Voldravaitė-Gabrienė Birutė

Voldravaitė-Gabrienė Birutė (1923–1985) gimė Vilniuje, Karolio Voldrafo (Carol Woldraf) ir Apolonijos Liutkevičiūtės Voldravienės šeimoje. 1930 m. pradėjo lankyti Vilniaus lietuviškąją pradžios mokyklą. 1936 m. įstojo į Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją. Tais pačiais metais mirė Birutės tėvas ir dėl lėšų stygiaus jos mama pradėjo dirbti ekonome, samdytis tarnaite, o mergaitė buvo apgyvendinta „Birutės“ internatiniame bendrabutyje. 1941 m. ji baigė Vilniaus 3-iąją gimnaziją, kartu gavo ir pradinės mokyklos jaunesniojo mokytojo vardą. Nuo 1943 m. rugsėjo dirbo mokytoja Naujojoje Vilnioje, 1944 m. – Žemės ūkio komisariate, o 1946 m. pavasarį – Technikinių kultūrų ministerijoje. 1946 m. liepą pateikė prašymą stoti į Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakulteto Vokiečių kalbos ir literatūros skyrių. Netrukus, 1947 m. gegužės 8 d., buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto. Oficialioji priežastis – „už paskaitų nelankymą“, tikėtina priežastis – vokiška tėvo kilmė ir vyresniosios sesers Onos, nacionalsocialistinės okupacijos metu dirbusios vertėja iš vokiečių kalbos, pasitraukimas į Vokietiją, o vėliau į JAV (1944). Be to, kaip žinoma iš šeimoje išlikusio pasakojimo, priežastis galėjo būti universiteto administracijos pateikti kaltinimai susilietuvinus pavardę ir atsisakymas jau po įstojimo į universitetą laikyti komunizmo egzaminą. 1949 m. Birutė įstojo į J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumą, tačiau ir iš jo buvo pašalinta. Nuo 1954 m. visą gyvenimą dirbo muzikos ir lietuvių kalbos mokytoja Vilniuje – Pavilnyje ir Naujojoje Vilnioje.

Atminties diplomas suteiktas 2022 m.

Dokumentai