Stasė Litvinaitė (1921–) gimė Kretingos apskrityje, Skuodo valsčiuje, Lenkimų kaime. Persikėlusi su tėvais gyventi į Mažeikius, ten lankė pradinę mokyklą ir 1933 m. ją baigė. 1933–1941 m. mokėsi Valstybinėje Mažeikių gimnazijoje. Nacionalsocialistinės okupacijos metais (1941–1945) dirbo pradžios mokyklos mokytoja. 1945–1950 m. Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1950–1954 m. dirbo Lietuvių literatūros katedros laborante. Vadovaujantis rektoriaus įsakymu Nr. 560/K atleista iš laborantės pareigų ,,ryšiumi su paskyrimu į aspirantūrą“. 1954–1957 m. mokėsi aspirantūroje. 1957 m. pateikė prašymą skirti į vyriausios laborantės pareigas, prašymas buvo patenkintas. 1958 m. buvo pateiktas pakartotinis prašymas skirti į jau minėtas pareigas, jis taip pat buvo vizuotas teigiamai. 1959 m. Lietuvių literatūros katedros prašymu darbo laikas buvo pratęstas. 1959 m. kovo mėn. Istorijos-filologijos fakulteto dekanas teikė prašymą rektoriui, kad S. Litvinaitei būtų laikinai leidžiama eiti laborantės pareigas, šis prašymas buvo patenkintas ir laborantei buvo leista dirbti iki balandžio 1 d. Pakartotiniai prašymai palikti eiti laborantės pareigas netiesiogiai patvirtina apie buvusį politinį spaudimą ją atleisti.
Giedriaus Viliūno sudarytoje knygoje, skirtoje Lietuvių kalbos ir literatūros katedros veiklai 1940–2000 m., pateikiama informacija apie S. Litvinaitės tiesumą, nenuolankumą to meto valdžiai. Taip pat pabrėžiama, kad oficialių jos atleidimo motyvų nebuvo. Remiantis platesniu vadinamosios Lietuvių literatūros katedros bylos kontekstu galima daryti išvadą, kad S. Litvinaitė buvo pašalinta iš darbovietės esant spaudimui ir dėl režimui netinkančių jos pažiūrų.
Atminties diplomas suteiktas 2023 m.