Studentas Efimas (Jefimas) Rozenbergas (1921–?) gimė Minske. Jo tėvas Davidas (g. 1894 m.), kilęs iš Žagarės ir baigęs Maskvos prekybos institutą, buvo pirklys, o motina Lėja Solomonov (g. 1898 m.) kilusi iš Smolensko. 1938 m. rugsėjo 24 d. Efimui išduotas Gdansko savivaldybės realinės gimnazijos brandos atestatas. Šioje gimnazijoje jis mokėsi nuo 1929 m. iki 1938 m. Atestate nurodoma, kad jis išlaikė brandos egzaminus jau nebūdamas mokinys. Apie 1938 m. kartu su tėvais kaip Lietuvos piliečiai grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Kaune. Efimas bandė emigruoti į JAV, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui jo planai žlugo. 1940 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultete tapo laisvuoju klausytoju, tačiau kaip ir daugelis kitų žydų tautybės studentų jis buvo pašalintas iš universiteto dėl savo tautybės remiantis nacionalsocialistams pavaldaus Švietimo vadybos Aukštojo mokslo departamento 1941 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. 21606. Efimas išgyveno Holokaustą ir 1954 m. kreipėsi į Vilniaus universitetą, siekdamas gauti pažymą apie tai, kad 1940–1941 m. studijavo Ekonomikos fakultete. Pažyma buvo išduota tarpininkaujant Sovietinės Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Tuo metu Efimas Rozenbergas buvo Izraelio pilietis, gyvenęs ir dirbęs kibuce „Hecer“ (Necer) Beer Jakobo gyvenvietėje Izraelyje.
Atminties diplomas suteiktas 2019 m.