Naujiems dėstytojams

Pirmieji žingsniai Vilniaus universitete

Sveikiname tapus Vilniaus universiteto bendruomenės nariu!

Siūlome pradėti taip:

• Susipažinkite su pagrindiniu VU veiklą apibrėžiančiu dokumentu – VU Statutu.
• Kai pasirašysite darbo sutartį - nepamirškite pasiimti darbuotojo pažymėjimo.
• Personalo skyriaus darbuotojos pasiteiraukite savo tabelio numerio, kuris bus labai svarbus tolesnei jūsų veiklai VU.

Atlikus pirmuosius žingsnius, kviečiame tapti „realiu“ Universiteto darbuotoju ir pradėti naudotis jo teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis.

• VU tinklalapyje spustelėkite nuorodą e. paslaugos ir užsiregistruokite e. tapatybių valdymo sistemoje.
• Kilus klausimams ar nesklandumams dėl registracijos, prašome kreiptis į VU informacinių technologijų paslaugų centrą (ITPC).

Dabar jau galite užsisakyti teikiamų elektroninių paslaugų paketą ar pasirinkti tik tas, kurių reikia (pvz. el. paštas, el. pašto konferencijos, prieiga prie VU Informacinės sistemos (IS), belaidis interneto tinklas („eduroam“), VU VPN, Failų perdavimo sistema (Filesender), Virtualios kompiuterinės darbo vietos ir kt.).

Darbas su VU IS

Jau gavote adresą ir prisijungimą prie VU informacinės sistemos (IS) ir VU Vidinio tinklalapio (intraneto). Galbūt galvojate, kam ta bazė reikalinga ir ką joje veikti? o joje galima surasti labai įdomių (ir mažiau įdomių) dalykų. 

Darbuotojo informacija

• Prisijungę VU IS, skiltyje Mano dosjė, galite matyti informaciją, susijusią su jūsų įdarbinimu, pajamomis, atostogomis, komandiruotėmis, keliama kvalifikacija, turimu išsilavinimu, užpildyti pažymą deklaracijai VMI ir kt.
• VU IS suteikia galimybę ne tik patikrinti informaciją, susijusią su darbuotoju, bet ir suteikia prieigą prie VU Vidinio tinklalapio (intraneto) teikiamų paslaugų darbuotojams (Universiteto naujienų, reikiamų dokumentų šablonų, teisinės informacijos, naujienų skelbimo, viešų diskusijų, nuomonės išsakymo ir daugelio kitų dalykų).

Informacija apie studentus

• VU IS – tai Jūsų pedagoginei veiklai aktuali informacija bei dokumentacija. Pirmiausia siūlytume susipažinti su svarbiausiomis aplikacijomis (kitas, tikimės, atrasite patys).
• Virtuali Jūsų darbo vieta – eDėstytojas – yra skirta tiems, kurie nori rasti informaciją apie VU dėstomus privalomuosius, pasirenkamuosius, laisvuosius ir bendrųjų universitetinių studijų dalykus/modulius. Čia galite patalpinti šių dalykų bei modulių aprašus, gauti juos klausančių ir išklausiusiųjų studentų sąrašus, sužinoti egzaminų tvarkaraščius, atrasti dokumentus dalykų įvertinimų įvedimui bei kitą aktualią dokumentaciją. Beje, ši virtuali darbo vieta aktuali ir tuomet, jei esate studentų kursinių ar kitų mokslo tiriamųjų darbų vadovas(-ė). Čia galite peržiūrėti Jūsų vadovaujamų studentų rašto darbus, sužinoti plagiato patikros rezultatus (pasitelkus Elektroninę plagijavimo aptikimo sistemą – EPAS), įvesti pažymį bei gauti su rašto darbais susijusią aktualią dokumentaciją.
• Atkreipkite dėmesį, kad norėdami įvesti privalomųjų dalykų įvertinimus, šių dalykų žiniaraščius bei informaciją apie egzamino datą rasite aplikacijoje Mano dokumentai įvertinimams įvesti.
• Ar Jums įdomi studentų nuomonė apie Jūsų dėstomus dalykus? Tuomet susipažinkite su aplikacija Apklausos.

Verta žinoti

Jeigu tam tikros programos jūsų rankose neveikia, jas tiesiog reikia aktyvuoti, o tą padaryti galima kreipiantis į KAP administratorių arba VU informacinių technologijų paslaugų centrą.

Būti dėstytoju įdomu

Apie keletą sudėtingų dalykų paprastai. Nuo ko pradėti?

• Susipažinkite su studijų programos aprašu – jame surašytos kompetencijos, kurių ugdymui sukurta programa, studijų siekiniai, studijų planas pagal semestrus bei kiti svarbūs dalykai, kurie leis jums pasijusti bendrai dirbančios komandos dalimi. Dėstytojas gali dirbti ir ne vienoje studijų programoje.
• VU studijų programos rengiamos pagal sutartą formą. Kiekvienas dėstytojas savo veiklos metu turi galimybę tapti Studijų programos rengėju ar Studijų programos komiteto nariu.
• Kai pradėsite rengti savo dalyko (modulio) aprašą, atkreipkite dėmesį, kad jam rengti irgi turime sutartą formą. Daugiau patarimų bei metodinės medžiagos galima rasti ECTS naudotojo vadove arba VU intranete.
• Jeigu ketinate dalyvauti dėstydami didesnį darinį – modulį (10, 15 arba 20 kreditų), susipažinkite su jo koordinatoriumi, kitais modulio dėstytojais. Jūsų bendradarbiavimas yra ypač svarbus sėkmingam modulio įgyvendinimui.
• Pasitikrinkite, ar leidiniai, reikalingi jūsų dalyko ar modulio studijoms, yra VU bibliotekoje. Jeigu jų nėra, pasikalbėkite apie tai su katedros vedėju, Studijų programos pirmininku arba pasiūlykite knygą VU bibliotekai, studijoms reikalingi leidiniai – vienas jos prioritetų.
• Prieš pradėdamas dėstyti dalyką nepamirškite sukurti studento savarankiško darbo dėstomame dalyke apskaitos sistemą bei ją suderinti su studentu.
• Jei turite idėją organizuoti savo dalyko studijas mažiau įprastu ritmu arba jau aiškiai žinote, kokių techninių priemonių jums reikės auditorijoje, pasikalbėkite su fakulteto studijų administratoriumi. Šiandieninė studijų sistema lanksti ir dinamiška, daugeliu atvejų reikia tik gero sumanymo ir aiškaus jo formulavimo.

