Išgyvenk pirmą mėnesį darbe
Įsitvirtink kaip specialistas ir kolega
Pradėjus dirbti naujame darbe susidursi su naujais žmonėmis, nauja aplinka ir naujomis atsakomybėmis. Turėsi suprasti savo vaidmenį organizacijoje, kurti santykius su kolegomis ir vadovais, mokytis atlikti užduotis. Visiškai normalu, kad darbo pradžia naujoje organizacijoje gali kelti nerimą.
Kad kuo greičiau pritaptum organizacijoje ir įsitvirtintum naujoje darbo vietoje, pasiruošk sėkmingam startui – sužinok, į ką reikėtų labiausiai kreipti dėmesį pirmąjį mėnesį.
Tapk kolektyvo dalimi
- Laikykis aprangos kodo
Norėdamas sudaryti teigiamą pirmąjį įspūdį, pasirūpink tvarkinga išvaizda, renkis taip, kaip reikalauja organizacijos taisyklės. Sužinok, koks yra aprangos kodas, ir jo laikykis nuo pirmosios darbo dienos. - Užsitikrink aplinkinių pasitikėjimą
Pirmosiomis darbo dienomis ypač svarbus punktualumas. Atvyk į darbą laiku, laikykis nustatytų terminų ir susitarimų, dalyvauk susirinkimuose. - Pasiruošk prisistatyti
Per pirmąsias darbo dienas teks ne vieną kartą prisistatyti – vadovams, komandos nariams. Prisistatydamas, akcentuok darbui reikšmingą išsilavinimą, turimą profesinę patirtį, kokias pareigas užimsi. Būk pozityviai nusiteikęs ir atsakyk į kolegų klausimus apie save. Pateik trumpus atsakymus, per daug neišsiplėsk, nesistenk bet kokia kaina visų dėmesį sutelkti į save. - Pažink savo kolegas
Kolegos yra svarbus paramos, informacijos ir žinių šaltinis. Jei Tavęs nesupažindino su visais komandos nariais, imkis iniciatyvos pats. Megzk ryšius, susipažink su bendradarbiais iš kitų padalinių, pasidomėk jų darbo vaidmenimis. Būdamas šalia savo kolegų, atidžiai stebėdamas, kaip jie dirba ir bendradarbiauja, greičiau perprasi, kas yra kas organizacijoje, gausi vertingų įžvalgų apie darbo užduotis ir jų atlikimą. - Kurk tvirtus santykius
Nelik nuošaly, kai kolektyvas nusprendžia ką nors veikti kartu. Kartu papietauk, eik pasivaikščioti per pertrauką, dalyvauk komandos formavimo renginiuose. Net jei Tave nelabai domina žvejyba, keliauk kartu su bendradarbiais – tikriausiai rasi bendrą kalbą ne vien apie žuvį.
Susirink informaciją
- Rink informaciją apie organizaciją
Per pirmąsias darbo dienas sužinok, kokia organizacijos istorija, vertybės, struktūra, tikslai, planai ir veiklos gairės, kokios vidinės tvarkos (pavyzdžiui, darbo laikas, kontrolės, skatinimo sistemos, kur kokiu klausimu kreiptis), kokios komunikacijos taisyklės, kokios organizacijos tradicijos ir šventės. - Rink informaciją apie darbą
Nuo pirmosios dienos gilinkis į tai, kokios yra Tavo darbo užduotys, atsakomybė, funkcijos. Susipažink su pareigybės aprašu ir (ar) instrukcijomis, darbo atlikimo reikalavimais, komunikacinėmis schemomis, darbui reikalingų priemonių ir įrangos naudojimo taisyklėmis.
