Stojimo reikalavimai
Neturiu vieno iš konkursinio balo sandaroje nurodytų dalykų. Ar tai reiškia, kad negaliu pretenduoti?
Neturint vieno iš reikalaujamų dalykų galima pretenduoti į bakalauro ir vientisąsias studijas, tačiau vietoje to dalyko į konkursinį balą bus skaičiuojamas 0. Svarbu, kad Jūsų konkursinis balas būtų ne mažesnis nei 5. Jį galite pasiskaičiuoti pasinaudojus LAMA BPO Konkursinio balo skaičiuokle.
Jeigu stojančiojo brandos atestate įrašyta: „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)", vietoje nelaikytų brandos egzaminų įvertinimų imami metiniai pažymiai. Minimalus konkursinis balas taikomas visiems stojantiesiems, įskaitant ir tuos, kurių vidurinį išsilavinimą liudijančiame dokumente įrašyta „Brandos egzaminų nelaikė (atleistas)“.
Ar galiu pasirinkti, kokie dalykai bus įtraukiami į konkursinio balo sandarą?
Stojantysis pats negali pasirinkti, kokie dalykai bus skaičiuojami į konkursinį balą - jį skaičiuoja sistema, kuri automatiškai parenka rezultatus, palankiausius stojančiojo konkursiniam balui.
Ar galima stoti baigus profesinę mokyklą?
Taip, asmenys baigę profesinę mokyklą įgyja tokį patį brandos atestatą kaip ir baigę vidurinę mokyklą. Stojantiesiems yra taikomi tokie patys priėmimo reikalavimai.
Ar prie konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai?
Taip, stojant į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas (VNF) ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas su stipendija (VNF/ST) prie apskaičiuoto konkursinio balo gali būti pridedami papildomi balai. Informaciją, kokie balai yra pridedami, galite rasti čia.
Ar galima įsiskaityti kolegijoje įgytus kreditus?
Ne, kolegijoje įgyti studijų kreditai nėra įskaitomi universitetinėse studijose.
Kas yra valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija (VNF/ST)?
Stojantieji į bakalauro ir vientisąsias studijas gali pretenduoti į valstybės finansuojamas (VF), valstybės nefinansuojamas (VNF) ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija (VNF/ST).
Asmenims, pretenduojantiems į valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija (VNF/ST) yra taikomi tokie patys minimalieji reikalavimai, kaip ir stojantiems į valstybės finansuojamas (VF) vietas.
Studijų stipendija padengia norminę studijų kainą. Norminė studijų kaina kai kuriose studijų programose gali būti mažesnė už Vilniaus universiteto nustatytą studijų kainą - tokiu atveju studentams reikėtų sumokėti skirtumą, kurio nepadengia studijų stipendija.
Įstojusiesiems į valstybės nefinansuojamą vietą su studijų stipendija (VNF/ST), labai svarbu laiku pateikti prašymą studijų stipendijai gauti. Prašymai paprastai yra pateikiami rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo viduryje Valstybinio studijų fondo www.vsf.lrv.lt interneto puslapyje. Nepateikus prašymo nurodytu metu stipendija nėra skiriama ir studentas lieka studijuoti valstybės nefinansuojamoje vietoje.
Studijų stipendijos (ST) neturi teisės gauti asmenys:
- Priimti į valstybės finansuojamas (VF) studijų vietas;
- Pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau nei pusę ankstesnių studijų laikotarpio gavo studijų stipendiją;
- Neturintys teisės užimti valstybės finansuojamų (VF) studijų vietų ar gauti studijų kainos kompensacijos (už tuos studijų laikotarpius, už kuriuos gavo studijų stipendiją (ST)) pagal LR mokslo ir studijų įstatymą.
Ar galiu sudaryti studijų sutartį internetu?
Studijų sutartis sudaroma tik internetu, jei turite savo asmeninę el. bankininkystę ir naudojatės Swedbank, SEB, Luminor (DNB bankas) ar Šiaulių banko el. bankininkystės paslauga. Sutarties sudarymas vyksta Vilniaus universiteto ISAS sistemoje, o nuoroda į šią sistemą bus skelbiamia LAMA BPO informacinėje sistemoje prasidėjus priėmimų laikotarpiui.
2024 m. priėmimo statistika
Su kokiais mažiausiais balais buvo priimti studijuoti 2024 m. VF ir VNF vietose?
Susipažinti su 2024 m. įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas mažiausiais konkursiniais balais galite paspaudę nuorodą. Tačiau, norime pabrėžti, kad skelbiami praėjusių metų konkursiniai balai yra tik informacinio pobūdžio – kiekvienais metais stojančiųjų balai kinta. Savo konkursinį balą galite susiskaičiuoti pasinaudojus LAMA BPO Konkursinio balo skaičiuokle.
kiek VF, VNF ir VNF/ST vietų buvo šiais metais?
