Geriausi VU dėstytojai

 Doc. dr. Daiva Tamulevičienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Kadangi nebuvo aiškiai parašyti reikalavimai tekstui, tai gal tada tiktų toks? „Dirbu dėstytoja jau beveik trisdešimt metų ir savęs kitoje veikloje neįsivaizduoju. Nors tai sunkus ir atsakingas darbas, bet kartu labai įdomus ir prasmingas. Suvokimas, kad dirbi prasmingą darbą, įkvepia ir motyvuoja. Todėl kiekvieną dieną, dirbdama su studentais, džiaugiuosi matydama, kaip jie tampa savo srities profesionalais ir žinodama, kad prie jų augimo ir tobulėjimo kažkiek prisidėjau ir aš.

 Prof. dr. Jurgis Pakerys (Filologijos fakultetas)

• Dėstyti mane labiausiai įkvepia noras paaiškinti, kaip veikia kalbos sistema. Dalį įdomių dalykų ir pats pastebiu tik paskaitose – kol jie nesuformuluoti žodžiu, neužrašyti lentoje ar neišprovokuoti klausimo, glūdi kažkur pasislėpę. Tókios akimirkos skatina į auditoriją vėl sugrįžti. Tiesa, kartais įkvėpimo dėstyti neturiu, bet tada susinervinu, kad bus niekam tikusi paskaita ar seminaras, imu stengtis ir po truputį užsivedu

 Lekt. Albina Saikauskienė (Filosofijos fakultetas)

• Kas mane labiausiai motyvuoja dėstyti universitete? Be abejonės, pirmiausia – studentai ir studentės, į kuriuos sutelktas mano dėmesys ir pastangos ne tik sudominti savo dėstomu psichologijos dalyku, bet ir sukurti saugią aplinką, gerą tarpusavio ryšį. Savo ruožtu studentai atsakydami savo smalsumu, domėjimusi, atvirumu naujoms patirtims motyvuoja ir skatina mane tolesniam darbui.
  Taip pat man labai svarbūs kartu dirbantys kolegos iš Psichologijos instituto ir kitų institutų, su kuriais tenka bendradarbiauti. Žinojimas, kad visada sulauksiu paramos, palaikymo, patarimo, kai to prireiks, įgalina jaustis saugiai ir užtikrintai.
  Dar vienas motyvuojantis veiksnys – aplinka, jaukios ir įspūdingos Vilniaus universiteto erdvės

Doc. dr. Thomas Gajdosik (Fizikos fakultetas)

• I think my area of specialty, theoretical particle physics is very interesting and to share the excitement of understanding the smallest parts of our world and how they interact is the biggest motivation.
  Of course, this motivation only works if students are interested, too. But this was the case for the last 15 years in bigger or smaller numbers.
  Additionally, being part of a team that tries to do the best for the students, increases the conviction, that the time for teaching is spent well. To this team I can count our dean, vice dean, director and vice director of the institute, and many of my colleagues, even if they do not teach the same subject. But they work for the best of the students. In that sense the honor should go to all teachers in the physics faculty that try to give their best. 

Lekt. Andrius Grodis (Istorijos fakultetas)

• Kasdieninis susitikimas su studentais užsiėmimų metu yra viena svarbiausių profesinio tobulėjimo galimybių, kurią atveria darbas Universitete. Atviras bendravimas, geranoriškos kritinės pastabos, jaunatviškas dabarties aktualijas atliepiantis studijuojančiųjų žvilgsnis į dėstomą medžiagą, dalykiška bendradarbių pagalba ir draugiška atmosfera, turbūt yra ryškiausi buvimo Universiteto akademinės bendruomenės nariu privalumai. 

 Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė (Kauno fakultetas)

• Akademinė veikla man – dinamiškas ir kaitus procesas, reikalaujantis ne tik skvarbios mokslininko minties, bet ir pedagoginio atidumo, empatiško, įtraukaus santykio su auditorija. Tai kasdienis iššūkis, kurį įveikti motyvuoja galimybė tapti pozityvios studento mokymosi istorijos dalimi. Todėl paskaitos universitete man nėra vien mokslinių žinių perteikimas studentui. Pirmiausia, tai argumentuota diskusija, mokanti kritiško, nestandartinio mąstymo ir (įsi)vertinimo, atvirumo dialogui, skatinanti ieškoti kūrybiškų ir tvarių sprendimų, generuoti inovatyvias idėjas.

