Masiulytė Elena

Studentė Elena Masiulytė (1926−2005) gimė Gudėniškių kaime, Kuktiškių valsčiuje, Utenos apskrityje, vidutinių ūkininkų šeimoje. Baigusi šešias klases įstojo į Utenos gimnaziją, tačiau ją baigti sutrukdė Nacionalsocialistų okupacija – Elena kartu su kitais jaunuoliais buvo išvežta į Vokietiją. Grįžusi į Lietuvą 1945 m. įstojo į Utenos suaugusiųjų gimnaziją ir ją per kelerius metus sėkmingai baigė, o 1947 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete vokiečių kalbą ir literatūrą. Šeimai slapstantis nuo trėmimų trečiame kurse studijavusi Elena 1950 m. spalio 20 d. buvo priversta įteikti rektoriui lakonišką prašymą: „Prašau tamstą rektorių dėl susidariusių materialinių sunkumų leisti man iš VVU išstoti“. Prašymas po kelių dienų rektoriaus įsakymu Nr. ST-75 buvo patenkintas. Elena slapstėsi Ignalinos rajono Salako miestelyje. 1951 m. buvo ištremta jos šeima už ryšius su partizanais bei pripažinta „buožėmis“ dėl turėto žemės kiekio, o 1952 m. sausio pradžioje ji pati buvo areštuota ir ištremta į Krasnojarsko sritį. 1953 m. Vilniaus universiteto rektorių pasiekė E. Masiulytės prašymas iš Krasnojarsko atsiųsti jai akademinį pažymėjimą rusų kalba (dokumentas buvo išsiustas 1953-06-16). E. Masiulytė tremtyje išbuvo iki 1956 m., grįžusi į Lietuvą gavo teisę gyventi Obelių miestelyje, kur visą likusį gyvenimą dirbo vokiečių kalbos mokytoja.

Atminties diplomas suteiktas 2019 m.

 Dokumentai