Profesorius Antanas Žvironas

Profesorius Antanas Žvironas (1899–1954), gimęs Užpaliuose – Vytauto Didžiojo universiteto alumnas (1928), Ciuricho (Šveicarija) universiteto filosofijos daktaras (1933), Vytauto Didžiojo universiteto Eksperimentinės fizikos katedros asistentas, vėliau docentas (1928–1940), Vilniaus universiteto profesorius (1940–1945), Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, Bendrosios fizikos ir Eksperimentinės fizikos katedrų vedėjas (1944–1945). Būsimo profesoriaus daktaro disertacija ir vėliau habilitacinis darbas buvo skirti gyvsidabrio spektro rezonansinės linijos hipersmulkiosios struktūros ir gyvojo sidabro rezonanso 2537 Ǻ linijos hiperfeinstruktūros Zeemano efekto tyrimams. 1940 m. perkeltas į Vilniaus universitetą, išrinktas profesoriumi, paskirtas pirmuoju Fizikos ir matematikos fakulteto dekanu (1944–1945), ėmė vadovauti dviem katedroms – Bendrosios fizikos (1944) ir Eksperimentinės fizikos. 1945 m. areštuotas, nuteistas 10 metų kalėti ir 5 metams tremties už sovietinės „tėvynės išdavimą“ ir antisovietinę veiklą bei jos organizavimą. Sovietų kalėjimuose ir lageriuose pašlijo sveikata. Paleistas iš Maskvos kalėjimo (1954) ir grįžęs į Lietuvą išgyveno mažiau nei trejetą mėnesių. Dar sovietinėje Lietuvoje (1988) prof. Antano Žvirono byla buvo peržiūrėta ir jis reabilituotas. Per Holokaustą profesorius gelbėjo žydus, jis yra vienas iš atminties diplomo nominanto Vilniaus universiteto docento Jokūbo Žirnausko gelbėtojų. Už pagalbą žydams 1992 m. prof. Antanas Žvironas apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Vilniuje, prie namo Didžiojoje g. 4, kuriame jis gyveno, įrengta atminimo lenta (1999).

Atminties diplomas suteiktas 2018 m.

Dokumentai