Doc. dr. Dainius Vaitiekūnas (Komunikacijos fakultetas)

• Gera jaustis mokslinės tiesos ir prasmės ieškotojų bendruomenės dalimi. Tai skatinantis pasitempti gyvenimo stilius, nes studentai - itin reikli ir kritiška tos bendruomenės dalis. Mokslinė diskusija su jais yra tikras iššūkis. Pastangas atperka ypatingas dalinimosi žiniomis ir žinojimo malonumas, kai atiduodamas ne prarandi, o praturtėji.

Doc. dr. Andrius Grigutis (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Dėstytojo karjerą Vilniaus universitete skaičiuoju nuo 2010 metų. Dėstymas ir mokslo kūrimas yra labai įtraukianti veikla. Manau, kad akademinis darbas yra vienas įdomiausių, kuriuos tik žmogus gali dirbti. Matematikos misiją matau, kaip mus supančių reiškinių supaprastintą aiškinimą. Daug ką galime skaičiuoti tiesiog tiesmukai, tačiau stabtelėjus ir akimirką atidžiau pagalvojus, dažnai pavyksta surasti trumpesnį ir efektyvesnį algoritmą norimam rezultatui gauti.

Doc. dr. Marija Jakubauskienė (Medicinos fakultetas)

• Dėstymas universitete labiausiai motyvuoja todėl, kad tai yra nuolatinis kūrybinis procesas, lydimas akademinės laisvės, pažinimo, asmeninio ir profesinio augimo bei galimybės daryti kad ir nedidelę įtaką visuomenei ir pasauliui. Dėstymas universitete suteikia išskirtinę galimybę bendrauti su asmenybėmis – kolegomis bei motyvuotais studentais ir prisidėti prie jauno žmogaus augimo.

Prof. dr. Remigijus Bubnys (Šiaulių akademija)

• Universitete labiausiai motyvuoja siekiantys karjeros, žingeidūs ir bendradarbiaujantys studentai. Studentų patirtis man tampa pagrindiniu šaltiniu, analizuojant skirtingas situacijas, perduodant naujas žinias, tuo pačiu ir mokantis vieniems iš kitų patirties. Aktualus man profesinės veiklos reflektavimas ir skatinimas studentus tyrinėti savo veiklą, mokymosi rezultatus, dalytis žiniomis kartu su kitais. Dėstydamas visada raginu diskutuoti klausti ir kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus. Stengiuosi padėti studentams išvengiant situacijų, kuomet paskaitos tampa nelauktomis, nesėkmingomis ar erzinančiomis akimirkoms.
  Studentų grįžtamasis ryšys skatina atkreipti dėmesį į tam tikras detales, tobulinti savo dėstymo būdus, kurie sustiprintų studentų norą pažinti, patirti ir kurti naujus dalykus. Smagu stebėti procesą, kai mokantis kinta studentų požiūriai, pervertinamos turimos nuostatos ar vertybės. Nuolat tenka prisitaikyti prie naujų sąlygų, vykstant pokyčiams, atrasti naujų, netradicinių būdų sėkmingai savo bei studentų mokymosi veiklai organizuoti, ko nuolat siekiu tobulindamas savo dėstymo praktiką

Doc. dr. Giedrė Lastauskienė (Teisės fakultetas)

• Klausimas, kas motyvuoja dėstyti universitete, daug sudėtingesnis, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio... Viena vertus, dėstymas pareikalauja daug pastangų, įtampos, vakarų, savaitgalių. Ir neabejoju, kad visiems dėstytojams būna momentų, kai pagalvoji, ir kam man viso to reikia? Antra vertus, yra kažkas, kas prieš tai minėtą mintį nuveja šalin ir priverčia tave rugsėjo pirmąją vėl sugrįžti į auditoriją. Tas "kažkas" neturi aiškaus įvardijimo ir apima daugelį dalykų - studentų žingeidumą, jų jaunatvišką teisės romantizavimą, galimybę žvelgti į tikrovę jaunų žmonių akimis ir išgirsti iš jų klausimų, taip pat ir apie teisei reikšmingas situacijas, kurių pats sau neužduotum, džiaugsmą matyti, kaip pasikeičia ir subręsta studentai per studijų metus. O kur dar nuostabūs kolegos, puiki darbo atmosfera ir džiaugsmingas suvokimas, kad gali dirbti tokias senas tradicijas turinčiame Universitete!

