Leiba Kaplanavičius gimė 1919 m. balandžio 19 d. Vilniuje. Tėvas Donas (?) kilęs iš Michališkių netoli Vilniaus, motina Ejda Abelowicz. 1930-1936 m. mokėsi Vilniaus žydų centrinio komiteto koedukacinėje gimnazijoje „Apšvieta“, kur išryškėjo jo polinkis mokytis kalbų – jam labai gerai sekėsi jidiš, vokiečių, taip pat hebrajų bei lenkų kalbos.
1940 m. pateikė Vilniaus universiteto rektoriui prašymą priimti jį studentu į Humanitarinių mokslų fakulteto Polonistikos skyrių. Veikiausiai Leiba Kaplanavičius ketino tęsti pradėtas studijas, nes studijų pradžios laikas nurodomas 6 semestras. Vis dėlto, Leiba tapo laisvuoju klausytoju, nes neturėjo lotynų kalbos įvertinimo. Tačiau jau lapkritį ši kliūtis buvo įveikta, nes Leibai buvo išduotas studento pažymėjimas.
Leiba Kaplanavičius buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriaus 1941 m. rugsėjo 19 dieną. Nužudytas Vilniuje.
Atminties diplomą gavo 1919 m.