktoje profesijoje ar baigę studijų programą. Šiam tikslui gali pasinaudoti karjeros krypčių ir profesijų aprašais (reikalingas prisijungimas). Tikslesnę informaciją, kaip klostosi tam tikrą aukštąją mokyklą baigusių absolventų karjera, rasi išanalizavęs absolventų karjeros stebėsenos duomenis. Susisiek su dominančios profesijos ar organizacijos atstovais ir pasikalbėk klausimais, kurie Tau kelia nerimą. Tau gali padėti mentorystė. Sužinok daugiau apie darbo specifiką, ar žmonės patenkinti savo darbo veikla, kokie darbo aspektai labiausiai juos džiugina, o kokie yra nemalonūs, kaip pavyksta išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Dominančių organizacijų ir jų kontaktų gali ieškoti LinkedIn socialiniame tinkle, https://rekvizitai.vz.lt/ ir ieškodamas dominančios srities organizacijų asociacijų – jos paprastai pateikia savo narių sąrašus, kurie leidžia vienoje vietoje rasti daugumą toje srityje veikiančių įmonių (pvz., Lietuvos vaistininkų sąjunga, Lietuvos teisininkų draugija).

Išbandyk pasirinkimus praktiškai

Turbūt nėra geresnio būdo išsklaidyti abejones dėl pasirinkto karjeros kelio nei jį išbandyti praktiškai. Šiuolaikinis darbo pasaulis darosi vis sudėtingesnis, tad suprasti daugelį profesijų ar darbų remiantis vien informacijos šaltiniais, praktiškai neįmanoma. Todėl tiesioginė patirtis suteiks Tau neįkainojamos informacijos apie tikrąjį darbo pobūdį, sąlygas, krūvį. Galbūt pamatysi tokius aspektus, kurie iš pirmo žvilgsnio tarsi nereikšmingi, tačiau ilgainiui gali daryti įtaką Tavo pasitenkinimui karjera.

Ieškok galimybių praktiškai išbandyti karjeros pasirinkimą, kuris Tau kelia abejonių. Tai gali padaryti atlikdamas mokomąją ar profesinę praktiką dominančioje organizacijoje. Praktikos vietų paieškai pasinaudok universiteto renkama praktikos ir darbo pasiūlymų studentams duomenų baze. Karjeros pasirinkimą taip pat gali išbandyti ir savanoriaudamas, atlikdamas su pasirinkta profesija susijusias projektines veiklas, išbandydamas save su profesija susijusioje darbo veikloje vasaros atostogų ar laisvu nuo studijų metu. Jei svarstai keisti studijų programą, artimiau su jomis susipažinti padės universiteto rengiamos iniciatyvos „Studentas vienai dienai“ ir „Klausk studento“.

Siek geriau pažinti save

Gali būti, kad abejonės dėl karjeros kelio pasirinkimo susijusios su nepakankamu savęs pažinimu. Žinodamas savo vertybes, interesus ir gabumus, galėsi priimti labiau apgalvotą karjeros sprendimą. Informacijos, kaip tą padaryti testų ir savirefleksijos pagalba, rasi mūsų skiltyje „Sužinok koks darbas tinka.“  

Būk atviras kitoms galimybėms

Kaip sumažinti kankinantį nerimą ir netikrumo jausmą dėl pasirinkimo teisingumo? Išlik atviras kitoms karjeros galimybėms ir neapsiribok vien pasirinkta profesija, studijų programa. Pavyzdžiui, sek kokios tendencijos vyrauja pasaulyje ne tik pasirinktame profesijos lauke, bet ir kitose dominančiose srityse; pasirink studijuoti papildomus, su studijų programa tiesiogiai nesusijusius, bet dominančius dalykus rinkdamasis gretutines studijas ir kt. „Atviros durys“ kitoms galimybėms leis išlikti lankstesniam ir greitai pakeisti karjeros kryptį, jei paaiškėtų, jog Tavo pasirinkimas dėl vienų ar kitų priežasčių yra netinkamas. Tad nesvarbu, kad jau pasirinkai profesiją ar studijas, žinok, kad jas pakeisti niekada nevėlu. Planuodamas karjerą neapsiribok vienos alternatyvos vystymu, nepamiršk svajoti ir tyrinėti kitas galimybes!

