„Kūrybingumo mokyklos“ edukacinėje platformoje (www.kumokykla.lt) pristatomose video pamokose vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų mokytojai išradingo mąstymo atvejų atranda srityse, kuriose jų nėra įprasta ieškoti – pvz., fizikoje, chemijoje ir netgi matematikoje. Ten pat menininkai pasirodo kaip mokslininkai, o ypatingas dėmesys skiriamas fenomenais grįstam ugdymui, kurio esmė – tarpdiscipliniškumas.
Kūrybingumą tyrinėjančių, jį dėstančių ir bendrą knygą išleidusių Kristupo Saboliaus ir Tomo Ramanausko duetas su partneriais šiemet paruošė 12 videopamokų, kuriose šiuolaikinės problemos nagrinėjamos iš skirtingų taškų, neieškant vieno aiškaus atsakymo.
„Fenomenais grįstas ugdymas – tai Suomijoje taikomas metodas, kurio esmė neskaidyti mokymosi proceso į disciplinas, bet pradėti nuo konkrečios problemos arba iššūkio. Tarkime, jeigu kalbame apie dirbtinį intelektą, šioje temoje susijungia informatika, fizika, etika, literatūra, istorija, kinas ir daugybė kitų sričių. Todėl į šiuolaikinio pasaulio reiškinius norime pažvelgti jungdami žinias, atskleisdami jų persipynimą, o ne jas atribodami. Kaip apginti upę teisme? Ar žmonės iš prigimties yra klajokliškos būtybės? – tai aktualūs nūdienos klausimai, kuriuos nagrinėjame kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais bei reikšmingais Lietuvos menininkais“, – pasakoja Vilniaus universiteto profesorius, projekto bendraautoris Kristupas Sabolius.
Platformoje tiek mokytojai, tiek vyresniųjų klasių moksleiviai, besimokantys savarankiškai, gali rasti didelį kiekį laisvai prieinamos mokymo(si) medžiagos.
Šiuo metu vykstantis konkursas kviečia moksleivius sukurti „1 minutės filmą“ apie vieną iš nagrinėjamų reiškinių. „Kūrybingumo mokyklos“ studijų draugas Vilniaus universitetas įsteigė 5000 eurų stipendijų fondą, atiteksiantį kūrybingiausiems konkurso dvyliktokams.
Kuo ypatingas žmonių intelektas? O gal jis paprastai atkartojamas? Kaip dirbtinis intelektas keičia ir vis dar keis mūsų suvokimą apie smegenis, žmogišką tapatumą, emocijas? Ar jausmai - tai paprasčiausi algoritmai? Kokie džiaugsmai ir pavojai slypi už žodžių „ketvirtoji pramonės revoliucija”? Dirbtinis intelektas aptariamas ne tik kaip protavimo procesų stimuliavimas, bet ir kaip mūsų emocinio įsitraukimo sfera. Ekspertai iš neuromokslo, filosofijos siūlo savo sprendimus, pasitelkiami svarbūs literatūros, kino pavyzdžiai.
Laidoje: Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas Giedrius Alkauskas; Filosofijos instituto direktorius Jonas Dagys; Matematikos ir informatikos instituto mokslininkė Olga Kurasova; Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė.
Kelionė į Marsą ir atgal
Žmonių misijos į Marsą – nebe fantastinio romano scenarijus, o realus šiandienos mokslininkų bei verslininkų ketinimas. Tačiau kokie sunkumai mums iki šiol neleidžia nužengti į Marsą? Ar yra daugiau priežasčių, dėl kurių apleistume Žemę – nepaisant mūsų neišsemiamo smalsumo? Ar kilsime iki išsvajotojų aukštybių, o gal liksime supančioti moralinių nesutarimų?
Laidoje: Fizikos fakulteto mokslininkas Liudas Tumonis Teisės fakulteto mokslininkė Indrė Žvaigždinienė
Žmonės yra klajokliai
Žmonės klajojo, keliavo ir kėlėsi svetur nuo neatmenamų laikų – nuo pat žmonijos egzistavimo pradžios. Ne tik Amerika, bet ir Europa buvo įkurta emigrantų. Žmonės klajojo nuo neatmenamų laikų. Kas yra nomadiškumas? Kaip mums spręsti pabėgėlių krizes? Kaip tai keičia mūsų genetiką ir savastį? Ką mums reiškia sąvokos „svetimas“ ir „savas“? Laidoje: Filosofijos fakulteto mokslininkas Nerijus Milerius; Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė; Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė Rūta Žiliukaitė; Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.