Doc. dr. Elzė Rudienė (Verslo mokykla)

• Man universitetas tai studentai ir veiklos, į kurias galiu juos įtraukti - ar tai būtų BIP'as, ar tyrimų projektas, ar įmonių pateiktų problemų sprendimas. Mano siekis, kad studentas visada atsimintų, jog teorijos ir modeliai - ne tik mokslininkams, jie ir praktikams. Labai svarbu, kad kiekvienas studentas surastų, kokia sritis jam patinka ir kur nori save realizuoti, nes "akys dega" tik tada, kai darome, kas "veža".

Prof. dr. Rimantas Raudonis (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Esu chemijos patriotas. Susižavėjau ja dar mokykloje. Noriu, kad ir mano studentai domėtųsi chemija, klausinėtų ir suprastų.

 Prof. dr. Greta Drūteikienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Mane, kaip dėstytoją, labiausiai motyvuoja tai, kad nepriklausomai nuo studento studijų pakopos bei formos ir nuo jo patirties, žinių ar įgūdžių – su juo visada apsikeiti pasitikėjimo mandatais, o tai suteikia galimybę abipusiam augimui ir tobulėjimui.

 Asist. Deividas Zibalas (Filologijos faluktetas)

• Labiausiai motyvuojantis dalykas dėstant yra žinojimas, kad leidi savo laiką prasmingai. Mums suteikiama neįkainojama galimybė nuolatos tobulėti ir mokytis. Nuolatinis ruošimasis seminarams, tekstų skaitymas bei bendravimas su studentais leidžia nuolatos išmokti kažko naujo bei pagilinti jau turimas žinias. Jautiesi, kad tobulėtum ne tik kaip profesionalas, bet kaip ir žmogus.

 Doc. dr. Birutė Švedaitė–Sakalauskė (Filosofijos fakutetas)

• Tiesa pasakius, man labai patinka dėstytojos darbas, nelabai įsivaizduoju geresnio. Pagrindinis mano tikslas yra sudominti, paskatinti eiti gilyn, o kitas man pačiai svarbus dalykas – kad tai, ką mokau sietųsi su jaunų žmonių, su kuriais dirbu, gyvenimu ir jų patirtimi. Esu įsitikinusi, kad tokiu atveju universitetinės studijos juose palieka gilesnį įspaudą. Stengiuosi pažinti savo studentes ir studentus, man įdomu suprasti, kuo jie gyvena, kas jiems rūpi, kas neramina, iš kokios tikrovės jie ateina. Kadangi jie man kiekvienais metais vis jaunesni, o aš jiems – vis vyresnė, tokio jų pažinimo ir susigaudymo, kas jie tokie yra, man reikia vis daugiau. Bet tai tuo pačiu ir labai įdomu, nes leidžia jausti ir žinoti, kuo gyvena kita mūsų visuomenės karta.

 Doc. dr. Domas Paipulas (Fizikos fakultetas)

• Jei supranti vieną ar kitą dalyką bent kažkiek geriau nei koks žalias studentas, tuo supratimu reikia dalintis. Tokia yra gyvenimo taisyklė. O papildomai motyvuotis turi ne dėstytojas, o studentas, nes juk jam reikės laikyti egzaminą!

 Asist. dr. Radvilė Rimgailė-Voicik (Gyvybės mokslų centras)

• Dėstymas yra kelionė. Kelias tolimas ir ilgas, kartais paskausta kojas. Užkimsta balsas. Kartais nebūna nuotaikos. Bet juk keliauji ne vienas! Susitinki daug jaunų protų, kurie klausimais ir idėjomis keičia tavo mąstymą, parodo kitus požiūrio kampus. Galiu drąsiai teigti, kad dėstymas man yra tikra gyvenimo dovana – laisvė keliauti po tolimus laikus ir kraštus bei pasakoti istorijas apie augalus.