Įsivertinti pasirinkimo tikrumą Tau padės ir nuoširdus atsakymas sau į kelis klausimus:

- Ar šis pasirinkimas tikrai yra mano ar kažkieno kito primestas, įsiūlytas ar kaip nors kitaip įpirštas kelias?
- Ar tai, ką pasirinkau, yra mano svajonė, nuoširdus noras ar kompromisas su aplinkiniais, „sveikas protas"?
- Kokios kitos karjeros alternatyvos man atrodo patrauklios?
- Kokiomis mano stipriosiomis pusėmis yra pagrįstas karjeros pasirinkimas?
- Kas man trukdo pakeisti karjeros kryptį, jei ši kelia abejonių? Kaip tuos barjerus galėčiau įveikti?

Jei atlikus aukščiau aprašytus veiksmus abejonės neišsisklaidė, pagalbos gali kreiptis į profesionalų karjeros konsultantą. Svarbiausia – domėkis ir ieškok atsakymų – taip tinkamas sprendimas tikrai ateis!

Įsivardink vertinimo kriterijus

Sprendimus priimti žymiai lengviau, kai tampa aiškūs alternatyvų vertinimo kriterijai, t. y., nusistatai, kas Tau yra svarbiausia renkantis tolesnį karjeros kelią. Pavyzdžiui, jei Tavo svarbiausias kriterijus yra mėgstamas, interesus atitinkantis darbas, tuomet renkantis studijas pirmenybė turi atitekti toms programoms, kurios labiausiai susijusios su interesų patenkinimu. Taigi, siekdamas aiškumo ir norėdamas palengvinti sprendimo priėmimą, pirmiausia nusistatyk alternatyvų vertinimo kriterijus, pasinaudodamas šia lentele:

Įvertink turimas alternatyvas

Remdamasis turimais kriterijais įvertink, kuri alternatyva yra priimtiniausia. Pasinaudok šia lentele (surašytos alternatyvos ir kriterijai tik pavyzdiniai):

Užrašyk stulpeliuose savo galimus pasirinkimus (šioje lentelėje gali daugiausia pasirinkti penkis). 10 balų skalėje įvertink, kiek kiekvienas pasirinkimas atitinka Tau svarbius vertinimo kriterijus, kuriuos nusistatei ankstesniame žingsnyje. Padaugink kiekvieno pasirinkimo vertinimą iš kriterijaus balo ir paskaičiuok kiekvienos alternatyvos bendrą balų skaičių. Ta alternatyva, kuri surinks daugiausiai balų, racionaliai vertinant, turėtų būti geriausia Tau.

Jei alternatyvų daug

Jei alternatyvų yra daug ir jų visų vertinimas užimtų labai daug laiko, tai apsibrėžk pasirinkimų vertinimo kriterijus ir apsistok ties pirma rasta alternatyva, kuri šiuos kriterijus atitinka. Pavyzdžiui, turi keliasdešimt galimų praktikos vietų. Visų jų išsamus vertinimas užimtų begalę laiko. Tad šiuo atveju būtų protingiau aiškiai apsibrėžti kelis svarbiausius vertinimo kriterijus (pavyzdžiui, susijusi su norimu darbu, tarptautinė įmonė, geri atsiliepimai iš anksčiau praktiką atlikusių studentų, patogus susisiekimas) ir apsistoti ties pirma praktikos vieta, kuri juos atitinka.