Įsitvirtink kaip specialistas
- Išsikelk realius tikslus
Pradėjus dirbti naujame darbe, išsiaiškink, ko iš Tavęs tikimasi be formalių susitarimų, kaip gali pranokti šiuos lūkesčius, kaip turėtum elgtis ir ką padaryti, kad pavyktų dabar ir ateityje. Geriausias būdas suprasti, ko iš Tavęs tikimasi ir į ką turėtum sutelkti dėmesį, kartu su tiesioginiu vadovu aptarti šiuos klausimus, nusistatyti pradiniam laikotarpiui 2–3 pagrindinius tikslus (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, apibrėžtus laike) ir jų įgyvendinimo planą. - Prašyk grįžtamojo ryšio
Susitark su vadovu dėl reguliarių susitikimų, skirtų aptarti, kaip Tau sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus ar reikia juos peržiūrėti, kokie iškilo neaiškumai, kaip galėtum geriau atlikti darbus, ką turėtum tobulinti. Kurk glaudžius ryšius su vadovu. Nebijok jam išsakyti, su kokiais sunkumais susiduri, paprašyti pagalbos. - Mokykis darbo vietoje
Pirmąjį mėnesį teks daug, ko išmokti. Atsižvelgdamas į išsikeltus tikslus ir gaunamą grįžtamąjį ryšį, nusistatyk mokymosi prioritetus. Jei Tau nepaskyrė oficialaus mentoriaus – paprašyk bendradarbio, kuriuo pasitiki, kad jis juo taptų. Kiekvieną dieną skirk laiko patirties apmąstymui, kaip jautiesi, kas pavyko ir nepavyko darbe, ir pagal tai spręsk, kokių naujų ar papildomų veiksmų imsiesi toliau. - Užduok klausimus
Užduok visus per pirmąsias dienas iškilusius klausimus. Pradėjus dirbti kils daug klausimų, užsirašyk juos ir tinkamu laiku pateik. Jei informacija nesuprantama – išsiaiškink viską, kad suprastum taip, kaip reikia. Jei informacijos per mažai – sužinok tai, ko reikia. Jei informacijos per daug – paprašyk pasakyti pačius svarbiausius punktus. Darbo pradžia – pats tinkamiausias laikas būti smalsiam. - Ramiai priimk klaidas
Nebijok veikti, nepasiduok susidūręs su kliūtimis. Prisimink, kad geriau bandyti ir klysti, o iš klaidų mokytis, nei iš karto atsisakyti darbų, kurių dar nemoki atlikti. Daug svarbiau, kaip reaguosi į klaidas – parodyk, kad Tau rūpi, supranti, kas nutiko ne taip, ir dėk pastangas jas ištaisyti. - Rodyk iniciatyvą
Kai susipažinsi su užduotimis, prašyk leisti išbandyti naujas veiklas. Nelauk progų, o jų ieškok. Suprask savo komandos poreikius ir padėk ten, kur gali. Domėkis organizacijoje vykstančiais procesais, pagalvok apie naujas idėjas ir pristatyk jas vadovui ir kolegoms.
Įveik sudėtingas situacijas
Kaip išsikelti gerus tikslus?
Įsitvirtinimas organizacijoje bus lengvesnis, jei turėsi tikslų ir jų sieksi. Tikslą gali iškelti vadovas arba jį gali išsikelti pats. Tikimybė, kad tikslas bus pasiektas, didėja, jei jis formuluojamas pagal SMART principus (konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, prasmingus, apibrėžtus laike).
Tikslui įgyvendinti gali padėti GROW modelis, kurį sudaro 4 žingsniai:
1. tikslų iškėlimas (angl. Goals);
2. esamos situacijos įvertinimas (angl. Reality);
3. idėjų kaip atlikti užduotį/pasiekti tikslą generavimas (angl. Options);
4. žingsnių, kurie padės pasiekti užsibrėžtus tikslus, įvardijimas (angl. Way forward).
Jei išsikelsi tikslą ir nuolatos stebėsi, kaip Tau sekasi jo siekti, analizuosi, kokių veiklų imiesi ir kokios galimos jų alternatyvos, tuo didesnė tikimybė bus šį tikslą įgyvendinti.
Bandomuoju laikotarpiu naujokas gali turėti 2–3 pagrindinius tikslus, o tai, kaip sekėsi juos pasiekti, reikėtų aptarti šiam laikotarpiui baigiantis. Jeigu kuris nors tikslas neįgyvendintas, situaciją reikėtų išanalizuoti ir su vadovu aptarti priežastis, kodėl taip nutiko. Gali paaiškėti, kad Tau trūksta kompetencijos, kokių nors priemonių ar tiesiog informacijos. Pokalbio pabaigoje paprastai iškeliami tikslai kitam (dažniausiai vienų metų) laikotarpiui.
Kaip išsakyti nepasitenkinimą?