Muzikali visata
Muzika yra išskirtinė žmogaus pasaulio pažinimo dimensija. Jau Pitagoras manė, kad tarp matematikos ir muzikos egzistuoja fundamentalus ryšys. Tačiau šiandien apie muzikos galią pakeisti pasaulį diskutuoja neuromokslas, psichologija, matematika, fizika ir, be abejo, muzikologija. Ne veltui – vis labiau įsitikiname, jog muzika suteikia mums išskirtinius pasaulio bei savęs pažinumo įrankius. Ar esame pasiruošę įsiklausyti? Laidoje: Filosofijos instituto direktorius Jonas Dagys; Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas Giedrius Alkauskas.
Šiukšlių salos piliečiai
Ramiajame vandenyne susiformavo milžiniška plastiko atliekų sala. Eko-aktyvistai joje įkūrė „šiukšlių valstybę”. Plastiko problema atsiskleidžia kaip geomokslų, biochemijos, teisės, ekologijos, istorijos klausimas. Viso pasaulio ekologiniai aktyvistai suskubo teikti pasiūlymą: masyvus plastiko atliekų kalnas viduryje Ramiojo vandenyno turėtų būti oficialiai priimtas į Jungtinių Tautų šalių būrį. Užsidegimas slypi ne tik galimybėje turėti oficialų pasą, vėliavą ar valiutą – šia iniciatyva siekiama atkreipti dėmesį į katastrofiškai beaugančią vandenynų taršos problemą. Ar tapsmas šiukšlių salos piliečių padėtų išspręsti šį aplinkosauginį galvosūkį? Laidoje: Chemijos instituto mokslininkė Jūratė Jonikaitė-Švėgždienė; Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov; Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė; Gyvybės mokslų centro mokslininkas Saulius Serva; Teisės fakulteto mokslininkė Indrė Žvaigždinienė.
Apginti upę teisme
Bangladešas tapo pirmąja valstybe, suteikusia visoms upėms teisinį statusą, prilygstantį žmonėms. Nuo šiol, upės teisme bus laikomos lygiavertėmis gyvomis būtybėmis. Tačiau kas nutiktų, jei jau ryt upė būtų priversta apsiginti bet kuriame kitame teisme? Kas yra teisingumas ir teisė? Kokia jų kilmė? Kodėl šiandien kalbame ne tik apie žmonių, bet ir gyvūnų ar net upių teises? Teisės, istorijos, filosofijos, biologijos, geologijos perspektyvos. Laidoje: Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė; Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov; Teisės fakulteto mokslininkė Indrė Žvaigždinienė.
Ar virusai gali būti draugai?
Koronos atvejis iškelia platesnį klausimą: kas yra virusai? Kodėl jie mus puola? Ar jie yra gyvybės forma? Koks ryšys tarp kompiuterio virusų ir COVID-19? Virusai tapo ne tik nematomu organizmu, bet netikėtai ir visa aprėpiančia pastarųjų dienų aktualija. Virusas – tai priešas, visi spėjome įsitikinti savo patirtimi. Bet ar stebėjome įvykius pakankamai atidžiai? Galbūt pamiršome, jog virusai - ne tik griauna, bet ir pastūmėja mus kurti? Medicinos, biochemijos, informatikos, filosofijos perspektyvos. Laidoje: Filosofijos fakulteto mokslininkas Nerijus Milerius; Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov; Gyvybės mokslų centro ir Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė; Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė; Gyvybės mokslų centro mokslininkas Saulius Serva.
Įkurti naują valstybę
Nors gyvename modernios demokratijos santvarkoje, iki šiol nerimsta diskusijos – kokia valdymo forma būtų geriausia? XXI a. neišvengiamai asocijuojamas su demokratijos pergale, tačiau, jei tai tiesa, kaip paaiškinsime tokį platų spektrą išlikusių valdžios rūšių visame pasaulyje? Šioje laidoje mėginsime pasitelkti vizionierius, kurie galėtų mėginti išrasti dar neegzistuojančias santvarkos formas. Pateikiamos politologų, sociologų, teisininkų ar net biologų pozicijos. Laidoje: Sociologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė Rūta Žiliukaitė; Teisės fakulteto mokslininkė Indrė Žvaigždinienė; Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.