Jei racionalaus vertinimo nepakanka

Jei racionaliai vertinant galimus pasirinkimus vis tiek nepavyksta priimti sprendimo, gali būti, kad tai susiję su turimais vidiniais barjerais ar pasitikėjimo savimi stygiumi priimant karjeros sprendimus. Daugiau informacijos apie vidines kliūtis gali atrasti užpildęs karjeros kliūčių ir saviveiksmingumo klausimynus (reikalingas prisijungimas).
Karjeros sprendimai paliečia visas gyvenimo sritis, daro įtaką kitiems mums svarbiems žmonėms, todėl juos priimant pravartu pasitarti su artimaisiais, išklausyti jų nuomonę, patarimus. Tačiau, kita vertus, reikia nepamiršti, kad tik Tu esi atsakingas už savo karjerą, todėl galutinį sprendimą turėsi priimti savarankiškai.
Kartais karjeros sprendimų sunkumus lemia gilesnės karjeros ar asmeninės problemos, tad jei ilgam „užstrigai“ neapsisprendimo būsenoje, rekomenduojame pagalbos kreiptis į karjeros konsultantą.

Pabrėžk bendrąsias kompetencijas

Bendrosios (arba kitaip – perkeliamos) kompetencijos – tai tokios žinios, gebėjimai, įgūdžiai, nuostatos, kurios pritaikomos ne kurioje nors vienoje, o daugelyje sričių ar profesijų, perkeliamos iš vienos veiklos į kitą. Vilniaus universitetas yra išskyręs 5 bendrąsias kompetencijas, kurias padeda ugdyti studijos ir kita veikla Vilniaus universitete: Problemų sprendimas, Atvirumas naujovėms, Tarpkultūriškumas, Bendradarbiavimas ir Sąmoningumas. Tačiau yra ir daugiau kompetencijų, kurias gali ugdytis studijų bei kitų veiklų metu, štai kelios iš jų: 

Šiais laikais darbdaviai ypač pabrėžia bendrųjų kompetencijų svarbą darbui, nes sparčiai keičiantis technologijoms profesinės kompetencijos greitai pasensta, reikia nuolat jas tobulinti. Na, o bendrosios kompetencijos kinta ne taip greitai, jos kaupiamos visą gyvenimą ir didžioji dalis išsiugdoma neformaliai (ne paskaitų metu), užsiimant įvairia veikla: dirbant laikinus darbus, savanoriaujant, realizuojant laisvalaikio pomėgius ir t. t. Pasiekimai šiose veiklose gali būti rimtas įrodymas darbdaviams apie Tavo turimas bendrąsias kompetencijas.

Todėl ieškodamas darbo atlik šiuos veiksmus:

- išsiaiškink, kokios bendrosios kompetencijos gali būti svarbiausios siūlomai darbo pozicijai (tai gali būti įvardinta ir darbo skelbime);

- įvertink savo turimų bendrųjų kompetencijų lygį;

- gyvenimo aprašyme ir/ar darbo pokalbyje pabrėžk, jog turi šias kompetencijas ir pateik jų įrodymus.

Savo bendrąsias kompetencijas gali įsivertinti pats arba paprašyk, kad jas įvertintų Tave gerai pažįstantys žmones. Vienas iš būdų, kaip gali įsivertinti pats – sėkmingai atliktų darbų analizė. Surašyk visus svarbesnius darbus, kuriuos esi nuveikęs studijų metu, laisvalaikiu, užsiimdamas visuomenine veikla. Išsirink svarbiausius, smulkiai aprašyk, ką darei, kad pasiektum sėkmę. Apmąstyk, ką užrašei, ir įvardyk, kokių žinių bei įgūdžių Tau reikėjo sėkmei pasiekti. Tai ir bus tos kompetencijos (greičiausiai dauguma jų bus bendrosios), kurias Tu jau turi ir gali panaudoti tolesniam karjeros kūrimui. Pokalbyje su potencialu darbdaviu galėsi pateikti sėkmingos veiklos pavyzdžius, įrodančius kompetencijų turėjimą.

Pabrėžk savo stipriąsias asmenybės savybes

Jei neturi darbo patirties, Tavo išsigelbėjimu gali tapti Tavo paties asmenybė. Kol neturi, kuo pasigirti apie nuveiktus darbus profesinėje srityje, metas atkreipti žvilgsnį į save, savo asmenines savybes, patirtį, gyvenimo ir karjeros tikslus. Tai leis potencialiam darbdaviui pamatyti Tavyje dar neatskleistų talentų. Kokios asmeninės savybės darbdaviui svarbios, gali įsivertinti analizuodamas siūlomo darbo aprašymą, veiklos pobūdį, organizacijos vertybes. Paprastai darbdaviams patinka savarankiški, iniciatyvūs, darbštūs, atsakingi, lankstūs, sąžiningi, kupini entuziazmo, kūrybiški darbuotojai. Labai didelė tikimybė, kad kažkurias iš paminėtų savybių turi. Belieka jas įvardinti ir, darbdaviui prašant, pateikti šias savybes įrodančių pavyzdžių iš savo gyvenimo patirties.