Naujame darbe neišvengsi ir Tau nepriimtinų dalykų, susidursi su netinkamu aplinkinių elgesiu. Tylėjimas gali reikšti, kad tokį elgesį toleruoji. Kalbėjimas apie tai – tarsi konfliktų kurstymas. Tai ką tuomet daryti? Išeitis yra. Pagrindinės pasisakymo taisyklės yra šios:
- apibūdink kito elgesį, kuris Tau kliudo;
- paaiškink, kaip konkrečiai (o ne emociškai) jo elgesys kliudo Tau siekti tikslų;
- išreikšk savo jausmus, kilusius dėl kito veiksmų;
- pasakyk, kokio pasikeitusio elgesio tikiesi.
Pavyzdys: Tavo bendradarbis(-ė) daug kalbasi su kitais apie įvairius nedarbinius reikalus. Tau tenka atlikti ne tik savo kolegos darbus. Konflikto išvengsi, jei apie tai kalbą pradėsite tokiais žodžiais: „Matau, kad tu daug laiko skiri bendravimui ne darbo klausimais. Dėl to pati nespėji atlikti paskirtų darbų ir man tenka tau padėti. Mane skaudina toks elgesys. Norėčiau, kad pašalinius klausimus aptarinėtum pertraukų metu ar po darbo.“
Pavyzdys: Bendradarbis(-ė) nuolat skolinasi Tavo skaičiuotuvą Tau nežinant ir pamiršta jį grąžinti. Tu apie tai sužinai, kai reikia skubiai atlikti kokį nors darbą. Susierzinimą geriausiai būtų išsakyti taip: „Matau, kad vėl pasiskolinai mano skaičiuotuvą ir nepadėjai jo į vietą. Jo ieškodama sugaišau 10 minučių. Dabar turiu skubėti su ataskaita, bijau, kad privelsiu klaidų. Norėčiau, kad įsigytum nuosavą skaičiuotuvą.“
Kodėl čia aprašyti nemalonios informacijos išsakymo būdai leidžia pasiekti norimą rezultatą?
- Visų pirma, kalbėdami apie tai, kas Tau nepatinka, remiesi nepaneigiamais faktais.
- Dar svarbiau – išsakai savo emocijas, pabrėži, kaip dėl netinkamo pašnekovo elgesio jauteisi. Kai kalbi apie savo jausmus, sužadini kito žmogaus empatiją. Pagalvok, kaip jaučiasi asmuo, kuriam sakoma, kad dėl jo poelgio kitas jaučiasi blogai.
- Galiausiai, kritika neapsiriboja vien priekaištais – pasisakymo pabaigoje pasiūlai sprendimą, todėl pašnekovui nereikia galvoti, kaip spręsti nemalonų nesusipratimą.
Nepavyksta užmegzti gerų santykių su kolegomis
Geri santykiai su bendradarbiais yra svarbūs norint įsitvirtinti organizacijoje. Emocinis ir moralinis palaikymas padeda sumažinti nerimą, baimę ar abejones, tačiau kartais naujokų pastangos susidraugauti, patikti kitiems gali būti suprastos klaidingai. Dažniausiai daromos klaidos yra tokios:
Perdėtas uolumas. Atrodytų, kad kasdien iki vidurnakčio darbe užtrunkantis darbuotojas turėtų būti vertinamas, bet taip nėra. Jei nuolat savo iniciatyva lieki po darbo, darbdavys gali pagalvoti, kad tiesiog nespėji įvykdyti įsipareigojimų dieną. Paprastai darbuotojai vertinami už produktyvumą, o ne dirbtų valandų skaičių. Jei visą dieną užsiiminėji niekais, o paskui bandai atsigriebti už prarastą laiką, Tavo karjerai gali kilti grėsmė. Pasilik po darbo tik tokiu atveju, jei paprašo viršininkas arba visame kolektyve įprasta padirbėti ilgiau.
