Eleonora Vincentina Rudolevičiūtė Žemaitaitienė, Petro, gimė 1928 m. Pamūšio dvare, Taujėnų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Tėvai dirbo dvare samdiniais. 1931 m. jiems pavyko įsigyti nedidelį plotą žemės Kavarsko miestelyje (Anykščių r.). Šiame miestelyje Eleonora 1935–1941 m. lankė pradinę mokyklą. Nuo 1941 m. mokėsi Ukmergės gimnazijoje. 1946 m. buvo ištremta jos sesuo Vanda Rudolevičiūtė. Vilniaus universiteto archyve saugomoje asmens byloje esančiame gyvenimo aprašyme pažymima, kad vienerius metus Eleonora buvo išvykusi mokytis į Kauną, tačiau vėliau grįžo ir 1948 m. pabaigė Ukmergės gimnaziją. Tais pačiais metais pateikė prašymą studijuoti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete geografiją. Prašymas buvo pateiktas liepos 29 d., o rugpjūčio 24 d. buvo užrašytas viza „Priimta“. Rugsėjo 6 d. pridėta antroji – „Nepriimta“. Pačios Eleonoros teigimu, vykstančią į polikliniką pasitikrinti sveikatos ją partrenkė vežimas, buvo smarkiai sužalota koja. Rugsėjo 7 d. ji dar parašė prašymą, kad dėl nelaimės kurį laiką negalės lankyti paskaitų ir prašė neišbraukti jos iš sąrašų. Tačiau po kelių savaičių grįžusi į studijas savęs sąrašuose neberado. Nepriėmimo priežastis Eleonorai buvo nurodyta ta, kad ji nuslėpusi savo tremtinę seserį. 1951 m. Eleonora Vincentina Rudolevičiūtė (Žemaitaitienė) įstojo į tuometinį Pedagoginį institutą, tačiau studijų nebaigė dėl sveikatos sutrikimų. 36 metus dirbo pedagoginį darbą.
Atminties diplomas suteiktas 2021 m.