Studentas Mauša Jakovas Kolpenickis (1920–1943) gimė Šiauliuose Izaoko ir Tanios Milstein šeimoje, 1929–1937 m. mokėsi Šiaulių žydų privačioje gimnazijoje hebrajų dėstomąja kalba su sustiprintu svetimųjų kalbų dėstymu. Mokykloje Mauša Jakovas itin domėjosi dviem gana skirtingomis sritimis – literatūra ir sportu: mokydamasis gimnazijoje Mauša rašė straipsnius žurnalui į „Moksleivį“, vėliau ir į „Mūsų jaunimą“ bei dalyvavo įvairių sporto šakų rungtynėse. 1937 m. jis įstojo į Stepono Batoro universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyrių, o 1940 m., susižavėjęs komunistinės ideologijos idėjomis ir neblogai mokėdamas valdyti plunksną bei žodį, tapo aktyviu Lietuvos liaudies pagalbos sąjungos agitacinės brigados nariu. Tačiau ne už komunistinių idėjų sklaidą, o dėl tautybės 1941 m. rugsėjo 19 d. vykdant nacionalsocialistinės Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 21606 Mauša Jakovas Kolpenickis buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto. Netrukus po to jaunuolis pateko į Vilniaus getą, kuriame ir buvo nužudytas 1943 m. Jo motina Tania Milstein Kolpenickienė iš Šiaulių pateko į Kauno getą, kuriame taip pat buvo nužudyta, o tėvo likimas nežinomas.
Atminties diplomą gavo 1919 m.