• Vidinė motyvacija, mane kaip dėstytoją, skatina kaskart tobulėti, judėti į priekį, kažką įdomaus padaryti. Todėl stengiuosi kaskart tobulinti ir atnaujinti savo dėstomų dalykų turinį, papildant nauja informacija bei vizualine medžiaga, o taip pat supažindinti studentus su naujaisiais savo dėstomos srities moksliniais tyrimais. Studijų procese siekiu perteikti savo žinias ir patirtį ne tik kalba, bet ir vaizdinėmis priemonėmis, užmegzti su studentais abipusį ryšį bendradarbiaujant per dialogą (klausimai-atsakymai, diskusijos, etc.) Auditorijoje stengiuosi sukurti demokratišką mokymosi aplinką, nes bendraujant su studentais svarbu ne tik specialybės žinių perteikimas, bet ypač svarbi tinkama emocinė aplinka, kuri padeda atskleisti kiekvieno studento kompetencijas, gebėjimus, ugdo abipusį pasitikėjimą (jie drąsiai, be emocinės įtampos, aktyviai dalyvauja diskusijose, seminaruose, proseminaruose, pokalbiuose ). Būtent, grįžtamojo ryšio rezultatai svarbūs bendradarbiaujant su studentais, kuomet jie skatinami įsitraukti į reflektyvią veiklą ir tas bendradarbiavimas yra įvairiapusiškesnis bei efektyvesnis. Kita vertus, ilgametė profesinė patirtis, tolerancija ir pagarba studentui, empatija, psichologinės kompetencijos, šiandien ypač svarbios dėstytojo ir studento bendradarbiavime.

• Sistemingam suvokimui dar būtinai reikia jautrios dėstytojo ir studento bendrystės, pasitikėjimo, nesikaustymo. Pasitikėjimą, atvirumą, nebaikštumą reikia susikurti, čia jau pedagoginis menas. Daug gali humoras, išradingos užduotys, asmeniškumas. Labai svarbu susitapatinti ir perprasti pradinę besimokančiojo būseną / situaciją ir su ja dirbti, suformuoti pamatą ir tik tada statyti mūrą – nesupratus pradinės padėties geras mūras nepavyks arba net neišeis jo mūryti, nes nėra ant ko. Kol besimokantysis nesuvoks reiškinio elementų, nemokės išardyti ir vėl sudėti, nemokės apibūdinti sudedamųjų dalių priežastingumo ir funkcijų – nieko nebus. Mano atveju tai yra lingvistinė analizė – būtinai reikia siekti gebėjimų paaiškinti sudėtingų lingvistinių sistemų elementų funkcijas. Kas daugiau juos išmokys nuosekliai analizuoti ir argumentuoti, jei ne universitetas?

Doc. dr. Kęstas Kirtiklis (Komunikacijos fakultetas)

• Mane motyvuoja smalsi ir aktyvi auditorija.

• Niekas labiau nemotyvuoja toliau dėstyti ir tam dėti pastangas kaip teigiami studentų atsiliepimai. Labai džiugina kai pavyksta studentams "atverti akis". Kartais pastebi, kad po paskaitos į kažkokį dalyką studentams pavyksta pažvelgti iš visai kitos perspektyvos, ir supranti, kad jų suvokime ir dalyko matyme įvyko lūžis. Dėl to verta dėstyti.

• Paklausta, ar turi pavyzdžių, į kuriuos lygiuojasi, doc. dr. Rūta Bendinskaitė teigė besimokanti iš visų, pradedant jos vaikais, studentais, pacientais ir baigiant vyriausiais kolegomis, tėvais, giminaičiais: „Žinoma, kai kada išmoksti ir to, ko arba kaip nereikėtų daryti. O motyvacijos semiuosi iš mane supančių žmonių. Jeigu man neįdomu – aš vis vien tame surandu kažką, kas man įdomu, smagu, nesvarbu, ką bedaryčiau – dėstyčiau, gydyčiau, eičiau į koncertus ar keliaučiau. Kita vertus, net nežinau, ar ta motyvacija visada man yra reikalinga dėl mano pareigingumo. Kartais jis vargina, bet aš tiesiog žinau, kad tam tikrus dalykus turiu padaryti – ir darau.

• Mane, kaip dėstytoją, labiausiai motyvuoja studentų – būsimųjų mokytojų entuziazmas, noras kurti tokias ugdymo įstaigas, kuriose visiems būtų gera. Džiaugiuosi, kad galiu su studentais ir studentėmis įgyvendinti idėjas, mums padedančias kartu augti. Prie mano veiklos kokybės daug prisideda glaudus bendradarbiavimas su šalies ir užsienio partneriais, mokytojais – praktikais. Nuolat judėti į priekį įkvepia bendraminčiai ir tikėjimas, kad tai, ką darome, yra labai prasminga.