Valstybės finansuojamų (VF), valstybės nefinansuojamų (VNF) ir valstybės nefinansuojamų vietų su studijų stipendija (VNF/ST) skaičių bakalauro ir vientisųjų studijų programose galite rasti 2024 m. įstojusiųjų į bakalauro ir vientisąsias studijas priėmimo statistikoje.
Studijos
Kas yra ištęstinis studijų tvarkaraštis?
Pagal trukmę, studijos yra vykdomos nuolatine (NL) arba ištęstine (I) studijų forma. Nuolatinių studijų apimtis yra 60 ECTS kreditų per metus. Ištęstinių studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 30 ECTS kreditų ir ne didesnė kaip 45 ECTS studijų kreditai per metus, todėl studijos ištęstine forma trunka iki pusantro karto ilgiau negu nuolatine forma. Šiuo metu Vilniaus universitete nėra vykdomos ištęstinės bakalauro studijos.
Ar VU vykdo nuotolines studijas?
Vilniaus universitete nėra vykdomos nuotolinės, vakarinės ar neakivaizdinės studijos, nebent studijų programos tvarkaraštyje yra nurodyta kitaip. Taip pat kai kurios studijų programos yra vykdomos sesijiniu tvarkaraščiu, kai užsiėmimai yra organizuojami vieną semestro mėnesį darbo dienomis ir savaitgaliais, o likusį laiką studentai dirba savarankiškai. Taip pat yra galimybė susidaryti individualų studijų planą - į programoje numatytą studijų planą įtraukti pageidaujamus studijuoti dalykus bei susidėlioti jų tvarkaraštį. Dėl individualaus studijų plano sudarymo reikia kreiptis į savo akademinio padalinio (fakulteto) administraciją.
Kas yra sesijinės studijos?
Nuolatinės studijos Vilniaus universitete yra vykdomos dieniniu (D) arba sesijiniu (S) tvarkaraščiu.
Pagal dieninį tvarkaraštį, akademiniai užsiėmimai paprastai vyksta darbo dienomis bet kuriuo metu nuo 8 iki 21 val.
Pagal sesijinį tvarkaraštį, studijų užsiėmimai vykti gali:
– periodiškai vieną mėnesį (apie 4 savaites) per studijų semestrą darbo dienomis nuo 8 iki 21 val. ir savaitgaliais (likusį semestro laiką studentai dirba savarankiškai). Pagal tokį tvarkaraštį yra vykdoma Psichologijos, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą, studijų programa;
– auditorijoje kas tris savaites ketvirtadieniais-penktadieniais nuo 17 val. ir šeštadieniais nuo 11 val., likusį laiką skiriant užsiėmimams nuotoliniu būdu ir savarankiškam darbui (pagal tokį tvarkaraštį yra vykdomos tik Teisės (sesijiniu tvark.) ir Teisės (turintiems aukštąjį išsilavinimą) (Teisė MAN) studijų programos).
Informaciją apie tai, kokiu tvarkaraščiu vykdomos studijos, rasite bakalauro ir vientisųjų studijų programų aprašuose.
Kokių galimybių gali pasiūlyti VU, jei noriu studijuoti kitus, su pagrindine programa nesusijusius dalykus?
Studentams, norintiems pagilinti savo žinias ne tik studijuojamoje studijų programoje, Vilniaus universitetas suteikia galimybę rinktis gretutines studijas, siūlo platų pasirenkamųjų dalykų, Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykų ir laisvųjų dalykų sąrašą bei galimybę papildomi mokytis užsienio kalbų. Taip pat, akademiniam padaliniui sutikus, studentui suteikiama galimybė susidaryti individualų studijų planą ir susidėlioti norimus studijuoti dalykus.
Gretutinės studijos
Šias studijas gali rinktis bakalauro ir vientisųjų studijų studentai, kurių pagrindinėje studijų programoje yra numatyta tokia galimybė. Gretutinių studijų apimtis yra 60 ECTS kreditų, jos prasideda nuo antrųjų studijų metų. Registruotis į šias studijas reikia likus vienam semestrui iki jų pradžios: jeigu gretutinės studijos prasideda pavasario semestre – per rugsėjo ir spalio mėnesius, jeigu rudens semestre – per vasario ir kovo mėnesius. Jeigu studijų programos plane nėra numatyta gretutinių studijų galimybė, studentas gali kreiptis į akademinį padalinį, kuriame studijuoja, su prašymu sudaryti sąlygas studijuoti gretutinę studijų programą patvirtinant individualų studijų planą.
