Studentė Miriam Kramnikaitė (Korabelnik, 1912–?) gimė Vasiliškėse Jozefo ir Rivkos Kramnikų šeimoje ir po vienerių metų persikėlė gyventi į Vilnių, Basanavičiaus gatvės 19-ąjį namą. Miriam augo kartu su broliu Izaoku, tėvui priklausė gamykla, o motina buvo namų šeimininkė. 1932 m. mergina baigė gimnaziją Vilniuje, nuo 1933 m. studijavo Stepono Batoro universitete, o 1940 m. Miriam pateikė prašymą ir jos studijos buvo atnaujintos studijas tęsė Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakulteto Biologijos skyriuje. Studijų baigti Miriam nepavyko, nes 1941 m. rugsėjo 19 d. ji buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto remiantis nacionalsocialistinės Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 21606. Netrukus po to Miriam pateko į Vilniaus getą, kuriame 1942 m. buvo nužudyta. Jos tėvas Jozefas mirė dar prieš prasidedant karui 1939 m., o motina Rivka 1942 m. buvo nužudyta Paneriuose. Vienintelis šeimoje išgyvenęs Holokaustą ir apie šias mirtis paliudijęs – Miriam brolis Izaokas Kramnikas, XX a. 6-ajame dešimtmetyje gyvenęs Tel Avive.
Atminties diplomą gavo 1919 m.