Besimokantis tyrėjas

Nuolat gilina žinias savo profesinėje srityje, užsiima moksline veikla ir sugeba reaguoti į besikeičiančius studentų poreikius ir mokymosi stilius.

Mokymosi architektas

Suvokia būtinybę sukurti mokymuisi palankią aplinką, kurioje būtų užtikrintas numatytų kompetencijų ugdymas, sugeba efektyviai suplanuoti dėstymo turinį ir metodus, pateikia reikiamą (ar sukuria savo) informaciją studentams.

Informacijos tiekėjas (lektorius)

Nuolat dalijasi savo srities naujienomis su studentais, sugeba aiškiai ir patraukliai, į procesą įtraukdamas pačius besimokančiuosius, suteikti žinias.

Mentorius (pagalbininkas)

Pateikdamas įvairias alternatyvas, skatina studentus pačius nuspręsti, kaip elgtis, nuolat ragina kelti klausimus ir ieškoti jiems patiems palankesnių būdų mokytis, reaguodamas į procesą pataria ir nukreipia studentus tinkama linkme.

Pavyzdys

Savo asmenine veikla ir požiūriu ugdo universitetines bei profesinės veiklos vertybes.

Ekspertas

Sukauptas žinias sugeba panaudoti savo, savo kolegų ir besimokančiųjų darbo įvertinimui.

VU dėstytojui apie kokybės užtikrinimą dalyko lygmenyje:

• Rengdami ar atnaujindami dalyko/modulio aprašą, dalyko studijų siekinius formuluokite taip, kad jie derėtų su visos studijų programos siekiniais.
• Suderinkite dalykui/moduliui skirtą apimtį kreditais su realiu studentų auditoriniu ir savarankišku darbo krūviu.
• Taikykite mokymo(si) metodus, geriausiai studentams padedančius įgyti dalyko/modulio kompetencijas. 
• Kurkite ir palaikykite mokymosi aplinką: skatinkite studentų tarpusavio bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, skatinkite studentus klausti, diskutuoti, lyginti skirtingas patirtis, mokytis iš kitų patirties, dirbti ne tik individualiai, bet ir grupėse. 
• Taikykite studijų pasiekimų vertinimo metodus, susietus su mokymo(si) metodais ir dalyko/modulio siekiniais.
• Reguliariai teikite grįžtamąjį ryšį studentams apie jų pasiekimus, daromą pažangą, įgytas kompetencijas.
• Rinkite iš studentų grįžtamąjį ryšį apie studijuojamą dalyką/modulį ir analizuokite studentų apklausų duomenis. 
• Tobulinkite dalyko/modulio dėstymą ir turinį atsižvelgdamas į pagrįstus studentų lūkesčius bei įvertinimus. 
• Įvertinkite dalyko/modulio mokymo(si) ir vertinimo metodų efektyvumą bei dalyko/modulio turinio tinkamumą; tobulinkite juos taip, kad užtikrintų numatytų dalyko/modulio siekinių pasiekimą. 
• Dalinkitės su kolegomis gerąja dėstymo kokybės užtikrinimo patirtimi.

Nepamirškite, kokybės užtikrinimas dalyko lygmenyje – nuolatinis procesas!

Priedas

Rekomenduojamos knygos apie dėstymą, kurias galima rasti ir Vilniaus universiteto Bibliotekoje.

• Barnett Ronald, Coate Kelly. Engaging the curriculum in higher education. Maidenhead; Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2005.
• Bell Judith, Opie Clive. Learning from research: getting more from your data. buckingham; Philadelphia: Open University Press, 2002. 
• Biggs John Burville. Teaching for quality learning at university: what the students does. Maidenhead; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2006. 
• Brockbank Anne, McGill ian. Facilitating reflective learning through mentoring and coaching. London; Philadelphia: Kogan Page, 2006. 
• Brookfeld Stephen D., Preskill Stephen. Discussion as a way of teaching: tools and techniques for university teachers. buckingham; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 1999. 
• Burns Tom, Sinfeld Sandra. Teaching, learning and study skills: a guide for tutors. London: Sage Publications, 2004. 
• Cohen Louis, Manion Lawrence, Morrison Keith. A guide to teaching practice. London; New York: Routledge, 1996. 
• Cowan John. On becoming an innovative university teacher: reflection in action. Buckingham; Philadelphia: The Society for Research into Higher Education: open University Press, 2002. 
• D’Andrea Vaneeta-marie, Gosling David. Improving teaching and learning: a whole institution approach. Maidenhead; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2005. 
• DiStefano Anna. Encyclopedia of distributed learning. Thousand Oaks: Sage Publications, 2004. 
• Exley Kate, Dennick Reg. Giving a lecture: from presenting to teaching. New York; London: Routledge, 2009. 
• Foley Griff. Dimensions of adult learning: adult education and training in a global era. Maidenhead: Open University Press, 2004. 
• Fraser Kym. Education development and leadership in higher education: developing an effective institutional strategy. London; New York: Routledge falmer, 2005. 
• Jarvis Peter, Holford John, Grifn colin. The theory and practice of learning. London; Sterling: Kogan Page, 2003. 
• Knowles Malcolm S., Holton III Elwood F., Swanson Richard A. The adult learner: the defnitive classic in adult education and human resource development. London; New York: Routledge, 2012.  Lietuvių kalba: Suaugęs besimokantysis: klasikinis požiūris į suaugusiųjų švietimą; [iš anglų kalbos vertė Ieva Skaržinskaitė]. Vilnius: Danielius, 2007. 
• Leibling Mike, Prior Robin. The A-Z of learning: tips and techniques for teachers. New York: Routledge Falmer, 2005. Lietuvių kalba: Suaugusiųjų mokymosi metmenys: suaugusiųjų švietimas globalizacijos laikais; [iš anglų kalbos vertė Irena Jomantienė]. 
• Lipman Matthew. Thinking in education. Cambridge: Cambridge University Press, 2003. 
• Littlejohn Allison. Reusing online resources: a sustainable approach to e-learning. London; Sterling: Kogan Page, 2003. 
• Mandel Scott M. Cooperative work groups: preparing students for the real world. Thousand Oaks: Corwin Press, 2003. 
• McDrury Janice, Alterio Maxine. Learning through storytelling in higher education: using reflection and experience to improve learning. London; Sterling: Kogan Page, 2003. 
• Palmer Richard. Studying for success. London; New York: Routledge, 2004. 
• Race Phil. Making learning happpen: a guide for post-compulsory education. London: Sage Publications, 2005. 
• Ramsden Paul. Learning to teach in higher education. London; New York: Routledgefalmer, 2005. Lietuvių kalba: Kaip mokyti aukštojoje mokykloje; [iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė]. 
• Rogers Jenny. Adults learning. Maidenhead: Open University Press, 2006. 
• Savin-Baden Maggi, Wilkie Kay. Challenging research in problem-based learning. Maidenhead; New York: Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2004. 
• Solomon Joan. The Passion to learn: an inquiry into autodidactism. London, 2003. Theobald Margaret A. Increasing student motivation: strategies for middle and high school teachers. Thousand Oaks: Corwin Press, 2006. 
• Tileston Donna Walker. What every teacher should know about student motivation. Thousand Oaks: Corwin Press, 2005. 
• Toohey Susan. Designing courses for higher education. buckingham; Philadelphia: The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2002. 
• Volet Simone, Järvelä Sanna. Motivation in learning contexts: theoretical advantages and methodological implications. Amsterdam: Pergamon, 2006.

