Paulius (Povilas) Garmus (1906–1981) gimė (kai kuriuose dokumentuose rašoma, kad gimė 1910 m.) Būčkiemio kaime, Prienų apskrityje (tėvas Pranas Garmus). 1931–1936 m. mokėsi Žemės ūkio akademijoje, 1936–1938 m. tobulinosi Aukštojoje žemės ūkio mokykloje Vienoje ir įgijo agronomo-filotechniko bei dirvožemininko specialybes. Ten pat Vienoje apsigynė daktaro disertaciją. 1937 m. rugpjūtį vedė Olgą Šepetytę. 1938–1940 m. dirbo dėstytoju Vilniaus pedagoginiame institute. Nuo 1940 m. dėstė Vilniaus universiteto Miškų ūkio ir Gamtos mokslų fakultetuose. Vilniaus universiteto archyve saugomoje asmeninėje byloje yra įrašas, kad buvo laikomas NKVD kalėjime ir paleistas (1945). 1952 m. liepos 7 d. išleistas rektoriaus įsakymas, kuriuo Paulius Garmus buvo atleistas iš pareigų, nes fizinės geografijos kurso dėstymas vyko „nepakankamame idėjiniame-politiniame lygmenyje“ (pagrindas – Darbo kodekso 47c straipsnis). Vėliau tęsė veiklą kaip pedagogas ir tyrėjas žemės ūkio srityje. 1953–1957 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje. 1957–1976 m. dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 1962 m. tapo docentu. Parašė darbų apie Lietuvos dirvožemių reakciją, karbonatingumą, humuso kiekį juose, dirvodarines uolienas.
Atminties diplomas suteiktas 2021 m.