Pranciškus Baltrus Šivickis (1882–1968) gimė Žalakiškių kaime, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje, mažažemių ūkininkų šeimoje. Per dvejus metus (1898–1900) baigė trimetę Šiluvos mokyklą rusų dėstomąja kalba. Spaudos lietuvių kalba draudimo laikotarpiu Pranciškus išmoko skaityti lietuviškai iš maldaknygių ir knygnešių parūpintų knygų, pats prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo ir atvirai rėmė Vilniaus Didžiojo seimo nutarimus. 1906 m. vasario mėnesį išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, įsikūrė Čikagoje ir siekdamas įsitvirtinti dirbo darbininku. 1908–1911 m. studijavo Valparaiso universitete, kur įgijo gamtos mokslų bakalauro mokslo laipsnį. Vėliau skirtinguose JAV universitetuose tęsė biologijos ir medicinos studijas, buvo aktyvus lietuvių išeivijos narys. P. Šivickis 1909 m. tapo Lietuvių mokslo draugijos nariu, dirbo katalikiško savaitraščio „Draugas“ redaktoriumi. 1920 m. Pranciškus gavo laišką Čikagos universiteto, juo buvo pranešta apie gautą doktoranto vietą su stipendija. Per du metus Čikagos universitete įgijo zoologijos daktaro laipsnį, apginęs disertaciją pavadinimu „Planarijos Planaria lata regeneravimo fiziologijos tyrimai su rūšies aprašymu“. Doktorantūros studijas jis derino su asistento darbu – vedė žemesnių kursų studentams laboratorinius darbus, tačiau po doktorantūros studijų, neturėdamas JAV pilietybės, dėstyti negalėjo. 1922 m. rugsėjo mėnesį pradėjo dirbti zoologijos profesoriumi Filipinų universitete. 1923 m. Filipinuose įkūrė Puerto Galeros jūrų biologijos tyrimo stotį ir trumpai jai vadovavo. 1924–1928 m. vadovavo Filipinų universiteto Zoologijos katedrai, dėstė lyginamąją anatomiją, embriologiją, pradinę zoologiją, eksperimentinę zoologiją. 1929 m. rugsėjo pradžioje Filipinų universiteto taryba patvirtino profesoriaus prašymą atsistatydinti iš užimamų pareigų, jis grįžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti Lietuvos universitete, Kaune. 1940 m. rugsėjo 1-ąją P. Šivickis buvo patvirtintas Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos fakulteto ordinariniu profesoriumi, o 1945 m. liepos 21 d. LSSR Aukščiausios tarybos prezidiumas suteikė jam nusipelniusio mokslo veikėjo vardą už „mokslinę-pedagoginę veiklą biologijos srityje ir už ypatingai vertingus LTSR gėlųjų vandenų faunos tyrimus“. 1947 m. P. Šivickis įgijo mokslų daktaro laipsnį ir tapo profesoriumi Histologijos ir embriologijos katedroje, kuriai vadovavo nuo 1944 m. Tikriausiai dėl šių aplinkybių Medicinos fakulteto dekanas parašė jo tarnybinę charakteristiką, kurioje pabrėžtas didelis mokslinis ir pedagoginis profesoriaus indėlis, tačiau taip pat pastebėta, kad jis nėra aktyvus visuomeniname gyvenime. Šią rekomendaciją pasirašęs rektorius pridūrė, kad nėra nusiskundimų dėl P. Šivickio politinės orientacijos. 1948 m. rugsėjo 23 d. Sovietų sąjungos Aukštojo mokslo ministro pavaduotojas Svetlovas pasirašė profesoriaus atleidimo iš Vilniaus universiteto dokumentą – P. Šivickis atleistas „kaip neužtikrinęs studentijos auklėjimo priešakinės mičiūrinės biologijos dvasioje“. Kitą dieną analogišką dokumentą, tik papildžius nurodymu išmokėti atlygį už nepanaudotas atostogas, pasirašė ir Vilniaus universiteto rektorius, sprendimas įsigaliojo nedelsiant. Netekęs darbo universitete profesorius 1948–1952 m. dirbo Žemės ūkio instituto, priklausiusio Lietuvos mokslų akademijai, Baisogalos gyvulininkystės mokslinio tyrimo stoties vyresniuoju mokslo darbuotoju. Vėliau įkūrė Gyvulininkystės ir veterinarijos instituto Parazitologijos laboratoriją ir jai kelerius metus vadovavo (1952–1956), taip pat vadovavo Biologijos instituto Zoologijos sektoriui (1956–1959), Zoologijos ir parazitologijos institutui (1959–1960) ir Bestuburių zoologijos sektoriui (1960–1968). Pranciškus Baltrus Šivickis pripažįstamas hidrobiologijos, veterinarijos parazitologijos, malakologijos, dirvožemio zoologijos pradininku Lietuvoje. Jo vardas suteiktas Ekologijos instituto Helmintologijos laboratorijai auditorijai Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Vilniaus universiteto Didžiojo kiemo arkadoje yra profesoriui skirta memorialinė lenta, Lietuvos mokslų akademijoje įsteigta profesoriaus vardo premija, Vilniuje yra jo vardu pavadinta gatvė, taip pat Pranciškaus Šivickio vardu Lietuvos ir užsienio tyrinėtojai pavadino kelias bestuburių gyvūnų rūšis.
Atminties diplomas suteiktas 2019 m.