Dėl papildomos informacijos ir registracijos į gretutines studijas reikia kreiptis į akademinį padalinį (fakultetą), kuriame organizuojama konkreti gretutinių studijų programa. Gretutinių studijų programų sąrašą galite rasti šioje nuorodoje (https://www.vu.lt/studijos/studentams/studiju-eiga/gretutines-studijos).
Pasirenkamieji dalykai
Studijų programoje numatyti pasirenkamieji dalykai papildo studijuojamą programą ir suteikia galimybę dalį savo studijų programos plano sudaryti pagal individualius poreikius. Pasirenkamuosius dalykus galima rinktis iš studijų programos plane atitinkamais semestrais pateikto nuatytų pasirinkimų sąrašo. Studijų plane taip pat nurodoma pasirenkamojo dalyko apimtis kreditais.
Bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykai
Daugelio Vilniaus universiteto bakalauro ir vientisųjų studijų programų planuose yra numatyti bendrųjų universitetinių studijų (BUS) dalykai. Šiais dalykais siekiama ugdyti bendrą Universiteto studentų erudiciją ir plėsti kompetencijas su studijų programoje numatytais dalykais tiesiogiai nesusijusiose disciplinose. Studentai gali rinktis iš studijų programos komiteto patvirtinto BUS dalykų sąrašo, kuris yra formuojamas iš visų Universitete dėstomų BUS dalykų.
Sužinoti, ar studijų programoje yra numatyti BUS dalykai galima peržiūrėjus savo programos planą ir prisijungus prie Universiteto „eStudentas“ aplinkos (skiltyje „Studijos“).
Jei BUS dalykas numatytas rudens semestre, registracija prasideda gegužės mėnesio pirmomis dienomis ir vyksta iki gegužės 15 d. Jei BUS dalykas numatytas pavasario semestre, registracija prasideda gruodžio mėnesio pirmomis dienomis ir vyksta iki gruodžio 15 d. Papildoma registracija vyksta per naujojo semestro pirmas dvi savaites.
Laisvieji dalykai
Jeigu studijų programoje numatytas laisvasis dalykas (LD), galima rinktis Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) siūlomus dalykus. Norint VDA arba LMTA dalyką pasirinkti vietoje VU laisvojo dalyko, iš pradžių būtina tai suderinti su savo akademinio padalinio administracija. Informacija apie išklausytus VDA arba LMTA dalykus bus įrašoma į diplomo priedėlį. Visi VDA ir LMTA dalykai yra nemokami.
Ne studijų programos dalykai (užsienio kalbos)
Vilniaus universiteto studentai gali papildomai studijuoti pasirinktą užsienio kalbą ir taip plėsti savo žinių bagažą. Kalbų mokyklos kursuose galima mokytis ar tobulinti anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, rusų kalbų žinias.
Informacija apie išklausytus ne studijų programos (užsienio kalbos) dalykus yra įtraukiama į diplomo priedėlį ir, jeigu reikalinga, išduodama pažyma.
Visų kalbų kursų vienos akademinės valandos kaina – 4.20 EUR. Registracija vyksta kiekvieno semestro pradžioje eStudentas aplinkoje (skiltyje „Kita užsienio kalba“). Daugiau informacijos Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Kalbų mokyklos svetainėje.
Individualus studijų planas
Vilniaus universiteto studentams yra suteikiama galimybė susidaryti individualų studijų planą, į numatytą studijų programos planą įtraukiant pageidaujamus studijuoti dalykus bei individualiai susidėlioti akademinius užsiėmimus. Dėl individualaus studijų plano sudarymo reikia kreiptis į akademinio padalinio (fakuleto), kuriame vykdoma studijuojama programa, administraciją.
Lietuvos studento pažymėjimas (LSP)
Kada galima užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą?
Pasirašę studijų sutartį studentai privalo užsisakyti Lietuvos studento pažymėjimą (LSP). Tai galima padaryti apsilankius adresu www.lsp.lt. Universitetas duomenis apie įstojusius asmenis perduoda LSP administratoriui per kelias savaites nuo studijų sutarties sudarymo. Įprastai LSP yra pagaminamas per dvi savaites.
LSP – tai dokumentas, kuris įrodo studento statusą ir suteikia teisę naudotis Universiteto biblioteka, inventoriumi, taip pat yra naudojamas laikant egzaminus.
Daugiau informacijos apie LSP teikiamas galimybes sužinosite čia.
Ar reikia baigiant arba nutraukiant studijas grąžinti Lietuvos studento pažymėjimą?
Vilniaus universiteto absolventų atsiskaitymas su Vilniaus universiteto Studentų atstovybe (toliau – VU SA) baigiant studijas yra automatinis ir grąžinti Lietuvos studento pažymėjimą (toliau – LSP) nereikia.