Asist. dr. Vilius Bartninkas (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

• Mane motyvuoja du dalykai: pirma, tikėjimas, kad Antika yra reikalinga čia ir dabar, kad ji padeda mums suprasti savo pačių klausimus ir paieškų kryptis. Antra, kad studentai mėgsta mesti iššūkį diskusijose apie Antikos pasaulį, kvestionuoti filosofinių temų relevantiškumą. Tai mokina kasdien nesvyruojant eiti prie reikalo ir iš esmės. Už tai aš jiems tariu nuoširdų "ačiū".

• Darbas pilnoje auditorijoje su smalsiu, kūrybingu jaunimu, siekiančiu žinių įprasmina dėstytojo darbą. Mano, kaip dėstytojo tikslas – pirmiausiai sudominti studentą ir vėliau jam padėtu suprasti bei įsisavinti dėstomą dalyką. Sudominimas dėstomu dalyku, dar labiau motyvuoja studentą gilintis į jį. Į studentą visuomet žiūriu kaip į kolegą, lygiavertį partnerį ir tai jiems padeda atsikratyti įtampos (gal būt baimės), jis jaučiasi įvertintas, drąsiai reiškia savo poziciją, dėsto mintis, nebijo suklysti. Paskaitoje visi tampame vienu dariniu, suprasdami, jog žinios reikalingos ne kam nors kitam, o mums patiems. Šiuolaikiniame technologijų pasaulyje dėstytojas tampa tik pagalbininku studentui, siekiančiam žinių bei tobulėjimo. Todėl jie labai lengvai atsirenka kuris dėstytojas yra ne formalus, o realus pagalbininkas. Tai verčia dėstytoją nuolat pasitempti, tobulėti ir žengti koja kojon su sparčiai kintančiu dinamišku gyvenimu ir požiūriu į jį!

• Didžiausia motyvacija - smalsumu "degančios" studentų akys ir noras nenuvilti, pateisinti lūkesčius ir juos viršyti. Esu maksimalistė, todėl pirmiausia sau keliu aukštus reikalavimus, kurie skatina tobulėti ir plėsti komforto zonas. Taip pat, matyt, įgimta ir nuolat ugdoma smalsumo savybė vis veda neatrastais moksliniais keliais ir klodais. Kiekvienas "ačiū", susižavėjimo žvilgsnis, aukšti studentų pasitenkinimo rodikliai ir Geriausio dėstytojo nominacija - tai variklis, vežantis tik pirmyn.

Doc. dr. Rasa Šimanauskienė (Chemijos ir geomokslų fakultetas)

• Manau, kad geriausi motyvatoriai yra patys studentai. Jų grįžtamasis ryšys yra vienas svarbiausių kokybiškos dėstytojų veiklos indikatorių. Dėstytojo ir studento, kaip lygiaverčių kolegų dialogas bei galimybė mokytis kartu, manyčiau, ir būtų pagrindinis judėjimo į priekį variklis, ugdant savarankišką ir kritišką požiūrį, į daugelį mūsų planetoje vykstančių reiškinių.

Prof. dr. (HP) Sigitas Urbonavičius (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

• Nemanau, kad studentiško amžiaus žmogų galima „mokyti“, tas žodis ne visai tiksliai atspindi esmę. Galima tik patarti ir padėti mokytis, ugdyti įgūdžius, įsisavinti metodus ir t.t., bet iniciatyva pažinti ir suprasti turi būti iš studento pusės. O dėstytojas turi perteikti savo asmeninį požiūrį į dėstomus dalykus, tačiau tas požiūris neturi tapti „galutine tiesa“. Tiesiog jis turi padėti susivokti vadovėliuose ir daugybėje kitų informacijos šaltinių ir parodyti, kaip tai galima interpretuoti ir panaudoti.

Prof. dr. Mikas Vengris (Fizikos fakultetas)

• Didžiausia motyvacija – tai kai po paskaitos prieina studentai ir ko nors klausia. Esu žmogus, negalintis užsiimti vien tik moksliniais tyrimais. Nors jie labai įdomūs, bet laboratorijoje dirbi visada arba pats vienas, arba su vienu kolega, doktorantu, studentu. Dėstymas – tai būdas bendrauti su daugeliu žmonių iš karto, pabūti ir fiziku, ir mokytoju, ir stand-up komiku, pamatyti žmonių akis. Juk nieko nėra smagiau kaip pirmajam papasakoti studentams dar negirdėtą įdomią istoriją iš fizikos mokslo, o gal ir iš gyvenimo.