Studentų rezultatų įvertinimas - svarbu!

Studento pasiekimų vertinimas – svarbi studijų proceso dalis. Nuo Jūsų pasirinktos studijų rezultatų vertinimo strategijos ir taktikos priklausys studentų mokymosi motyvacija, jų tolimesni pasiekimai. Kaip turėtumėte vertinti studento mokymąsi, jo pasiekimus, įgytas kompetencijas, kas būdinga vertinimo procesui VU, rasite Studijų nuostatuose (3 skirsnis, Studijų pasiekimų vertinimas).

Vertindami studentų pasiekimus nepamirškite – pagrindinis vertinimo tikslas yra teikti studentui (-ei) grįžtamąją informaciją apie jo (jos) pasiekimus, daromą pažangą, įgytas kompetencijas, padėti geriau pažinti savo galimybes, nu(si)statyti mokymosi sunkumų priežastis, problemas, spragas, padėti jam (jai) bręsti, tobulėti kaip asmenybei. 

Vertindami atsižvelkite į ugdymo tikslus, kuriais apibūdinamos pažinimo, supratimo, analizės ir sintezės, žinių taikymo ir kitos siekiamybės, pasireiškiančios žmogaus intelektualinėje veikloje. Apmąstykite studijų programos ir dalyko siekinius ir studijų rezultatų vertinimą siekite su jais (ECTS Projekto medžiaga: Studijų programų vadovas). 

Atkreipkite dėmesį, VU rekomenduojamas kaupiamasis vertinimas, kai galutinis dalyko/modulio įvertinimas yra kaupiamasis arba sudėtinis pažymys už įvairius studento atliktus darbus. Jo sudėtis apskaičiuojama pagal proporcijas/reikšmes, numatytas dalyko/modulio apraše. 

Vertindami studentų žinias ir kompetencijas:

• Vadovaukitės svarbiais vertinimo principais: pagrįstumu, patikimumu, veiksmingumu, vertingumu, nešališkumu; 
• Laikykitės vertinimo nuostatų: tikslingumo, objektyvumo, individualumo, atvirumo ir skaidrumo, konstruktyvumo, informatyvumo, visapusiškumo, ekonomiškumo; 
• Vertindami raštu ir žodžiu, taikykite įvairius vertinimo metodus (nepainioti su studijų metodais!), kurie priklauso nuo dalyko studijų krypties ir studijų metodų, vertinimo tikslų ir objekto. Juos galite taikyti individualiai studentui ar grupėms, pvz., referatas, esė, sąvokų žemėlapis, portfelis, baigiamasis darbas ir kt.;
•  Atsižvelgdami į vertinimo tikslus taikykite įvairias nuolatinio ir tarpinio studijų rezultatų vertinimo formas. Dalyko (modulio) studijos yra baigiamos galutiniu studijų pasiekimų vertinimu – egzaminu arba studento savarankiškai atlikto darbo (projekto) įvertinimu. Paprastai jis sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą! Kitus, savo nuožiūra, parinkite patys (žr. detaliau Vilniaus universiteto studijų nuostatai, 3 skirsnis Studijų pasiekimų vertinimas) ; 
• Taikykite bendrus ir aiškius vertinimo kriterijus, su jais bei vertinimo tvarka ir reikalavimais supažindinkite studentus prieš dalyko/modulio dėstymą; jų laikykitės, numatomą keitimą aptarkite su studentais, o pakeitimus būtinai pristatykite. 

Jei vis dar kyla klausimų apie studijų rezultatų vertinimą, liko neaiškumų, skaitykite Filosofijos fakulteto doc. T. Bulajevos parengtą metodinę priemonę arba kreipkitės į fakulteto studijų prodekaną(-ę), kuris(-i) Jums patars ne tik vertinimo, bet ir kitais studijų klausimais.

Bulajeva, T. (2007). Žinių ir kompetencijų vertinimas: kaip sukurti studentų pasiekimų vertinimo metodiką. Metodinė priemonė.

• Naudokite 10-ties balų vertinimo skalę. Dešimtbalės vertinimo skalės reikšmės yra aprašytos ECTS Projekto medžiaga: Studijų programų vadovas;
• Naudokitės eLABa konsorciumui priklausančia Elektronine sutapties atpažinimo sistema (ESAS), įdiegta VU IS;
• Laikykitės bendrųjų moralės ir akademinės etikos normų (Akademinės etikos kodeksas).

Paskelbę vertinimo rezultatus:

• Būtinai skirkite dalį savo laiko informuoti besidominčius studentus apie pagrindinius jų darbo trūkumus ir klaidas; 
• Nepamirškite studijų rezultatus (pažymius) suvesti į VU informacinę sistemą, joje prisijungę prie savitarnos aplinkos eDėstytojas ir užpildyti egzamino elektroninį žiniaraštį. 

Jei atsiskaitymų metu susidursite su studentų nesąžiningumu, principingai į tai reaguokite. Jūs privalote nutraukti studento egzaminą ar nevertinti studento atlikto darbo, paimti neleistinai naudotas priemones, šaltinius ar įrodymus, kad darbas atliktas nesąžiningai bei apie tai informuoti kamieninio akademinio padalinio vadovą. 