Nutraukiant studijas ir norint atsiskaityti su VU SA būtina susisiekti su VU SA LSP koordinatore el. paštu .
Perstojimas
Ar galima studijų metu perstoti į kitą studijų programą?
Pirmosios ir antrosios pakopų, vientisųjų studijų ir profesinių studijų (išskyrus rezidentūrą) studentai turi galimybę keisti savo studijų programą į kitą, nekeičiant studijų programos rūšies (universitetinių, koleginių studijų). Kitų aukštųjų mokyklų studentai taip pat gali keisti savo studijų programas į Vilniaus universtiteto studijų programas.
Vilniaus universiteto studentams, kurie studijuoja valstybės finansuojamoje (VF) vietoje ir perstojant nori ją išlaikyti, keliami šie reikalavimai:
- keisti studijų programą galima ne anksčiau kaip po pirmojo studijų semestro;
- studentas negali turėti akademinių skolų;
- studijuojama ir ketinama studijuoti programos yra toje pačioje studijų krypčių grupėje.
Vilniaus universiteto studentams, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamoje (VNF) vietoje yra keliami šie perstojimo reikalavimai:
- studijuojama ir ketinama studijuoti programos yra toje pačioje studijų krypčių grupėje.
Finansai
Ar galima studijų įmoką mokėti dalimis arba atidėti?
Valstybės nefinansuojamose (VNF) ir valstybės nefinansuojamose studijų vietose su stipendija (VNF/ST) esantys studentai kiekvieną semestrą gali pasinaudoti Universiteto siūlomomis galimybėmis įmokų mokėjimui:
- Semestro studijų įmoką atidėti ne vėliau kaip iki gruodžio 1 dienos rudens semestre ir gegužės 1 dienos pavasario semestre.;
- Semestro studijų įmoką mokėti dalimis ne mažiau kaip 30% sumos sumokant iki pirmojo semestro mėnesio pabaigos ir likusią sumą išdalijant į vieną ar dvi įmokas, jas sumokant vėliausiai gruodžio 1 d. rudens semestre ir gegužės 1 d. pavasario semestre.
Prašymai studijų įmokos atidėjimui ir mokėjimui dalimis pirmą semestro mėnesį teikiami raštu akademiniame kamieniniame padalinyje arba eStudentas aplinkoje.
Ar studijų įmoką gali sumokėti kitas asmuo?
Gali, tačiau atliekant įmoką kitam žmogui, būtina nurodyti studento duomenis: vardą ir pavardę, bei mokėtojo (kliento) kodą nurodyta studento duomenų bazėje suformuotame kvite (8 simboliai). Vilniaus Universiteto sąskaitų rekvizitus rasite čia.
Ar yra galimybė perstoti iš valstybės nefinansuojamos į valstybės finansuojamą vietą?
Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas įstoję, gero mokymosi kriterijus atitinkantys studentai, studijų metu į valstybės finansuojamą vietą perstoti gali:
- Jeigu valstybės finansuojama vieta atsiranda studijas nutraukus kitam valstybės finansuojamoje vietoje studijavusiam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui arba Universitetui jį pašalinus iš studentų sąrašų. Tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas du kartus per metus, pirmąjį kiekvieno studijų semestro mėnesį;
- Jeigu valstybės finansuojama atsiranda studijas nutraukus kitam tos pačios studijų krypties, studijų formos ir kurso studentui ją praradus po rotacijos.
Tokiu atveju studentų perkėlimas į valstybės finansuojamas vietas vykdomas vieną kartą per metus, po studentų rotacijos – iki spalio 15 d.
Kamieninio akademinio padalinio administracija apie atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas per 5 d. d. studentus informuoja padalinio internetinėje svetainėje ir eStudentas aplinkoje.
Studentų perkėlimas iš valstybės finansuojamų vietų į valstybės nefinansuojamas vietas ir atvirkščiai vykdomas remiantis Laikinuoju Vilniaus universiteto studentų reitingavimo pagal studijų rezultatus ir rotacijos tvarkos aprašu.
Daugiau informacijos apie rotaciją rasite čia.
Ar galima antrą kartą studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje?
Antrą kartą į valstybės finansuojamą vietą, toje pačioje studijų pakopoje, galima pretenduoti tokiu atveju, jeigu prieš tai studijuojamoje studijų programoje neįgijote daugiau kaip pusę studijų programos kreditų valstybės finansuojamoje vietoje.
Į kokias stipendijas galiu pretenduoti, studijuojamas Vilniaus Universitete?
Tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys Universiteto studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti. Šių stipendijų skyrimo tvarką nustato VU stipendijų nuostatai ir Lietuvos teisės aktai. Daugiau informacijos