Darbdaviai taip pat teigiamai vertina tuos darbuotojus, kurie turi išsikėlę aiškius karjeros tikslus, žino ko nori gyvenime. Todėl svarbu apmąstyti ir pačiam įsivardinti, kokios karjeros nori, koks darbas patinka, kokius gyvenimo ir karjeros tikslus stengsiesi pasiekti. Keli patarimai, padėsiantys Tau susikurti įkvepiančią gyvenimo ir karjeros viziją:

Gilinkis į savo svajones. Susidaryk platų svajonių sąrašą ir peržvelgęs jį atsirink, kas Tau yra svarbiausia gyvenime. Įsivertink, kokią vietą Tavo gyvenime užima karjera, kokios gyvenimo sritys Tau yra svarbiausios.
Nepamiršk, kad gyvenimas netrunka amžinai. Jei nori nugyventi jį prasmingai, turėk tai galvoje. Pabandyk įsivaizduoti ir aprašyti tai, ką per savo gyvenimą norėtum nuveikti – tai padės Tau aiškiau suvokti savo gyvenimo ir karjeros viziją.
Tyrinėk savo interesus, gabumus, stipriąsias asmenybės puses. Žinodamas, ką mėgsti daryti, kas lengvai sekasi, kas gyvenime yra svarbu, galėsi lengviau suprasti, kokia veikla norėtum užsiimti. Tai padės Tau aiškiau suvokti savo ilgalaikius tikslus, suformuluoti karjeros viziją. Iš kitos pusės – jokia karjeros vizija nebus patraukli ir miela, jei ji neatitiks Tavo asmenybės, interesų, vertybių.
Analizuok Tau svarbių asmenybių biografijas. Pagalvok ir išsirink tuos žmones, kurie Tau kelia didžiausią susižavėjimą. Kuo jie tokie išskirtiniai? Kas juose Tave labiausiai žavi? Ką jie savo gyvenime pasiekė, kokių principų, taisyklių laikėsi? Ši informacija padės Tau geriau įsisąmoninti, kas Tau pačiam yra svarbu, ką Tu savo gyvenime norėtum pasiekti, kokiu žmogumi norėtum būti, kokį darbą dirbti, karjerą turėti.

Ieškok pažįstamų pagalbos

Kai turi ilgametę darbo patirtį, Tavo „kokybės garantu“ tampa gerai parengtas CV. Neturint darbo patirties, apytuštis CV yra menkas pagalbininkas. Šiuo atveju gerokai svarbesnis veiksnys – pažįstamų rekomendacijos, patvirtinimai, jog tikrai esi vertingas kandidatas, į kurį darbdaviui apsimoka investuoti pinigus, kad „užsiaugintų“ gerą darbuotoją. Kaip plėtoti socialinį tinklą ir jį efektyviai panaudoti darbo paieškai, daugiau skaityk čia. 

Įgyk darbo patirties

Jei neturi darbo patirties, niekada nevėlu jos įgyti. Tai gali atlikti ir studijų metu, ir joms pasibaigus. Keletas pasiūlymų, kaip kaupti patirtį:

