Deičaitė Dobė

Studentė Dobė Deičaitė (1919–1941) gimė Mažąja Lietuvos Jeruzale tarpukariu vadintame Panevėžyje, Enocho ir Rachelės Deičų šeimoje, augo kartu su seserimi Šlome. 1928–1936 m. Dobė mokėsi Panevėžio žydų privačioje gimnazijoje dėstomąja hebrajų kalba su privalomu lotynų kalbos mokymu. 1936 m. baigusi gimnaziją mergina įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto Ekonomikos skyrių. Po metų Dobė nusprendė keisti specialybę ir 1937 m. pateikė prašymą perkelti ją į Matematikos-gamtos mokslų fakulteto Chemijos skyrių. Šis prašymas buvo priimtas ir nuo 1940 m. Dobė tęsė chemijos studijas Vilniaus universitete. Vilniuje ji gyveno Vilniaus universiteto studentų namuose Tauro g. 4, o vasarą važiuodavo atostogauti pas tėvus į Panevėžį. 1941 m. liepos mėnesį ji taip pat vyko vasaros atostogų, tačiau vos sugrįžusi 1941 m. rugsėjo 19 d., kaip ir daugelis kitų žydų tautybės studentų, buvo pašalinta iš universiteto remiantis Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 21606. Tais pačiais metais Holokausto metu Dobė Deičaitė buvo nužudyta Vilniuje, o jos tėvai – Enochas ir Rachelė – 1941 m. nužudyti Panevėžyje. Vienintelė iš Deičų šeimos išgyveno Dobės sesuo Šlomė, kuri po karo pateikė liudijimą apie sesers ir tėvų mirtis.

Atminties diplomą gavo 2019 m.

Dokumentai