Atkreipkite dėmesį, studentui, nesutinkančiam su egzamino (įskaitos) įvertinimu, pateikus motyvuotą raštą kamieninio akademinio padalinio egzaminų ginčų nagrinėjimo komisijai, studijų rezultatai turi būti peržiūrimi nepriklausomoje komisijoje. Ji dirba vadovaudamasi VU kamieninio akademinio padalinio Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatais. 

Jei vis dar kyla klausimų, susijusių su studijų rezultatų vertinimu, skaitykite Filosofijos fakulteto doc. T. Bulajevos parengtą metodinę priemonę arba kreipkitės į fakulteto studijų prodekaną (-ę), kuris (-i) Jums patars ne tik vertinimo, bet ir kitais studijų klausimais. 

Verta žinoti:

Patartina susipažinti su kitais, aiškiam ir sėkmingam vertinimui reikalingais VU dokumentais:

• Studijų nuostatais;
• Studijų rezultatų įskaitymo tvarka;
• Studijuojančiųjų rašto darbų rengimo, gynimo ir kaupimo tvarkos aprašas;
• Rašto darbų administravimo Vilniaus universiteto studijų informacinėje sistemoje tvarkos aprašas;
• Vilniaus universiteto studentų neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo ir studijų dalykų (modulių) įskaitymo tvarkos aprašas

Refleksija, refleksija, refleksija...

Universitete yra sudaryta galimybė visiems studentams ir dėstytojams tiesiogiai dalyvauti studijų tobulinime, t. y. teikti grįžtamąjį ryšį apie studijas, jų kokybę ir ją lemiančius veiksnius bei galimus sprendimus, pasitenkinimą studijomis ar darbu išsakant savo nuomonę Universiteto organizuojamose apklausose ar kitomis formomis (VU grįžtamojo ryšio iš studentų sistema). Pasibaigus vertinimui verta apmąstyti savo dėstymo veiklą ir pagalvoti, kaip ją tobulinti. Todėl Jums gali būti naudingi studentų atsiliepimai apie dalyko dėstymą, nes kiekvienam studentui  pasibaigus semestrui rekomenduojama išreikšti savo nuomonę apie studijas, įskaitant ir konkrečius studijuotus dalykus/modulius. 

Centralizuotai organizuojamos dviejų tipų studentų apklausos:

• Apie semestro metu studijuotus konkrečius dalykus. Anketos klausimai yra pagrindiniai orientaciniai dėstymo kokybės kriterijai dėstytojui.
• Apie bendrą pasitenkinimą semestro studijomis. Šia apklausa siekiama išsiaiškinti studentų nuomonę apie kokybiškas studijas lemiančius veiksnius ir gauti studentų grįžtamąjį ryšį apie studijas VU, prašoma įvertinti savo bendrą pasitenkinimą studijomis VU, semestre studijuotų dalykų turinio ir dėstymo kokybę.

Su studentų nuomone susipažinkite prisijungęs(-usi) prie VU IS eDėstytojo aplikacijos. Skiltyje Apklausos galite matyti savo įvertinimą dalyko apklausoje. Tai leis Jums įvertinti savo dėstymo kokybę ir dalyko aktualumą bei skatins tobulėti! Tikime, kad atsižvelgę į pagrįstus studentų lūkesčius galėsite tobulinti savo dėstomus dalykus bei dėstymą.

Jei studentų apklausų rezultatai apie Jūsų dėstomus dalykus bus palankūs, tai gali padėti Jums tapti Geriausiu metų dėstytoju! Geriausio VU dėstytojo rinkimo procedūros aprašymą ir kriterijus rasite Vilniaus universiteto Geriausių dėstytojų rinkimų tvarkos apraše, esančiame VU Vidiniame tinklalapyje. Kita vertus, jei studentų nuomonė apie dalyką nekinta kelerius metus, gali būti svarstoma inicijuoti dalyko/modulio aprašo peržiūrą ir tobulinimą. 

Be to, Universitete vykdomos ne tik studentų bet ir, esant poreikiui, dėstytojų nuomonės apklausos, kurių tikslas - analizuoti dėstytojų pasitenkinimą darbu Universitete, darbo aplinka, kvalifikacijos kėlimo sąlygomis, paskatų sistema ir kt. Atliekami dėstytojų nuomonės tyrimai bei analizė padeda identifikuoti svarbiausius pedagoginį procesą ir mokslo tyrimus lemiančius veiksnius, kylančias problemas, tinkamai parinkti VU studijų kokybės tobulinimo būdus ir formas, gerinti akademinio personalo pedagoginio ir profesinio tobulėjimo sąlygas, Universitete kurti darbuotojus motyvuojančią aplinką.

Nesijaudinkite

Dėl apklausų rezultatų duomenų apsaugos, nes atliekant apklausas laikomasi anonimiškumo, skaidrumo, viešumo ir konfidencialumo bei atsakomybės ir pasitikėjimo principų. Be to, gerbdamas kiekvieno privatumą Vilniaus universitetas vadovaujasi Asmens duomenų tvarkymo Vilniaus universitete tvarkos apraše išdėstytomis nuostatomis.

Atkreipkite dėmesį, apibendrinti apklausų rezultatai skelbiami VU Vidinio tinklalapio Studijų kokybės ir plėtros skyriaus skiltyje Grįžtamasis ryšys.

Mokslinė veikla – Jūsų karjeros pagrindas!

Universiteto mokslinės veiklos svarbiausi tikslai yra aukšto tarptautinio lygio fundamentinių ir taikomųjų mokslo tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros darbų vykdymas, įtraukiant į juos ir visų pakopų studentus; kompetentingų, plačios erudicijos mokslininkų (tyrėjų), kitų aukštos kvalifikacijos specialistų rengimas; mokslo, žinių ir inovacijų vaidmens ir poveikio visuomenės raidai stiprinimas.

Mokslinė veikla yra privaloma dėstytojams (išskyrus lektorius), mokslo darbuotojams ir doktorantams, jos rezultatai (intelektinės nuosavybės objektai) yra vienas iš kriterijų lemiančių asmens karjerą Universitete. Remiantis mokslo ir studijų vienovės principu, dėstytojai mokslinei veiklai skiria ne mažiau kaip trečdalį savo darbo laiko.

Kaip įsijungti į Universiteto mokslinę veiklą arba, naudojant Lietuvoje oficialiai patvirtintą sąvoką, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklą?

Universiteto padaliniai ir tyrėjai plėtoja MTEP veiklą:

• Vykdydami mokslo tiriamuosius darbus.