Naudokis praktikos galimybėmis. Studijų metais stenkis sąmoningai pasinaudoti visomis praktikos galimybėmis. Tinkamai pasirinkta praktika – tai puikus startas į būsimą darbą. Gana dažnai po praktikos atsiranda galimybė įsidarbinti toje pačioje organizacijoje, kurioje buvo praktikos vieta. Tad rinkis praktikos vietą gerai apgalvojęs, susiek ją su savo karjeros tikslais. Siek pasinaudoti ir tarptautinės praktikos galimybėmis. Taip įgysi tokių žinių ir įgūdžių, kurie gerokai pakels Tavo vertę potencialių darbdavių akyse.
Imkis savarankiškos veiklos. Jei susiduri su kliūtimi patekti į darbą, nes neturi darbo patirties – gali pats įdarbinti save. Daugeliu veiklų galima užsiimti išsiėmus individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar patentą. Tai bus puiki galimybė legaliai įgyti darbo patirties, net jei ir nepavyks pasiekti aukštų finansinių rezultatų.
Užsiimk visuomenine veikla. Dar vienas puikus būdas darbo patirčiai įgyti – įvairi visuomeninė veikla. Studijų metais gali padirbėti studentų atstovybėje, įvairiuose klubuose, asociacijose. Pasibaigus studijoms taip pat yra daugybė būdų, kaip aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Taip gali kaupti darbinę patirtį ir megzti darbo paieškai vertingus kontaktus.
Savanoriauk. Šiandien kaip niekad didelės galimybės užsiimti savanoriška veikla įvairiose srityse. Tai gali atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Savanorystė – tai prasmingas būdas ne tik įgyti darbo patirties, bet ir geriau pažinti tą veiklos sritį, kuria domiesi, pamatyti pasaulį, susipažinti su įdomiais žmonėmis.
Išbandyk laikiną darbą. Laikini, sezoniniai darbai taip pat leidžia įgyti ir tobulinti daugeliui darbdavių reikalingas bendrąsias kompetencijas.

Daugiau apie būdus kaip kaupti patirtį gali sužinoti čia.

Įvertink savo motyvacijos lygį

Jei kyla klausimas, ar iš tiesų Tau trūksta motyvacijos – pasitikrink.

Pirma, perskaityk žemiau pateiktus teiginius ir atsirink tuos, kurie Tau labiausiai tinka. Kuriame sąraše pažymėjai daugiau teiginių? Pagalvok ir įvertink, ką šie teiginiai Tau reiškia, kaip jie siejasi su Tavo motyvacija mokytis ar siekti karjeros tikslų.

Antra, pagalvok apie tai, kaip įvertintum savo motyvacijos mokytis ar siekti karjeros tikslų lygį skalėje nuo 0 ik 10, kai 0 – jaučiuosi visiškai nemotyvuotas, 10 – jaučiuosi labai motyvuotas. Motyvacijos svyravimų patiriame visi, kartais atidėlioti taip pat yra normalu, tačiau jei dažniau jautiesi nemotyvuotas nei motyvuotas, išmėgink toliau pateiktus 5 būdus kaip stiprinti motyvaciją. 

Analizuok motyvacijos trūkumo priežastis

Silpnos motyvacijos priežastys gali būti įvairios. Jas suprasdamas galėsi geriau sau padėti – pasirinkti tinkamiausius būdus, kaip stiprinti motyvaciją.

Peržiūrėk žemiau pateiktą galimų priežasčių sąrašą. Pagalvok ir atsirink priežastis, kurios silpnina Tavo motyvaciją mokytis ar siekti karjeros tikslų. Pasvarstyk, gal yra ir kitokių, čia nepaminėtų priežasčių.

•    Neturiu nusistatęs tikslų
•    Neturiu aiškių prioritetų
•    Nesugebu tinkamai planuoti laiko
•    Esu hedonistas – noriu savo tikslus pasiekti lengvai ir tikiu, kad studijos ar darbas turi teikti tik malonumą
•    Esu perfekcionistas – noriu viską atlikti nepriekaištingai, iš savęs reikalauju tik paties geriausio rezultato
•    Esu fatališkas – manau, kad viskas nulemta iš anksto, savo pastangomis negaliu nieko pakeisti
•    Nuolat save lyginu su kitais
•    Bijau suklysti
•    Nepakankamai pasitikiu savimi
•    Sureikšminu savo klaidas ir nesėkmes
•    Nuolat jaučiu nuovargį
•    Studijos, darbas mažai atitinka mano interesus ir gebėjimus

Toliau rasi įvairius metodus, padedančius stiprinti motyvaciją. pasinaudok jais! 