Žaidimai išranda pasaulį
Žaidimai nuo seniausių laikų buvo nepaprastai svarbi kultūros dalis. Šiandien Lietuva neįsivaizduojama be krepšinio, tačiau lygiai taip pat antikinė Roma nesuvokiama be gladiatorių kovų. Mes žaidžiame vieni, kviečiame kitus ir buriamės į grupes, norėdami gerai praleisti laiką. Mes patys kuriame žaidimus ir perrašome taisykles. Tačiau žaidimai turi galią kurti ir mus pačius: keisti mūsų elgesį, emocijas, suvokimą ir standartus. Kaip žaidimai sąlygoja mūsų pasaulį? Šioje laidoje susisieja istorija, ekonomika, neuromokslas, sportas, psichologija, kultūros kritika. Laidoje: Psichologijos instituto mokslininkė Sigita Girdzijauskienė; Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas Giedrius Alkauskas; Filosofijos fakulteto mokslininkas Nerijus Milerius.
Sukurti naują muziejų
Muziejus yra palyginti nesenas išradimas. Jame telpa ne tik meno, bet ir modernios visuomenės istorija. Ką mes laikome vertu stebėjimo? Ar šiandien muziejus vis dar reikalingas žinių skaitmenizacijos ir meno demokratiškėjimo epochoje? Ar artefaktai bei kolekcijos ir toliau slėpsis už pertvarų, o gal muziejai pasiryžę keistis? Įtraukiamos geografijos, istorijos, gyvybės mokslų, menotyros perspektyvos. Laidoje: Istorijos fakulteto mokslininkė Marija Drėmaitė; Istorijos fakulteto mokslininkė Rūta Šermukšnytė.
Daugiau nei žmonių visuomenė
Ilgą laiką buvome pratę žmonių pasaulį laikyti išskirtiniu ir tarsi atsieti nuo gamtos. Tačiau šiandien – žvelgdami į miškus, pelkes ir okeanus – matome daugybę mus siejančių ryšių. Ko galime išmokti iš ekosistemų? Kaip galime geriau jas pažinti? Ar jos gali atverti naujus žmogaus supratimo būdus? Laidoje: Geomokslų instituto mokslininkas Andrej Spiridonov; Gyvybės mokslų centro mokslininkas Saulius Serva.
Kūrybingumo paslaptis
Kūrybos ekspertai nuo seniausių laikų buvo menininkai. Tačiau šiandien šios temos griebiasi psichologai, neuromokslininkai ir edukologai. Ar galime kūrybingumą tirti moksliškai? Ar jį įmanoma pamatuoti? Ir amžinas klausimas – ar genijais gimstama ar tampama? Laidoje: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Urtė Neniškytė; Psichologijos instituto mokslininkė Sigita Girdzijauskienė.
VU Matematikos ir informatikos fakultetas prof. Valentina Dagienė išsklaido mitus apie ne vieną moksleivį ir studentą bauginančią matematiką. Ar šis mokslas niekada nesikeičia? O kaip matematika yra susijusi su kūrybiškumu? Atsakymai – vaizdo įraše.
Edukologė, VU Filosofijos fakultetas dr. Sandra Kairė pasakoja, kodėl mokykla ir kūrybiškumas atrodo tarytum nesuderinami dalykai. Ar tiesa, kad klausydamiesi pasyviai sunkiau mokomės? O kaip gebėjimą įsisavinti informaciją veikia skirtingos erdvės? Atsakymai – socialinio ugdymo pamokoje.
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas kalba apie istorijos ir kūrybos santykį. Kaip istorikai naudoja savo vaizduotę? O ar patikėtumėte, kad Liepos 6-oji yra istoriko išradimas? Atsakymai – vaizdo įraše.
VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas istorijos pamokoje supažindina su „fake news“ ir atskleidžia, ar tai yra tikrai naujas formatas, kokie „nematomi“ žmonės kūrė Lietuvos istoriją ir ką reiškia kontroliuojama vaizduotė.
VU Filologijos fakultetas doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė kalba apie tai, kuo ypatinga literatūra. Kodėl skaitydami pažįstame ne tik save, bet ir kitus? Apie tai ir daugiau – vaizdo įraše.
VU Fizikos fakulteto prof. Mikas Vengris atskleidžia, kur ir kaip mus lydi fizikos mokslas
VU Fizikos fakulteto dėstytojai į fizikos mokslą kviečia pažvelgti giliau.
Kodėl geomokslai šiuolaikiniame pasaulyje tampa vis svarbesni? Ką jie pasakoja apie mus supančią aplinką? Į šiuos ir kitus klausimus atsako VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Andrej Spiridonov.
VU Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Andrej Spiridonov kviečia įdėmiau pažvelgti į geomokslus.