Mokslo tiriamieji darbai inicijuojami ir vykdomi visuose Universiteto akademiniuose padaliniuose.

• Dalyvaudami mokslo projektuose.

Mokslo projektai vykdomi įvairių Lietuvos ir tarptautinių mokslo programų ir fondų lėšomis. Kasmet Universiteto mokslininkai vykdo apie keturis šimtus minėtų projektų. Universiteto tinklalapyje ir/arba intranete nuolatos atnaujinama informacija apie vykdomus projektus ir skelbiamus įvairių mokslo programų ir fondų kvietimus teikti paraiškas gauti finansavimą MTEP veiklai.

• Atlikdami užsakomieji darbus ir teikdami mokslines paslaugas.

Užsakomieji MTEP darbai ir mokslinės paslaugos vykdomi įvairių institucijų, verslo įmonių ir kompanijų, kurios teikia užsakymus, lėšomis.

• Dalyvaudami kitose susijusiose veiklose.

Svarbi MTEP veiklos proceso dalis – mokslo rezultatų skelbimas ir viešinimas, vykdomas įvairiomis formomis:

• Mokslinių publikacijų (monografijų, studijų, straipsnių ir kt.) skelbimas;
• Pranešimų (kviestinių, žodinių, stendinių ir kt.) pristatymas tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo renginiuose (konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ir kt.);
• Tezių ir kituose mokslo renginiuose pristatomos medžiagos publikavimas;
• Šviečiamoji mokslo pasiekimų sklaida, įskaitant bet neapsiribojant straipsniais populiariojoje spaudoje, Universiteto leidiniuose ir tinklalapyje, socialiniuose tinkluose, viešomis paskaitomis, dalyvavimu televizijos bei radijo laidose, atvirų durų dienose, pagal galimybes ir poreikius įtraukiant visuomenės atstovus į mokslinių temų formulavimą ir mokslinių tyrimų vykdymą.

Mokslinė veikla finansuojama valstybės biudžeto asignavimų, projektų, užsakomųjų darbų ir/ar gautos paramos lėšomis. Valstybės biudžeto asignavimai mokslinei veiklai skiriami remiantis kasmetinio ir palyginamojo vertinimų rezultatais, kurių metu vertinama mokslinės veiklos kokybė, jos poveikis ir perspektyvumas, kalendoriniais metais pasiekti kiekybiniai rezultatai - paskelbtos publikacijos, pateiktos tarptautinės patentinės paraiškos ar gauti tarptautiniai patentai, pajamos iš tarptautinių mokslo projektų ir užsakomųjų MTEP darbų.

Neužmirškite, kad jūsų mokslinė publikacija galės būti teikiama vertinimui tik tokiu atveju, jeigu ji bus užregistruota Universiteto darbuotojų publikacijų duomenų bazėje. Su publikacijų registravimo tvarka galima susipažinti Universiteto tinklalapyje.

Mokslinė produkcija yra privaloma, bet ne vienintelė dėstytojo mokslininko priedermė. Svarbi mokslinės veiklos dalis yra jaunųjų tyrėjų ugdymas vadovavimas doktorantams, magistrantų baigiamiesiems darbams, dalyvavimas disertacijų gynimo tarybose ar doktorantūros komitetų veiklose, gabių studentų įtraukimas į Universiteto Studentų mokslinių draugijų (SMD) veiklą.

Įsitraukite į ekspertinę veiklą (valstybinių mokslo programų, tarptautinių ir nacionalinių mokslo projektų ekspertinį vertinimą; mokslinių monografijų, mokslinių straipsnių ir kitų mokslinių publikacijų, daktaro disertacijų recenzavimą, dalyvavimą ekspertų grupėse, mokslo renginių organizaciniuose komitetuose ir t. t.) – tai leis užtikrinti aukštą mokslo lygį ne tik Universitete, bet ir šalyje.

Visos minėtos veiklos yra mokslinio darbo sudedamosios dalys, iš kurių kiekviena atsispindi atitinkamuose kvalifikaciniuose reikalavimuose. Kilti akademinės karjeros laiptais galėsite tik juos įvykdęs.

Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatai apibrėžia privalomus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, nustatomus atsižvelgiant į atitinkamas pareigas ir mokslo sritis.

Naudingos nuorodos:

• VU mokslinės veiklos organizavimo, finansavimo, apskaitos, vertinimo ir kitus su moksline veikla susijusius klausimus reglamentuoja Vilniaus universiteto mokslinės veiklos nuostatai ir kiti teisės aktai, skelbiami
• VU profesoriaus ir docento pedagoginių vardų teikimo tvarka
• VU Intelektinės nuosavybės valdymo nuostatai
• VU metinės mokslinės veiklos apžvalgos anglų kalba (Research at Vilnius University)

Mokslinės veiklos apskaitos ir administravimo, mokslo projektų paraiškų rengimo, mokslo-verslo bendradarbiavimo ir susijusiais klausimais kviečiame kreiptis į VU Mokslo ir inovacijų departamentą https://www.vu.lt/mokslas/kontaktai

Kasdieninis augimas

Nepamirškite pasirūpinti savo kasdienio augimo galimybėmis – tobulėjimu ir kvalifikacijos kėlimu. Tai padės Jums tobulinti savo dalykines ir metodines kompetencijas, lavinti bendrą erudiciją ir gebėjimus.

Dėstytojų pedagoginės kompetencijos

Dėstytojai santykius su studentais, kolegomis ir bendruomene grindžia pagarbos, atsakomybės, sąžiningumo, nešališkumo, nediskriminavimo, atvirumo principais įtvirtintais Vilniaus universiteto statute.
Kiekvienas Vilniaus universiteto dėstytojas turi pasižymėti šiomis pedagoginėmis kompetencijomis ne žemesniu nei pakankamu lygiu, kurios laikomos bazinėmis (vertinant pagal žemiau nurodytų kriterijų visumą):