Susikurk viziją ir išsikelk tikslus

Susikurk karjeros viziją.

Vizija atsako į klausimą Ką aš noriu pasiekti? Ji nurodo pagrindinį tikslą Tavo karjeros kelyje. Vizija motyvuoja, įkvepia, suteikia entuziazmo, parodo kryptį, padeda išsikelti tikslus, nusistatyti prioritetus, įprasminti dabarties veiklas (pavyzdžiui, studijas, laikinus darbus). Rekomendacijas kaip ją susikurti rasi čia. 

Išsikelk tikslus.

Tikslai yra vienas geriausių motyvacijos šaltinių. Veiklai motyvuoja tinkamai suformuluoti tikslai – tiek trumpalaikiai (pavyzdžiui, susiję su būsima egzaminų sesija), tiek ilgalaikiai (pavyzdžiui, susiję su studijomis aukštojoje mokykloje; darbu, kurį nori susirasti po studijų). Taigi skirk laiko savo tikslams apsibrėžti. Apsibrėžk bent vieną tikslą, susijusį su studijomis, karjera. Tuomet susidaryk savo darbų planą. Rekomendacijas kaip tai padaryti rasi čia. 

Apdovanok save

Išsikėlęs tikslus, apgalvojęs žingsnius ir tarpinius rezultatus sugalvok sau prasmingą apdovanojimą po kiekvieno įveikto žingsnelio (ir pasiekus galutinį tikslą). Pavyzdžiui, gali save pradžiuginti kavos pertrauka, šokolado plytele, leisti sau 20 minučių naršyti internete, nueiti į kiną ar praleisti savaitgalį prie jūros – tai, kas Tau maloniausia. Tai itin paprastas, bet veiksmingas būdas save motyvuoti.

Taigi pasvajok ir sugalvok, kaip prasmingai apdovanosi ir palaikysi save atliekant užduotis. Taip tikslo siekti bus daug įdomiau ir efektyviau!

Patarimai, kaip tinkamai apdovanoti save:

•    sugalvok sau prasmingus apdovanojimus, atitinkančius išsikeltus tikslus ir įdėtas pastangas (kuo sudėtingesnis tikslas, kuo daugiau reikia įdėti pastangų – tuo didesnis turi būti ir apdovanojimas);
•    visada vadovaukis principu: pirma – užduotis, po to – apdovanojimas;
•    jeigu kyla pagunda nuveikti ką nors malonaus prieš pradedant veiklą, pažadėk sau, kad atlikus darbą, galėsi atlikti tai, ką nori;
•    galvok apie tą malonumą, kuris laukia, kai atliksi užduotį. Tai suteiks papildomų jėgų!

Įvertink pasekmes

Savo veiklų ir jų pasekmių apmąstymas iš ilgalaikės perspektyvos padės geriau įsisąmoninti savo poreikius, suprasti, kas yra svarbu, ko vengi, o ką nori daryti, ir susitelkti ties dabarties veiksmais.

Pagalvok, kas nutiks, jei atliksi Tau svarbias užduotis. Patarimai, kaip įvertinti pasekmes:

1. Prieš imdamasis kokios nors užduoties, atsakyk sau į klausimus:

•    Kokios bus pasekmės, jeigu aš tai padarysiu?
•    Kas nutiks, jeigu aš atsitrauksiu?
•    Kokią tai įtaką turės mano ilgalaikiams tikslams?
•    Kokią naudą turėsiu, jei atliksiu užduotį laiku?
•    Kiek finansiškai man kainuos užduoties nedarymas ar jos atidėliojimas (pavyzdžiui, kiek reikės mokėti už mokslą, jei neišlaikysiu egzamino)?
•    Susidaryk teigiamų ir neigiamų pasekmių sąrašą.

2. Nuspręsk, kaip nori elgtis ir kodėl Tau tai svarbu.

Valdyk savo laiką. Nusistatyk prioritetus

Laiko valdymas – tai tarsi savo darbų sekos valdymas. Šis įgūdis sustiprins jausmą, kad kontroliuoji savo gyvenimą, ir motyvuos veikti.