Doc. dr. Renata Gudiukaitė (Gyvybės mokslų centras)

• Dėstymas man – ne tik atsakomybė suteikti studentams reikalingų srities žinių, parodyti jų studijų pritaikymo galimybes, ugdyti jų kūrybiškumą ir meilę studijuojamai sričiai, bet ir galimybė mokytis ir tobulėti pačiai. Tai galimybė susipažinti su kuo įvairesnėmis mikrobiologijos/biotechnologijos taikymo sritimis, sekti paskutines savo srities naujienas ir pasidalinti jomis su studentais. Studentų teikiamas atgalinis ryšys įkvėpia ir motyvuoja šią misiją įgyvendinti kaip galima geriau

Doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Istorijos fakultetas)

• Tobulinti dėstytojo kompetencija įkvepia tik auditorijos dėmesys. Paskaita – kaip pokalbis su atsitiktiniu pašnekovu. Pirmiausia jį norisi nustebinti, o po to pakviesti į kelionę link bendro tikslo, pažinimo. Jei vėliau pasijunti likęs vienas, viską pradėk iš naujo.

Asist. dr. Jurgita Astrauskienė (Kauno fakultetas)

• Dėstant didžiausią džiaugsmą jaučiu matydama, kaip studentai tobulėja audiovizualinio vertimo srityje, aktyviai įsitraukia į studijuojamus dalykus, kelia prasmingus klausimus, nepasiduoda, ieško ir randa kūrybiškus vertimo sprendimus. Labai įkvepia glaudus bendradarbiavimas su VU KnF kolegomis, jų palaikymas ir paskatinimas. Vertinu ir puoselėju užmegztus ryšius su audiovizualinio vertimo tyrėjais iš užsienio, kurie suteikia galimybę su bendraminčiais dalintis mokslinių tyrimų įžvalgomis.

Doc. dr. Viktor Denisenko (Komunikacijos fakultetas)

• Dėstytojo darbe didžiausia motyvacija tampa bendravimas su studentais. Siekiu, kad studijų procesas būtų ne vien dėstytojo monologas, bet ir dialogas su auditorija. Diskusijos su studentais leidžia ir man pačiam pažvelgti į dėstomą problematiką iš įvairių pusių, o kartais ir pasisemti naujų minčių bei įžvalgų.

Doc. dr. Viktor Skorniakov (Matematikos ir informatikos fakultetas)

• Išsilavinusių žmonių pasaulis - patraukli vieta gyventi. Suvokimas, kad gali svariai prisidėti kurdamas tokį pasaulį, labai motyvuoja. Darbas įgauna misijos prasmę ir pastangos ją įvykdyti kuo geriau tampa natūraliu aktu.

Prof. dr. Diana Ramašauskaitė (Medicinos fakultetas)

• Mano pirmieji studentai jau užaugo. Smagu matyti kaip jie tampa puikiais ir žinomais savo srities specialistais, savarankiškais mokslininkais. Išgirsti, kad šie jauni gydytojai ne tik nepakartojami savo srities specialistai, bet ir nuostabūs kolegos bei žmonės. Pagalvoji, kad ir tu padėjai šiam žmogui tapti tuo, kuo jis yra šiandien. Taigi matomi rezultatai, grįžtamasis ryšys, įvertinimas, besikeičianti situacija (ypač pandemijos metu ir po jos) ir poreikis keisti mokymo procesą – tai tie veiksniai, kurie skatina ir motyvuoja judėti į priekį ir deramai įgyvendinti savo veiklą.