1. Dėstymo ir vadovavimo studentams įgūdžių nuolatinis tobulinimas:
   Pedagoginę kompetenciją rodo nuolatinis dėstymo ir vadovavimo studentų savarankiškam darbui žinių atnaujinimas ir praktinių įgūdžių tobulinimas, pagrįstas savo pedagoginės praktikos įsivertinimu. Kompetencijos lygis nustatomas atsižvelgiant į tai, kaip dėstytojas tenkina šiuos reikalavimus:
   a) naudoja grįžtamąjį ryšį iš studentų ir/ar kolegų dėstymo ir vadovavimo studentams tobulinimui;
   b) tobulina pedagoginius įgūdžius profesinio tobulėjimo veiklose, remdamasis universitetinio ugdymo tyrimais ir / ar tirdamas savo dėstymo praktiką;
   c) dalinasi žinojimu ir gerąja praktika apie mokymą ir mokymąsi su kolegomis universitete ir už jo ribų (pvz., dalyvauja diskusijose, nacionalinėse ir/ar tarptautinėse konferencijose, atlieka tyrimus mokymo ir mokymosi temomis; kt.).
2. Dėstymas ir vadovavimas studentams, orientuotas į pagalbą mokymuisi ir studiujų rezultatų pasiekimą:
   Pedagoginę kompetenciją rodo dėstytojo gebėjimas planuoti mokymo ir mokymosi procesą ir efektyviai įvairiais mokymo metodais padėti studentams pasiekti studijų rezultatus. Kompetencijos lygis nustatomas atsižvelgiant į tai, kaip dėstytojas tenkina šiuos reikalavimus:
   a) apibrėžia studijų dalyko (modulio) siekinius, studijų ir vertinimo metodus ir užtikrina jų tarpusavio dermę įtraukiant studentus;
   b) dalyko turinį grindžia aktualiais savo srities moksliniais tyrimais ir aptaria žinių praktinį pritaikomumą su studentais;
   c) ugdo studentų savarankiškos informacijos atrankos ir mokslinio tyrimo gebėjimus, kritiško vertinimo įgūdžius ir įtraukia studentus į žinių kūrimą bendradarbiaujant (pvz., mokslinio tyrimo projektus, straipsnių rašymą, kt.);
   d) taiko aktyvaus mokymosi metodus ir išnaudoja studentų gebėjimų bei kultūrinę įvairovę studijų procese.
3. Mokomojo turinio ir mokymosi aplinkos kūrimas:
   Pedagoginę kompetenciją rodo dėstytojo gebėjimas naudoti ir kurti mokomąjį turinį studijų rezultatams pasiekti bei aktyvus bendradarbiavimas su kolegomis, studentais ir socialiniais partneriais kuriant mokymosi aplinką. Kompetencijos lygis nustatomas atsižvelgiant į tai, kaip dėstytojas tenkina šiuos reikalavimus:
   a) kuria ir naudoja kitų sukurtą mokslinių tyrimų rezultatais grįstą mokomąją medžiagą ir užduotis studijų rezultatams pasiekti;
   b) naudoja informacines komunikacijos technologijas efektyviam mokymui(si);
   c) aktyviai prisideda prie mokymo ir mokymosi aplinkos kokybės užtikrinimo ir plėtros;
   d) tobulina dėstymą įsitraukdamas į tarpdisciplinines mokymo komandas.

Detaliau apie Universiteto dėstytojų pedagoginių komepetencijų vertinimą, lygio nustatymą galite paskaityti Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatų 5 ir 6 prieduose .

• Naujai atėjusiems dirbti ir pabaigusiems doktorantūros studijas darbuotojams sudaryta Naujai priimtų darbuotojų įvadinė programa (orientaciniai kursai). Čia rasite informaciją apie įvadinius kursus, užsienio kalbų mokymosi ir kitas kvalifikacijos kėlimo galimybes.
• Tarptautinių programų ir ryšių skyrius kviečia darbuotojus dalyvauti akademinių mainų programose ir projektuose (Erasmus +, ARQUS ir COIMBRA GROUP, ir kt.). Šios akademinio mobilumo programos siūlo galimybes išvykti tiek į Europos Sąjungos, tiek į trečiųjų šalių universitetus. Taip pat dalyje Projektai rasite, kokiuose projektuose, skatinančiuose tarptautinį akademinį, mokslinį bei tarpkultūrinį bendradarbiavimą su Europos bei trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijomis ir kitomis organizacijomis aktyviai dalyvauja akademinis Universiteto personalas (pvz., Horizontas 2020, Lietuvos-Šveicarijos programa „Moksliniai tyrimai ir plėtra“, COST ir kt.).
• Jeigu domins Personalo mobilumas tarptautinėse programose bei kitos studijų užsienyje galimybės, tai visą informaciją rasite dalyje Mainų galimybės.
• Informacija apie Universiteto mokslininkams organizuojamas mokslo konferencijas ir simpoziumus, apie įvairių tarptautinių mokslo draugijų, asociacijų tarptautinių mokslo draugijų, asociacijų (tokių kaip Alexander von Humboldt‘ fondas, Europos lingvistų asociacija, Europos urologinių tyrimų draugija ir kt.) renginius pateikiama šioje dalyje.
• Informacija apie Švietimo mainų paramos fondo administruojamus projektus, kurių veikla yra orientuota į ilgalaikį bendradarbiavimą ir bendrą rezultatą-produktą, susijusį su žinomumo didinimu ir supratimu.
• Lietuvos mokslo taryba (LMT) nuolat skelbia konkursus visų mokslo sričių mokslinių tyrimų ir kitos mokslinės veiklos projektams atrinkti, vykdo administracinę paraiškų patikrą, organizuoja ekspertinį vertinimą, skelbia rezultatus ir administruoja konkursus laimėjusius projektus.
• Informaciją apie dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo tvarką bei kvalifikacinius reikalavimus rasite Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų konkursų pareigoms eiti ir atestavimo organizavimo nuostatuose.
• Norėdami dalyvauti konkurse dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms užimti kamieninio akademinio padalinio Tarybai arba Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkui turėsite pateikti pretendento / atestuojamo darbuotojo akademinės veiklos aprašą, kuriame reikia nurodyti informaciją apie kvalifikacijos kėlimą kadencijos metu.
• Universiteto dėstytojai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Dokumentą, reglamentuojantį Kūrybinių atostogų suteikimo ir dėstytojų atleidimo nuo pedagoginio darbo Universitete tvarką rasite VU Vidiniame tinklalapyje: VU Vidinis tinklalapis (būtina prisijungti). 
• Jeigu norėsite vykti į stažuotę, turite susipažinti su VU darbuotojų stažuočių užsienyje nuostatais, kurie reglamentuoja darbuotojų, vykstančių dirbti mokslinio ir pedagoginio darbo arba tobulinti profesinę kvalifikaciją į užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijas, išvykimo, stažavimosi ir grįžimo taisykles.: VU Vidinis tinklalapis (būtina prisijungti).
• O jeigu Jums bus aktualus dokumentas, reglamentuojantis tarnybinių komandiruočių suteikimo ir išlaidų apmokėjimo tvarką, jį galite rasti čia: VU Vidinis tinklalapis (būtina prisijungti).