Apgalvok, kokios užduotys yra esminės ir duoda didžiausius rezultatus. Kam eikvoti laiką tam, kas nėra svarbu? Susidaręs užduočių sąrašą susitelk ties esminėmis – suplanuok joms daugiausia savo laiko ir pastangų. Atsimink, kad svarbiausios ir vertingiausios užduotys paprastai yra sunkiausios ir nemaloniausios, todėl gali norėti jas atidėti vėlesniam laikui arba iš viso neatlikti. Būk sąmoningas, stebėk save, įveik pagundą užsiimti nereikšmingais dalykais!

Patarimai, kaip nusistatyti prioritetus:

•    susirašyk visas užduotis ar darbus, kuriuos turi atlikti;
•    užduočių ar darbų prioritetus nusistatyk pagal savo tikslus;
•    susiskirstyk užduotis pagal svarbą: 1) kritinės – neatlikus šių užduočių, bus neigiamų ilgalaikių pasekmių Tau arba kitiems žmonėms; 2) svarbios – jų neatlikus kils grėsmė, kad atsiras neigiamų pasekmių ateityje; 3) rutininės –  tai, ką darai arba privalai daryti nuolat;
•    susidėliok užduočių ar darbų eiliškumą chronologine tvarka;
•    stebėk save, ar neužsiimi nereikšmingais darbais. Jei taip – sustok ir paklausk savęs, kas vyksta, kaip dabar jautiesi ir kodėl taip yra. Pavyzdžiui, gal negali susikaupti, jauti nuovargį, nuobodžiauji ar kt. Nustatęs problemą daug lengviau ją išspręsti.

Tiesiog pradėk veikti

Svarbu pradėti – dažniausiai po to viskas klostosi lengviau. Kitaip tariant, motyvacija atsiranda po realaus veiksmo. Pirma imkis veiklos, o tada pajusi motyvaciją. Pamatysi – kai pradėsi, po truputį įsitrauksi į darbą ir jis taps malonesnis ar lengvesnis nei prieš tai galvojai.

Patarimai, kaip pradėti:

•    paskirk bent 10–20 minučių užduočiai (pavyzdžiui, pasiruošti seminarui, baigiamojo darbo rašymui, darbo paieškai). Pažadėk sau, kad po to galėsi užsiimti kuo nors kitu;
•    įsivaizduok teigiamas savo veiksmų pasekmes;
•    susikurk aplinką, kurioje išoriniai trikdžiai kuo mažiau atitrauktų Tavo dėmesį (pavyzdžiui, išsijunk „Facebook“, televiziją, telefoną, per tas 10–20 minučių neatsakinėk į žinutes ir skambučius);
•    apdovanok save už atliktą veiksmą.

Skaidyk užduotis

Paprastas būdas motyvuoti save – suskaidyti užduotis (ypač sunkias ir neaprėpiamas) į nedideles dalis. Taip išvengsi bejėgiškumo jausmo, kuris užplūsta prieš pradedant atlikti darbą, kuris atrodo neįveikiamas. Pagalvok, kokį darbą (susijusį su studijomis, darbu ar savo karjeros planavimu) turi atlikti. Suskaidyk jį į mažesnes dalis ir atlik jas vieną po kitos. Bus daug paprasčiau!

Patarimai, kaip veikti mažais žingsneliais:

•    jei darbas atrodo ypač sunkus, suskaidyk jį į mažiausias įmanomas dalis;
•    numatyk konkretų laiką, kada įgyvendinsi užduotį;
•    konkrečiai apsibrėžk, kiek laiko skirsi jai atlikti, t. y. apribok užduoties trukmę (pavyzdžiui, 10 minučių per dieną);
•    numatyk būdus ir priemones, kurie gali padėti atlikti užduotį;
•    surask žmones, kurių pagalba Tau būtų naudinga;
•    palik darbą neužbaigtą, jei nesuspėjai atlikti numatytu laiku. Pergalvok iš naujo, kiek kitą kartą skirsi laiko jam atlikti;
•    apdovanok save už atliktą užduotį;
•   stebėk, kaip sekasi veikti mažais žingsneliais. Atkeipk dėmesį į tai, kaip jautiesi atlikęs nedideles užduotis, kaip keičiasi Tavo motyvacija.