Paslaugumas. Stengiesi visiems būti paslaugus, tikiesi, kad Tau atsakys tuo pačiu. Ilgiau besidarbuojančiam kolegai atnešai kavos, nuolat teiraujaiesi, ar nereikia pagalbos, rūpinaiesi kitais net neprašomas. Deja, dažnai toks elgesys gali būti suprastas kaip noras įsiteikti siekiant paaukštinimo ar piršimasis į draugus, kad vėliau gautum tai, ko nori. Prasminga padėti kitiems, jei prašoma Tavo paslaugos ir ją gali suteikti. Tačiau siūlyk pagalbą tik tiems, kam jos iš tiesų reikia. Susidraugauti galima ir kitais būdais.
Darbas – pirmoje vietoje, asmeninis gyvenimas – antroje. Kolegos kviečia eiti išgerti kavos, o Tu kiekvieną kartą teisiniesi, kad turi neatidėliotinų darbų? Žinoma, kai kuriose įstaigose darbo laikas griežtai reglamentuotas, o kalbėti su kolegomis apie asmeninį gyvenimą nepriimta. Tačiau daugumoje organizacijų nėra tokių griežtų taisyklių. Įprastai žmonėms svarbu ne tik darbas, bet ir asmeniniai santykiai. Todėl jei nuolatos atsisakysi išgerti puodelį kavos ir neformaliai pabendrauti, greitai gali būti atstumtas. Be to, bendraujant su koegomis ar draugais gali netikėtai kilti originalių idėjų, priešingai, nei kiaurą parą sėdint prie kompiuterio.
Šnekumas. Žinok, ką ir kada reikia sakyti. Gali būti, kad pateksi į kolektyvą, kur mėgstama viską aptarti iki smulkmenų. Neprisidėk prie gandų skleidimo, taip pat reikėtų atsirinkti, ką pasakoji apie save. Jeigu Tave bando įtraukti į pokalbį, apie kurį nors iš jūsų kolegų, pasistenk daugiau klausytis, negu kalbėti. Jei primygtinai prašo išsakyti nuomonę apie tą ar kitą žmogų, geriau išsisukti nuo atsakymo ir, pavyzdžiui, pasakyti, kad per mažai apie jį žinai, kad galėtum spręsti. Atsimink, kad kiekvienas neatsargus žodis kolegos atžvilgiu anksčiau ar vėliau pasieks tą, apie kurį kalbama. Pabandyk įsivaizduoti savo reakciją, jei tokia informacija būtų paskleista apie Tave – tikrai neapsidžiaugtum. O ką daryti, jeigu Tavęs klausinėja visko iš eilės? Pateik trumpus atsakymus, per daug neišsiplėsk. Jei kas atkakliai bando išsiaiškinti jūsų asmeninio gyvenimo smulkmenas, kurios Tau nėra malonios, tvirtai atsakyk, kad nenori apie tai kalbėti.
Kaip spręsti konfliktus?
Konfliktai – neatskiriama organizacijos dalis. Anksčiau ar vėliau tenka aiškintis nesusipratimus ar pakliūti į įtemptas situacijas su klientais, vadovu ar bendradarbiais. Konfliktai – tai bent dviejų pusių (žmonių, jų grupių, organizacijų ir pan.), turinčių skirtingų tikslų ar būdų jiems siekti, priešprieša, sukelianti stiprius, nemalonius išgyvenimus.
Dauguma žmonių, susidūrę su įtempta situacija, mano, kad jei ne piktavališkas kito asmens elgesys, konflikto net nebūtų. O ką galvoja oponentas? Jis galvoja taip pat. Mat mintyse visuomet stengiamės primesti kitam tam tikrą elgesio būdą. Prieš pradėdamas konfliktuoti turėtum pagalvoti, kiek Tau svarbu išsaugoti asmeninius ar dalykinius santykius su kita šalimi ir ką esi pasiryžęs dėl to paaukoti.
Numatyti bręstantį konfliktą ir jam tinkamai pasiruošti galima iš anksto. Durų trinktelėjimas, greita, tvirta eisena, pikta mimika, suspausti kumščiai, pakeltas tonas sveikinantis rodo – gero nelauk. Tai pastebėjus būtina akimirką stabtelėti. Patartina žinoti, kaip reaguoti, kad konfliktas neįsismarkautų. Konflikto plėtotę galėtų sustabdyti specialių priemonių taikymas:
1. Sutikti su tuo, kas sakoma
Būtent sutikimas su tuo, kas jums sakoma, yra pagrindinė įvairių potencialių konfliktinių situacijų sprendimo priemonė. Sutikti galima su viskuo („visiškai su jumis sutinku“), iš dalies („sutinku, kad tam tikrais atvejais kyla nesklandumų“) arba palikti pašnekovui teisę į nuomonę („jūs turite teisę taip galvoti“). Tai visuomet veiksmingiau nei iš karto pasakyti „ne“.
