Bronislava Bezaraitė gimė 1928 m. Urkuvėnų kaime, Kuršėnų valsčiuje, Šiaulių apskrityje. 1936 m. pradėjo mokytis Žygaičių pradžios mokykloje, vėliau mokslus tęsė Kuršėnų pradžios mokykloje. Dėl materialinių nepriteklių 1945 m., baigusi šešias klases, tolesnį mokslą nutraukė. Tačiau noras mokytis Bronislavą vedė pirmyn. Persikėlusi gyventi į Vilnių, ji brolio padedama ėmė mokytis Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, 1947 m. ją baigusi įstojo į Vilniaus universitetą, buvo priimta į Miškų ūkio fakultetą. Čia studijavo iki 1949 m. kovo, kai per masinę gyventojų trėmimo operaciją „Bangų mūša“ su šeima buvo ištremta. 1956 m. rugpjūtį B. Bezaraitė raštu kreipėsi į Vilniaus universiteto rektorių prašydama grąžinti universiteto archyve likusį brandos atestatą, kuris buvo reikalingas stojant į kitą mokslo įstaigą. Iš tremties Bronislava paleista 1957 m.
Atminties diplomą gavo 1919 m.