Pripažink, kad užduotis nemaloni

Pripažinus, kad užduotis yra nemaloni, sąmoningai vertinsi situaciją ir galėsi pasirinkti, kaip nori elgtis šioje situacijoje susidūręs su tokia užduotimi. Visa tai suvokiant daug didesnė tikimybė, kad užduotį tikrai atliksi. Prisimink užduotis, kurias turi atlikti. Pagalvok, kurios iš jų yra tikrai Tau nemalonios ir reikalauja papildomų Tavo pastangų. Pasvarstyk, ką gali daryti su konkrečia užduotimi, ar tikrai ją svarbu atlikti, kas bus, jei jos neatliksi, kokie būdai ar žmonės gali palengvinti darbo atlikimą (pavyzdžiui, skaidymas į mažus žingsnelius).

Patarimai, kaip atlikti nemalonias užduotis:

•    apmąstyk ir užrašyk, kas vyksta, kai turi atlikti nemalonią ar sunkią užduotį, kokios mintys sukasi galvoje, kaip jautiesi ir ką darai;
•   įvertink, ar mintys apie užduotį Tave slopina. Jei taip, pasistenk jas pakeisti į labiau skatinančias, pavyzdžiui, negatyvią mintį „man niekada nepavyks atlikti šios užduoties“ keisk į motyvuojantį teiginį „jau dariau panašias užduotis. Galiu pradėti pamažu!“;
•    pagalvok, kodėl yra svarbu atlikti šią užduotį, kokia jos nauda, o ko neteksi jos neatlikus;
•    pagalvok, kokiais būdais gali ją atlikti, kas palengvintų šį darbą;
•    surask žmones, kurių pagalba Tau būtų naudinga;
•    įsivaizduok, kad sėkmingai atlieki užduotį;
•    galvok apie palengvėjimą, kuris Tavęs lauks, kai užduotį jau būsi atlikęs.

Permąstyk savo pasirinkimus

Jei studijos, darbas neatitinka Tavo interesų, vertybių, gebėjimų, prioritetų – tikriausiai tai Tave demotyvuos. Besitęsiantis nepasitenkinimas ir nusivylimas gali būti ženklas, kad turi iš naujo įvertinti savo studijų, darbo pasirinkimą ir jo pasekmes: ar studijos, darbas atitinka Tavo asmenybę; ar nori ką nors keisti savo studijose/darbe; jei keisti – ką, pavyzdžiui, pasirinkti papildomus dalykus, susijusius su Tave dominančia veikla, dalyvauti naujame darbovietės projekte, pakeisti studijas ar darbą ir kt.

Iš naujo apmąstyk, kokie svarbiausi Tavo interesai, vertybės, gebėjimai, tikslai ir prioritetai. Įvertink, kiek dabartinės studijos, darbas tai atitinka, prisimink savo karjeros viziją. Jei reikia, surink papildomos informacijos apie savo studijas, darbą ir jų teikiamas ateities perspektyvas. Priimk sau tinkamiausią sprendimą ir imkis veiksmų!

Patarimai, kaip priimti gerą sprendimą:

•    nedaryk skubotų ar nepagrįstų sprendimų. Neapibrėžtumas ir nežinia kelia įtampą ir baimę, tai skatina elgtis skubotai, nieko nekeisti nepaisant nusivylimo arba keisti bet kaip;
•    įvertink iš naujo, susistemink informaciją apie save. Pasinaudok šiais savęs pažinimo įrankiais;
•    surink papildomos informacijos apie savo studijas ar darbą: kokias jie suteikia perspektyvas, kaip jie gali keistis artimiausiu metu, kiek Tu gali keisti jų turinį ar formą, kad patirtum didesnį malonumą;
•    jei reikia, ieškok informacijos apie galimas studijų ar darbo alternatyvas;
•    apmąstyk, kiek Tavo studijos ar darbas atitinka Tavo asmenybę;
•    apgalvok tolesnį veiksmų planą, kuris padėtų apsispręsti.