Albinas Nemūra (1925–?) gimė Šunskų kaime, Marijampolės valsčiuje ir apskrityje, siuvėjo Jono Nemūros ir Ievos (Jievos) Nemūrienės šeimoje. 1939 m. įstojo į Marijampolės berniukų gimnaziją, ją baigęs 1944 m. mokėsi Marijampolės mokytojų seminarijoje. 1945 m. birželį gavo atestatą, leidžiantį dirbti pradinių klasių mokytoju. Buvo paskirtas dirbti į Vilniaus 27-ąją mokyklą. 1945 m. liepą pateikė prašymą stoti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Medicinos skyrių, tačiau dėl nežinomų priežasčių tų pačių metų rugpjūtį pakeitė prašymą išreikšdamas norą studijuoti chemiją Chemijos fakultete. 1945 m. lapkričio 22 d. universiteto vadovybė gavo įspėjimą iš Švietimo liaudies komisariato, kad Albinas Nemūra kartu su Pauliumi Normantu paliko savo mokytojų pozicijas ir privalą į jas grįžti, kitu atveju būsią pašalinti iš studijų. Greičiausiai dirbti į mokyklą nebuvo grįžta, nes abu studentai „išstojo“ iš universiteto. Vėliau sugrįžo studijuoti, nes asmeninėje byloje Vilniaus universiteto archyve yra 1946 m. Albino egzaminų išrašai. 1947 m. Albinas Nemūra pateikė prašymą jį priimti į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto finansų-kredito specialybę. Neilgai studijavęs jis buvo suimtas ir išvežtas į Magadano sritį (1948–1956), nes priklausė antisovietinei „Geležinio vilko“ organizacijai. Grįžęs 1956 m. rugpjūtį pateikė prašymą norėdamas atnaujinti savo studijas ir tęsti jas nuo trečio kurso neakivaizdiniu būdu. 1960 m. universitetą baigė ir įgijo ekonomisto kvalifikaciją.
Atminties diplomas suteiktas 2021 m.