Studentas Jehuda Leiba Jozeferis (1920–?) gimė Jurbarke, dailidės Šliomos Jozeferio ir siuvėjos Dinos Šuvalaitės šeimoje, kuri nuo pat vaikystės skatino ir palaikė berniuko polinkį į mokslus. Nuo penkerių metų Jehuda lankė chederį ir jau tada buvo pastebėti berniuko gabumai. Po chederio penkerius metus Jehuda mokėsi žydų pradžios mokykloje, vėliau įstojo į vietos hebrajų gimnaziją, tačiau po trejų metų ji buvo uždaryta, taigi berniukas nuo 1935 m. tęsė mokslus Jurbarko valstybinėje gimnazijoje ir ją baigė 1939 m. Vaikystėje svajojęs būti batsiuviu, mokydamasis pradėjęs gilintis į sociologiją bei filosofiją, vėlesnėse gimnazijos klasėse itin susidomėjęs Freudu bei Adleriu, galiausiai Jehuda pasirinko fiziko specialybę ir 1938 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos mokslų fakulteto Fizikos skyrių. Jaunuolis teigė pasirinkęs fizikos mokslą, nes jis „sprendžia įdomias problemas“. Taigi studentas Jehuda iš tėvų namų Gaisrinės g. 11, Jurbarke, persikėlė į vadinamuosius studentų namus Tauro g. 4, Vilniuje. Universitete jis studijavo fizikos, chemijos, matematikos dalykus bei turėjo karinio parengimo kursus. Kaip ir mokykloje, Jehudai Leibai labai gerai sekėsi visi dalykai – galbūt dėl to, kad jaunuolis anksti suprato, jog svarbiausia mėgti tai, ko imiesi, kaip jis pats teigė: „Geriau būti geru batsiuviu, negu blogu gydytoju“. Deja, puikūs mokymosi rezultatai nebuvo svarbūs 1941 m. rugsėjo 19 d. jį šalinant iš Vilniaus universiteto pagal nacionalsocialistams pavaldaus Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 21606. Jehuda Leiba Jozeferis buvo nužudytas Holokausto metu.
Atminties diplomą gavo 1919 m.