Julija Viktorija Spudaitė Šepetienė (1928–2020) gimė Kaune (tėvas Povilas Spudas, mama Paulina Spudienė, sesuo Aldona Spudaitė Gaulienė). 1936 m. įstojo į pradžios mokyklą Kaune, 1941 m. ją baigė. Tais pačiais metais, kaip rašo Julija savo autobiografijoje, pateiktoje stojant į Vilniaus universitetą, mirė tėvas. Iš tiesų Povilas Spudas, Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas, 1941 m. buvo suimtas, mirė 1944 m. Sverdlovsko lageryje. 1941 m. ir pati Julija su mama bei seserimi buvo ištremtos į Altajaus kraštą. (Universiteto autobiografijoje ji rašė, kad dėl materialinių sunkumų turėjo išvykti į Krekenavą pas gimines. 1945 m. neva baigusi nepilną vidurinę mokyklą.) 1946 m. gruodį pabėgo iš tremties ir įstojo į Panevėžio mergaičių gimnazijos septintą klasę. Po metų, 1947 m., grįžo į Kauną ir įstojo į Kauno 3-iąją mergaičių gimnaziją, ją ir baigė. 1948 m. rudenį pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. 1949 m. gruodį buvo suimta ir ištremta atgal į Krasnojarsko kraštą. Ten dirbo metalurgijos kombinato chemijos laboratorijoje. 1954 m. Julijos vyras Marijonas Šepetys pateikė Vilniaus universitetui prašymą grąžinti jo žmonos brandos atestatą. 1955 m. Julijos šeima buvo reabilituota ir 1957 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Julija Spudaitė-Šepetienė pateikė prašymą tęsti studijas Vilniaus universitete, tačiau jai nebuvo leista. Vėliau medicinos studijas baigė Kaune.
Atminties diplomas suteiktas 2021 m.