Studentas Danielis Lubockis (1922–1943) gimė Vilniuje, mokytojo Barucho ir gailestingosios sesers Meitės šeimoje, kurioje augo kartu su broliu Imanueliu ir jaunesne seserimi Šulamit. Vilniuje 1934 m. Danielis baigė pradžios mokyklą, o 1939 m. išsilaikęs egzaminus baigė ir humanitarinio tipo licėjų, kur jo mokslo žinios įvertintos labai gerai. Nuo 1934 m. maištingas jaunuolis priklausė nelegalioms komunistų jaunimo organizacijoms (pionierių ir komjaunimo), už tai 1937 m. buvo areštuotas, tačiau netrukus paleistas. 1939 m. Danielis Lubockis įstojo į Stepono Batoro universiteto Agronomijos fakultetą, tačiau 1939 m. pasikeitus universiteto struktūrai ir panaikinus šį fakultetą, jaunuolis bandė įstoti į Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje. Jo prašymas buvo atmestas, tačiau atkaklus jaunuolis nusprendė ir toliau tęsti mokslus, nors ir visiškai kitoje srityje – tais pačiais 1939 m. jis spėjo įteikti prašymą priėmimui į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos skyrių. Priimtas į šias studijas Danielis 1940 m. pateikė prašymą kartu mokytis ir filosofiją, ir chemiją Matematikos-gamtos mokslų fakultete. Aktyvus jaunuolis leidimą gavo ir buvo priimtas į abi specialybes. Deja, nė vienos iš jų Danieliui Lubockiui baigti nepavyko, nes 1941 m. rugsėjo 19 d. jis, kaip ir kiti žydų tautybės studentai, buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto remiantis nacionalsocialistams pavaldaus Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 21606. 1941 m. Danielis pateko į Vilniaus getą, dėl šiandien nežinomų priežasčių visus metus nuo 1941 m. lapkričio iki 1942 m. lapkričio jis kalėjo Vilniaus geto kalėjime, o 1943 m. birželio mėnesį vėl buvo sulaikytas Vilniaus geto policijos. Netrukus po to 1943 m. Danielis Lubockis buvo nužudytas.
Atminties diplomas suteiktas 2019 m.