Doc. dr. Vita Juknevičienė (Šiaulių akademija)

• Būdama dėstytoja ir dirbdama universitete su studentais, pirmiausiai jaučiu atsakomybę prieš studentus, savo organizaciją ir pačią save atliepti jų lūkesčius. Mano pagrindinis tikslas yra suteikti reikiamų (bazinių ar plėtojančių) žinių studijuojamoje srityje, dalintis savo tiriamąja ir moksline patirtimi bei patarimais, tačiau kartu praplėsti jų akiratį, juos motyvuoti patiems drąsiai ieškoti sprendimų, suteikti jiems kuo daugiau laisvės pilnai atsiskleisti, rasti savo tiesą ir kelią link jos. Labiausiai motyvuoja mano studentai – jie yra mano įkvėpimas nesustoti, augti pačiai ir kartu su jais kartu, naudoti inovatyvius studijų metodus. Geriausias apdovanojimas man – matyti, kaip jie auga: kaip žingeidūs ir drąsūs žmonės, kaip socialinių reiškinių tyrėjai, kaip būsimi ar esami savų organizacijų vizionieriai.

Partnerystės doc. Romas Švedas (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)

• Mano stiprioji pusė – praktinė patirtis. Dėstomais dalykais – tarptautinės derybos ir energetinis saugumas – turiu didelę praktinę patirtį, todėl ja, visų pirma, stengiuosi pasidalinti. Kursų metu galiu pateikti įvairiausių praktinių pavyzdžių, pasidalinti darbo užkulisiais ir pan. Keliu sau tikslą, kad baigę kursą studentai galėtų savarankiškai praktikoje panaudoti kurso metu įgytas žinias. Pavyzdžiui, derybų tema – pasiruošti ir dalyvauti derybose, derybų metu gebėti įtikinti, žinoti kaip elgtis su neparankiais derybų partneriais, kaip dalyvauti tarptautiniame susitikime ar jam pirmininkauti ir pan. Arba energetinio saugumo tema – suprasti energetikos žodyną, gebėti įvertinti šalies energetinį saugumą, atskirti, kuomet energetika yra ekonomika, o kuomet naudojama kaip ginklas. Galimybė dalintis praktine patirtimi yra mano viena pagrindinių darbo VU TSPMI motyvacijų.

Asist. dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė (Teisės fakultetas)

• Dėstytojos kelią pasirinkau, nes norėjau pasidalinti sukauptomis žiniomis ir patirtimi su jaunąja teisininkų karta, man tokia veikla atrodo labai prasminga. Tačiau man svarbu ne tik perduoti žinias, bet ir suteikti studentams pasitikėjimo savo jėgomis, kad jie gali tomis žiniomis pasinaudoti. Patinka įkvėpti, sudominti analizuojamais klausimais. Tai įmanoma tik dirbant laisvoje atmosferoje, dėstytojui ir studentui bendraujant betarpiškai. Todėl dirbdama su studentais bandau grįžti į studijų laikus ir prisiminti save pirmame ar antrame kurse. Kokie buvo mano lūkesčiai studijų procese? Koks buvo mano supratimas apie teisę ir požiūris į pasaulį apskritai? Ko aš būdama studentė tikėjausi iš dėstytojo? Tai padeda geriau suprasti studentų poreikius, baimes, lūkesčius. Kartu dėstydama tobulėju pati, kartais diskusijose su studentais iškyla tokių klausimų į kuriuos neturiu vienareikšmiško atsakymo, tai paskatina dar geriau įsigilinti į nagrinėjamus klausimus. Mokydama kitus išmoksti svarbiausia pamoką, kad ir pati visada būsi mokinė.

Prof. Mindaugas Laužikas (Verslo mokykla)

• Priartindamas mokymo procesą prie realios verslo aplinkos bei realių mokslinių tyrimų, drauge su studentais sprendžiame daugiasluoksnius verslo iššūkius. Siekiu mokymo procese pasiūlyti šiandien aktualių vadybos teorijų, verslo inteligencijos ir duomenų valdymo, kūrybiškumo bei inovacijų derinį. Dėstytojo vaidmuo yra ne tik pristatyti naujausias tyrimų metodologijas, verslo teorijas, strateginius modelius, modernias technologijas ar inteligencijos priemones, bet ir pademonstruojant kaip jos galėtų veikti begaliniame duomenų ir informacijos vandenyne skirtinguose verslo kontekstuose.

