Irena Kostkevičiūtė (1927–2007) gimė Kaune. 1951 m. sėkmingai baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakulteto Filologijos skyriuje. 1953 m. apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją, 1956–1961 m. dėstė universitete. Rektorius 1961 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 236/K atleido I. Kostkevičiūtę iš Vilniaus universiteto ,,kaip negalinčią užtikrinti komunistinio studento auklėjimo dėl jos daromų ideologinio pobūdžio klaidų ir trūkumų mokymo-auklėjimo darbe“. Dar 1961 m. gegužės 26 d. vykusiame Istorijos-filologijos fakulteto partinės organizacijos biuro posėdyje buvo konstatuota: ,,Kadangi dėstytojos I. Kostkevičiūtė ir V. Zaborskaitė iki šiol nepadarė rimtesnių išvadų iš giežtos partinės kritikos ir atkakliai tebesilaiko neteisingų, iš esmės nemarksistinių pažiūrų, darydamos žalą komunistiniam jaunimo auklėjimui, partinis biuras pasiūlė fakulteto mokslinei tarybai paskelbti dėst. Kostkevičiūtei šiais metais neeilinį konkursą, o dėl dėst. Zaborskaitės partinis biuras yra tos nuomonės, kad jos nereikėtų perrinkti konkurse, kuris įvyks šiais metais.“
Po pašalinimo iš universiteto I. Kostkevičiūtė dirbo LSSR MA Istorijos instituto menotyros sektoriuje, parengė monografijas apie Vincą Svirskį, Joną Švažą ir kitus menininkus, aktyviai rūpinosi Vinco Mykolaičio-Putino kūrybos ir jos tyrimų sklaida.
Atminties diplomas suteiktas 2023 m.