Kaip planuoti savo laiką?

VU dėstytojo darbas apima daug veiklų: pedagoginę, mokslinę, kvalifikacijos kėlimo, organizacinę ir t.t. Tam, kad jos būtų įgyvendinamos efektyviai, būtina planuoti savo darbo laiką.

Rekomendacijose dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko sandaros dėstytojų darbo laikas skirstomas į:

• kontaktinio darbo su studentais valandas (dėstytojo tiesioginio bendravimo su studentais formaliai suplanuotą darbo krūvį);
• nekontaktinio darbo valandas (valandomis išreikštą dėstytojo pasirengimo kontaktiniam darbui su studentais ir su tuo susijusioms veiklos trukmę);
• mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) vykdymo laiką (dalyvaujant meno tematikų formavimo, meno veikloje, skelbiant šios veiklos rezultatus).

VU dėstytojų darbo laiko apskaitos tvarkos apraše (toliau – Aprašas) yra pateikiama detali dėstytojų darbo laiko sandara. Jeigu Vilniaus universitete Jūs dirbate vienu etatu, visos aukščiau minėtos veiklos per vienerius darbo metus turi apimti 1584 val.

Kontaktinis dėstytojo darbas (Apraše – standartinis mokymo laikas) yra skirtas kontaktiniam darbui su studentais (įskaitant ir nuotolinį darbą). Jo norma profesoriams, docentams, asistentams ir jaunesniesiems asistentams yra 288 SML vienetai per metus. Mokslo darbuotojams – ne didesnė negu 64 SML vienetai per metus (įskaičiuojami į mokslo darbuotojo darbo laiką dirbamą šiose pareigose).

Mokslinio darbo laikas – skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymui, išskyrus veiklas, atliekamas ir apmokamas pagal konkursinių projektų ir užsakomųjų darbų sutartis. Mokslinio darbo apimtis turėtų būti 528 val. per metus visoms dėstytojų pareigybėms, išskyrus lektorius.

Kitas dėstytojo darbo laikas (neauditorinis mokymo laikas, metodinio darbo laikas, organizacinio darbo laikas bei ekspertinės veiklos, mokslo populiarinimo ir Universiteto atstovavimo darbo laikas) yra apskaičiuojamas iš 1056 val. atėmus kontaktinio darbo laiką. Jis yra apskaitomas KAP tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Apraše nustatytą pasirengimo kontaktiniam darbui normą.

Verta pasidomėti, ar Jūsų fakultete yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs studentų srautų, grupių ir pogrupių dydžiai paskaitose, seminaruose, pratybose, kadangi skirtinguose fakultetuose jie gali skirtis.

Verta žinoti:

Krūvių informacinėje sistemoje dažniausiai yra fiksuojamas tik kontaktinio darbo su studentais laikas (nors yra galimybė papildomai pateikti ir kitus duomenis). Akademinė valanda yra prilyginama astronominei valandai.

Rekomendacijos, kaip skaičiuoti ir planuoti studentų darbo krūvį yra pateikiamos Studijų programų vadove. Planuodami kontaktinio darbo su studentais laiką ir pobūdį jį tiesiogiai siekite su studentų darbo krūviu, kuris matuojamas kreditais (1 kreditas atitinka 25–30 studento kontaktinio ir savarankiško darbo valandų. Studijų programų vadove pateiktoje medžiagoje yra akcentuojama, kad akademiniuose tvarkaraščiuose numatytos taikyti mokymo veiklos (tradicinė paskaita, mokymo veikla, grįsta aktyviu mokymu, probleminiu mokymu, seminarai, praktiniai užsiėmimai ir t. t.) reikalauja skirtingo studentų savarankiško darbo laiko. Dėstytojas turi teisę derinti savo dėstomo dalyko kreditų apimtis su Studijų programos komiteto pirmininku.

Naudingos nuorodos

• VU dėstytojų darbo laiko apskaitos tvarkos aprašas
• Rekomendacijos dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų darbo laiko sandaros

Darbo aplinka

Vilniaus universitetas dėstytojui užtikrina galimybę dirbti šiuolaikinius reikalavimus ir darbuotojo poreikius atitinkančioje, savo istorija unikalioje aplinkoje.

Skirtingose Vilniaus erdvėse išsidėstę VU padaliniai yra įsikūrę įvairias epochas menančiuose pastatuose, kuriuose suteikiamos sąlygos:

• Dėstyti, vesti seminarus ir kitaip bendrauti su studentais realaus laiko režimu akivaizdžiai arba nuotoliniu būdu pasitelkus elektronines komunikavimo priemones;
• Dėstyti auditorijose, aprūpintose multimedija (kompiuteriu, projektoriumi, ekranu) bei prieiga prie interneto;
• Praktinius užsiėmimus su studentais vesti kompiuterinėse klasėse, laboratorijose ir t. t., konsultuoti tam skirtose patalpose;
• Vaizdumo principo taikymui paskaitose, seminaruose ir kituose užsiėmimuose pasitelkti VU muziejaus ir jo padalinių (Fizikos, Geologijos, Henriko Jasiūno vardo Lietuvos matematikų, Medicinos fakulteto Medicinos istorijos, Zoologijos, Adomo Mickevičiaus muziejų bei Herbariumo) rinkinius ir ekspozicijų erdves.

Vilniaus universiteto bibliotekos ištekliai

VU biblioteka – viena iš seniausių Europoje ir viena didžiausių Lietuvoje bibliotekų – Jums suteikia galimybę naudotis gausiais spaudinių, rankraščių, grafikos fondais bei elektroniniais ištekliais: Lietuvos ir užsienio šalių duomenų bazėmis, elektroniniais žurnalais, knygomis, enciklopedijomis, žinynais ir kt.; 

Atkreipkite dėmesį į tai, kad Vilniaus universiteto dėstytojas turi galimybę formuoti savo fakulteto bibliotekos fondą ir tokiu būdu pasirūpinti studijų programoms reikalingiausių leidinių įsigijimu.

Vilniaus universiteto virtuali mokymosi aplinka

VU virtuali mokymosi aplinka (VMA) – tai informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis pagrįsta informacinė mokymosi sistema, naudojama studijų procese.

