Studentė Etel Ginsbergaitė (Ginzbergaitė, Ginzberżanka, Gintzberg, 1921–?) gimė Švenčionyse, kur su šeima – motina Pesel Gaviser, tėvu Eliahu, kuris dirbo vaistininku, ir dviem seserimis bei broliu – gyveno iki 1928 m., kai Etel su mama persikėlė gyventi į Vilnių, o tėvas liko Švenčionyse. Vilniuje Etel mokėsi Sofijos Gurevič pradžios mokykloje, vėliau 1938–1939 m. mokėsi Vilniuje, privačiame bendrojo lavinimo koedukaciniame licėjuje „Tuszyja“ hebrajų dėstomąja kalba, humanitarinių mokslų klasėje. Mokydamasi gimnazijoje ėmė vesti privačias pamokas. 1940 m. rugsėjo 14 d. Etel stojo į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyrių, tačiau nebuvo priimta studijuoti. Vėliau tais pačiais metais ji buvo priimta į Filologijos skyrių studijuoti germanistikos. Etel Ginsbergaitė buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriaus 1941 m. rugsėjo 19 d. vykdant nacionalsocialistams pavaldžios Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. rašte išdėstytus nurodymus, vėliau kalinta Vilniaus gete ir nužudyta.
Atminties diplomą gavo 1919 m.