Doc. dr. Rolandas Tučas (Chemijos ir geomokslų fakultetas) (nuotrauka E. Kurausko)

• Svarbiausias tikslas – paruošti savarankiškas, atsakingas, sąžiningas ir mąstančias asmenybes, studijoms pasirinktos srities specialistus. Studentas ir dėstytojas yra lygiaverčiai partneriai, tik dėstytojas paprastai turi daugiau patirties bei žinių, tad jo uždavinys tuo pasidalinti su studentais. (R.Tučas)

• Studentai yra mano didžiausia vertybė ir įkvėpimas. Savo kaip dėstytojos misiją matau kaip siekimą, kad studentas (-ė), po mano paskaitos išeitų geresniu/tobulesniu žmogumi – ne tik profesiniu, bet ir, visų pirmiausia, asmeniniu požiūriu. To pasiekiame tik dirbdami su studentais kartu, kaip lygiavertė komanda. (J.Savickė)

• Džiugu matyti, jog Fizikos fakulteto bendruomenė iškelia mano kandidatūrą – man tai yra vertingas rodiklis, kad judu teisinga kryptimi, o mano darbo įvertinimas studentų gretose ir jų išreikštas pasitikėjimas parodo, kad mano taikoma žinių perteikimo studentams ir jų vertinimo strategija taip pat pasiteisino. (J.Chmeliov)

• Manau, kad dėstytojo vaidmuo yra duoti, o studento tai pasiimti. Šiame darbe atsakingos abi pusės. (D.Mickūnaitytė)

• Jei manęs paklaustų, kas yra geras darbas, pateikčiau tokią formulę: tai toks darbas, kuris leidžia oriai gyventi, naudojant savo geriausius įgūdžius kurti kažkam, ką laikote esant naudinga. (Daiva Repečkaitė. Žaislinių darbų reiškinys. 2016-03-10) (K. Dragūnevičius)

• Man būti dėstytoja reiškia atiduoti studentams visas mikrobiologijos žinias, kurias turiu ir kurias dar galiu įgyti, dirbdama mokslinį darbą ir mokydamasi pati. Stengiuosi, kad studentai suprastų, o ne išmoktų mintinai. Siekiu, kad studentai susietų visas gautas žinias, visas mikrobiologijos sritis į vieną visumą, kuri vadinasi MIKROBIOLOGIJA. (N. Kuisienė)

• Mano darbo su studentais tikslas - palaikyti universiteto tradiciją ir universitetinės bendruomenės, kaip unikalios savo kultūrine forma, gyvenimą. (T.Vaiseta)

• Tas amžinas klausimas „kodėl“! Išgirsti jį iš auditorijos ir kartu ieškoti atsakymų – kas gali būti prasmingiau? (L. Murinienė)

Lekt. Giedrė Dubauskienė (Kauno fakultetas); 

• Mokslininkai vis bando atrasti jaunystės eliksyrą, o aš jį jau radau – mano studentai. Tai jie priverčia mane nuolat judėti į priekį ir nesustabarėti. (G.Dubauskienė)

• Man norisi, kad mano dėstymas turėtų išliekamąją vertę, o ne pasentų per pusę metų; kad būtų toks, kuris duoda tai, ko negali paprastai gauti kitur, ir kuris pateisina savo buvimą universitete. (I.Radavičius)

 Doc. dr. Lina Zabulienė (Medicinos fakultetas);

• Dėstymas dažnai panašus į kūrybą, net ir turėdami tą patį molbertą, tokius pačius dažus, teptukus, vaizdą prieš akis, aplinkybes ir įkvėpimą, žinodami pagrindus ir technikos subtilybes, galimai nutapysime skirtingą paveikslą, tai ir teikia žavesio ir atradimo džiaugsmą. (L.Zabulienė)

• Man tikrai įdomus mano dėstomas dalykas, bet puikiai suprantu, kad jis gali būti ir neįdomus, ir toks kritinis santykis su dėstomu dalyku skatina ieškoti naujų dėstymo būdų ir medžiagos pateikimo formų. (I.Vinogradnaitė)

Doc. dr. Juozas Galginaitis (Teisės fakultetas) (nuotrauka E. Kurausko)

• Dažnai savo ir studentų dėmesį atkreipiu į tai, kad ius est ars boni et aequi (teisė yra gėrio ir teisingumo menas) ir kad šio meno mokomės ne dėl geresnio pažymio, bet dėl geresnio bendro gyvenimo. (J.Galginaitis)

Lekt. Gražina Cislikauskienė (Verslo mokykla)

• Su studentais esame lygus ir keičiamės informacija, jie mokosi iš manęs, o aš mokausi iš jų. Mūsų atsakomybės padėti vieni kitiems ir išlaikyti pagarbą. (G.Cislikauskienė)