Virtualioje mokymosi aplinkoje galima sukurti e. kursus (arba nuotolinio mokymo(si) kursus) bei e. konspektus, prieinamus konkretaus dėstomo dalyko studentams, transliuoti paskaitas realiu laiku nutolusiems vartotojams. Naudojantis sistema galima vykdyti kompiuterinį egzaminavimą, skirtą studijų rezultatų patikrai ir vertinimui. 

Ir be abejo...

Laisvalaikio ir poilsio galimybės ir paslaugos

Visi Universiteto darbuotojai (pateikę darbuotojo pažymėjimą) gali pasinaudoti galimybe aplankyti Botanikos sodą, Šv. Jonų bažnyčios varpinės bokštą, muziejus nemokamai, aktyviai dalyvauti Kultūros centro choruose, ansambliuose, kapelose, orkestruose, teatruose ir kt.

Pateikus darbuotojo pažymėjimą gauti nuolaidą:

• Užsienio kalbų mokymuisi Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute (UKI);
• Sportui Sveikatos ir sporto centre;
• Poilsio paslaugoms;
• Molėtų astronomijos observatorijos paslaugoms;
• Leidyklos paslaugoms;
• Psichologinėms konsultacijoms;
• Daugeliui kitų paslaugų, kurias siūlo Vilniaus universitetas.

Jūsų vaikučiai taip pat neliks pamiršti. Sveikatos ir sporto centras organizuoja vaikučių vasaros (dienos) stovyklas, Universitete gyvuoja VU Vaikų universitetas, veikia Kūrybingumo mokykla. Į šias veiklas prisijungę moksleiviai gali pažinti platų mokslo pasaulį ir įsilieti į VU bendruomenę, dar netapę jos tikraisiais nariais.

Literatūros sąrašas

1. Dunlosky, John, & Rawson, Katherine A. (2019). The Cambridge handbook of cognition and education (p. 1). Cambridge University Press.
2. Moallem, Mahnaz, Hung, Woei, & Dabbagh, Nada. (2019). The Wiley Handbook of Problem-Based Learning. John Wiley & Sons, Incorporated.
3. Misseyanni, Anastasia, Lytras, Miltiadis D, Papadopoulou, Paraskevi, & Marouli, Christina. (2018). Active Learning Strategies in Higher Education. Emerald Publishing Limited.Nilson,
4. Linda B. (2016). Teaching at Its Best. John Wiley & Sons, Incorporated.
5. Heijnen, Armand, & van der Vaart, Rob. (2018). Places of Engagement : Reflections on Higher Education in 2040 - A Global Approach. Amsterdam University Press.
6. Ambrose, Susan A, Bridges, Michael W, DiPietro, Michele, Lovett, Marsha C, & Norman, Marie K. (2010). How learning works (1st ed.). Jossey-Bass.
7. Smith, Kathy, & Loughran, J. John. (2017). Quality Learning. BRILL.
8. De Florio-Hansen, Inez. (2016). Effective teaching and successful learning: bridging the gap between research and practice (p. 1). Cambridge University Press.
9. Rienecker, L., Jørgensen, P. S., & Ingerslev, G. H. (2015). University teaching and learning.
10. Fink, L. Dee. (2013). Creating Significant Learning Experiences. John Wiley & Sons, Incorporated.
11. Sambell, Kay, McDowell, Liz, & Montgomery, Catherine. (2013). Assessment for Learning in Higher Education. Routledge.
12. Kasimatis, Margaret, & Massa, Laura J. (2017). Meaningful and Manageable Program Assessment. Stylus Publishing, LLC.
13. Dilly Fung ; Brent Carnell. (2017). Developing the Higher Education Curriculum. UCL Press.
14. Allan, Barbara. (2016). Emerging strategies for supporting student learning: a practical guide for librarians and educators. (p. 1). Facet.
15. Elizabeth F. Barkley, K. Patricia Cross, & Claire Howell Major. (2014). Collaborative Learning Techniques: A Handbook for College Faculty, 2nd Edition. Jossey-Bass.
16. Losh, Elizabeth. (2014). The War on Learning. MIT Press.
17. Barnett Ronald, Coate Kelly. Engaging the curriculum in higher education. Maidenhead; Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2005.
18. Bell Judith, Opie Clive. Learning from research: Getting more from your data. Buckingham; Philadelphia: Open University Press, 2002.
19. Biggs John Burville. Teacahing for quality learning at university: What the students does. Maidenhead; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2006.
20. Brockbank Anne, McGill Ian. Facilitating reflective learning through mentoring and coaching. London; Philadelphia: Kogan Page, 2006.
21. Brookfeld Stephen D., Preskill Stephen. Discussion as a way of teaching: tools and techniques for university teachers. Buckingham; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 1999.
22. Burns Tom, Sinfeld Sandra. Teaching, learning and study skills: a guide for tutors. London: Sage Publications, 2004.
23. Cohen Louis, Manion Lawrence, Morrison Keith. A guide to teaching practice. London; New York: Routledge, 1996.
24. Cowan John. On becoming an innovative university teacher: Reflection in action. Buckingham; Philadelphia: The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2002.
25. D’Andrea Vaneeta-marie, Gosling David. Improving teaching and learning: a whole institution approach. Maidenhead; The Society for Research into Higher Education: Open University Press, 2005.
26. Di Stefano Anna. Encyclopedia of distributed learning. Thousand oaks: Sage Publications, 2004.
27. Exley Kate, Dennick Reg. Giving a lecture: from presenting to teaching. New York; London: Routledge, 2009.
28. Foley Griff. Dimensions of adult learning: Adult education and training in a global era. Maidenhead: Open University Press, 2004.
29. Fraser Kym. Education development and leadership in higher education: Developing an effective institutional strategy. London; New York: Routledge falmer, 2005.
30. Jarvis Peter, Holford John, Grifn Colin. The theory and practice of learning. London; Sterling: Kogan Page, 2003.

Europos komisijos leidiniai:

1. Benício, Deyse, Dias, Teresa, Dima, Gabriel, Duarte, Cidália, Gadeikienė, Agnė, HoyerNeuhold, Andrea, Knapp, Mariella, Kontautienė, Rima, Menezes, Isabel, Pais, Sofia, Pilinkienė, Vaida, Resch, Katharina, Slowey, Maria, Schrittesser, Ilse, Vasauskaitė, Jovita, & Zubrzycki, Tanya. (2020). Service learning: a workbook for higher education: an output of the engage students project (p. 171). European Commission.