Studentas Leonardas Gogelis (1938–2015) gimė Biržuose, tarnautojų šeimoje. Nuo 1955 iki 1957 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą. 1957 m. pavasarį parašė laišką rektoriui prof. Juozui Bulavui, gindamas už antitarybinę veiklą šalinamus universiteto studentus. Išduotas „kambariokų“, pranešusių KGB, 1957 m. balandžio 26 d. suimtas už tai, kad dalyvavo 1956 m. lapkričio 1–2 d., vadinamuosiuose Vėlinių, įvykiuose ir antisovietiškai agitavo savo kambario bičiulius ir kitus studentų bendrabučio Tauro g. gyventojus. Kratos metu pas jį rasta knygų, kuriose buvo pripiešta trispalvių ir vyčių. Leonardas prisipažino esąs kaltas. 1957 m. liepos 10 d. jis nuteistas penkeriems metams lagerio. Istorijos-filologijos fakulteto dekanas 1957 m. birželio 24 d. kreipėsi į rektorių prašydamas išbraukti antrakursį iš studentų sąrašų kaip „neatvykusį į egzaminų sesiją“. Iš Mordovijos lagerių Leonardas grįžo 1962 m., dėjo pastangas ištrūkti iš Sovietų Sąjungos. 1970 m. kreipėsi į universitetą prašydamas sugrąžinti jo asmeninius dokumentus, likusius universiteto archyve. Vėliau kurį laiką pagyveno Lenkijoje ir emigravo į JAV (1980), kur bendradarbiavo su lietuvių ir lenkų išeivių organizacijomis, rašė jų spaudoje. Poetas ir žurnalistas Leonardas Gogelis buvo ilgametis Čikagoje veikiančio Lituanistikos tyrimo ir studijų centro bendradarbis.
Atminties diplomas suteiktas 2018 m.