2. Kritikuoti save, o ne laukti, kol kritikuos kiti
Šią techniką galima naudoti darbe ir šeimoje tais atvejais, kai konfliktai dėl ko nors vis kartojasi, kai grasinimai ir priekaištai įgyja vis tą pačią formą, o pašnekovo elgesys yra nuspėjamas. Tereikia pasakyti viską, ką ketino pasakyti oponentas, ir jo priekaištai nebeteks galios.
Pavyzdys: Popietinėje pamainoje dirbantis kolega kartais nesusitvarko savo darbovietos prieš išeidamas namo, todėl rytą kitas toje pat darbo vietoje dirbantis asmuo vis susierzina dėl jam tenkančio papildomo darbo. Jau ne kartą keičiantis pamainoms jis priekaištavo: „Kada visa tai baigsis? Aš nežinau, kaip su tavimi reikia kalbėtis, kad susitvarkytum. Palieki viską kaip kiaulidėje ir išleki su draugais boulingo žaisti, o man atėjus ryte reikia viską tvarkyti, nes dirbti neįmanoma. Reikės prašyti vadovo, kad mane perkeltų į kitą darbo vietą.“ Pasikartojus tokiai situacijai, popietinėje pamainoje dirbantis asmuo atėjęs į darbą turėtų su kaltės intonacija balse pasakyti: „Kolega, stebiuosi tavo kantrybe. Jeigu taip elgtumeisi tu, kaip elgiuosi aš, jau seniai būčiau pasiprašęs perkeliamas į kitą darbo vietą. Aną savaitę nesutvarkiau darbo vietos, vakar vėl palikau viską kaip kiaulidėje, išlėkiau su draugais žaisti boulingo... Pasižadu taip nedaryti, bet ir vėl padarau.“
Nors darbo santykiuose švelninti konfliktus gali būti labai paprasta, praktiškai niekas to nedaro. Tikrai retas išdrįstų nueiti pas vadovą ir pasakyti jam: „Aš atėjau, kad mane pabartumėte. Žinote, ką aš padariau...“ Bet būtent tas elgesys, kokio iš jūsų nesitikima (šiuo atveju – pavaldinio prisipažinimas, ką nors ne taip padarius), yra pats efektyviausias būdas išspręsti nemalonias situacijas.
3. Nepasiduoti pagundai auklėti kitus
Dažnai pamačius netinkamą elgesį gali kilti noras kitą žmogų tėviškai auklėti („Aš šito nepakęsiu!“, „Kiek kartų galima kartoti?“, „Nejau taip sunku suprasti?“, „Jūs privalote...“, „Kaip jums ne gėda?“ ir pan.). Verta prisiminti, kad neįmanoma išauklėti suaugusio žmogaus. Galima perauklėti tik vieną žmogų – patį save. Jei nori prieiti konstruktyvaus sprendimo ir nekurstyti konflikto, būtinai kontroliuok savo elgesį.
4. Nenuleisti rankų po konflikto
Jei konfliktas vis tiek įsiplieskia, reikia dėti pastangas, kad būtų sušvelninta įtampa, liekanti, kai oponentai išsiskirsto. Tai yra būtina, nes kilus konfliktui susierzina, patiria galvos ar širdies skausmą ir tas, kuris „laimėjo“, ir tas, kuris turėjo paklusti kito valiai. Daugelį konflikte dalyvavusiųjų vėliau kamuoja sąžinė, nes išsakė daug visko, ko nereikėtų sakyti. Kiekvienas naujas konfliktas gali kilti dėl menkiausios priežasties, būti audringesnis, o jo pasekmės sudėtingesnės. Jeigu kontaktas tarp konflikto dalyvių nutrūko, galima nusiųsti laišką ar parašyti žinutę. Laišką galima perskaityti kelis kartus, kiekvieną kartą esant skirtingos psichologinės būsenos. Didelė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau laiškas sukels norimą – atleidimo ar susitaikymo – efektą.