Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija

Sukurta: 22 kovo 2016

Scope2x

Padalinys
Kauno fakultetas

Scope2x

Krypčių grupė
Humanitariniai mokslai

Scope2x

Studijų kryptis (šaka)
Lingvistika

Scope2x

Kvalifikacinis laipsnis
Humanitarinių mokslų magistras

Scope2x

Trukmė
2 metai

Scope2x

Studijų forma
Nuolatinės dieninės

Scope2x

Studijų programos kreditai
120

Scope2x

Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 384 EUR

Tarpdisciplininių studijų programa apima kalbotyros, medijų retorikos bei komunikacijos sritis. Programoje gilinamasi į teorinę ir praktinę kalbotyros problematiką, analizuojami kultūriniai ir komunikaciniai lietuvių kalbos aspektai nacionaliniame ir globaliame kontekste. XXI a. medijų retorikai tapus pagrindine retorikos sritimi, apimančia įvairius verbalinius (tekstus) ir vizualinius (reklamas, kiną, vaizduojamuosius menus) diskursus, programoje siekiama atskleisti medijų retorikos įtikinamąjį potencialą.

Kalbos funkcionavimas nagrinėjamas sociokultūriniame kontekste ir iš kultūros retorikos perspektyvos, vertinant skirtingų įtikinėjimo būdų – nuo garso ir vaizdo iki medijų technologijų – sąveiką ir simbiozę. Teorinis programos aspektas ugdo gebėjimus suprasti kalbos vaidmenį medijų retorikos ir komunikacijos kontekste, taikyti metodus viešajam diskursui analizuoti ir vertinti. Praktinis programos dėmuo siejamas su sakytinės ir rašytinės retorikos gebėjimais, taikomojo, kritinio rašymo ir redagavimo įgūdžiais.

Klausk studento 2021 11 LT Desktop
Klausk studento 2021 11 LT Desktop

Kodėl ši programa?

  • siejant kalbotyros, retorikos, medijų ir komunikacijos sritis ugdomi profesionalūs kalbininkai, viešojo diskurso kūrėjai ir analitikai, medijų retorikos specialistai;
  • galima studijuoti savarankiškai ir pagal individualų studijų grafiką;
  • lankstus paskaitų grafikas (paskaitos nuo 17.15 val.);
  • studentai gali studijuoti užsienio universitetuose 2 semestrus pagal Erasmus mainų programą;
  • programoje dėsto Vilniaus universiteto mokslininkai ir praktikai – kalbininkai, retorikos, komunikacijos ir medijų technologijų specialistai, teorinėmis ir praktinėmis žiniomis dalijasi kviestiniai Lietuvos ir užsienio universitetų mokslininkai, socialiniai partneriai, redaktoriai, medijų ir komunikacijos atstovai.

Karjera

Programos absolventai gali dirbti:

  • medijų retorikos specialistu žiniasklaidoje, valstybės ir kultūros įstaigose;
  • komunikacijos specialistu valstybinėse ir privačiose įstaigose;
  • kalbos planavimo specialistu Lietuvos ir Europos Sąjungos mokslo, valstybinėse ir privačiose įstaigose;
  • kalbininku ekspertu teisinėse institucijose;
  • kalbininku konsultantu įvairiose žinybose;
  • redaktoriumi leidyklose ir redakcijose (TVR, laikraščių, žurnalų, elektroninės leidybos);
  • stilistu ar kalbos tvarkytoju valstybės ir kultūros įstaigose, leidyklose, laikraščių, žurnalų, TVR ar kitose redakcijose;
  • viešojo diskurso turinio kūrėju ir analitiku leidyklose, redakcijose, reklamos agentūrose, socialinėse medijose, viešųjų ryšių, rinkodaros ir komunikacijos skyriuose;
  • užsakomosios ir kūrybinės komunikacijos specialistu (įvairių žanrų tekstų kūrėjai);
  • mokslinį ir pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, kitose švietimo ir mokslo įstaigose;
  • tęsti studijas doktorantūroje.

 

Eglė GabrėnaitėIntensyvi skaitmeninių ir tinklinių komunikacijos technologijų skverbtis skatina iš naujo atsakyti į klausimus, kas yra tekstas? Ar tradicinė retorika gali efektyviai veikti skaitmeninėje terpėje? Kokie paveikiosios komunikacijos instrumentai kuria efektyvų ir efektingą dialogiškumą? Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija aktualizuojama įtrauktis į naują medijų retorikos sritį, nagrinėjama skaitmeninių bei tinklinių technologijų ir paveikiosios retorikos praktikų sąveika, įsisąmoninamos naujos paveikiosios komunikacijos galimybės, kurias suteikia dabarties technologijos. Medijų retorikos tyrimui pasitelkiamos tiek tradicinės, tiek naujausios metodologinės prieigos, įgalinančios ne tik studijuoti medijų retorikos reiškinį, bet ir aktyvuojančios potencialą kurti ir transliuoti naujas komunikacijos formas, kurių turinio įtikinamoji galia remiasi skaitmenine retorika.

Programoje Viešojo diskurso lingvistika: medijų retorika ir komunikacija nagrinėjamos paveikiosios komunikacijos praktikos skaitmeniniame amžiuje. Programa siūlo studentams analizuoti kalbinius, socialinius, kultūrinius, retorinius naujųjų medijų ir skaitmeninių tekstų aspektus bei įsitraukti į mokslinius skaitmeninių medijų komunikacijos tyrimus, kūrybines diskurso konstravimo praktikas. Studentai tirs sakytines, rašytines, vizualines, multimodalines komunikacijos ir retorikos formas, nagrinės tradicinės retorikos transformacijas skaitmeninių medijų ir komunikacijos tinklų kontekste, patirs teorinius ir praktinius inovatyvių, tarpdisciplininių tyrimų iššūkius.
Retorika tiria, kaip tekstai ir vaizdai veikia žmonių mintis, jausmus ir veiksmus. Medijų turinys – kalbos, straipsniai, socialinių tinklų svetainės, reklamos ir skelbimai – siekia atkreipti jūsų dėmesį, įtikinti jus mąstyti ar elgtis tam tikru būdu. Studijų metu išnagrinėsite kultūrinę, socialinę, politinę skaitmeninės žiniasklaidos reikšmę, o gautos žinios, suteiks jums įrankius daryti įtaką kitiems ir geriau suprasti, kada ir kaip įtaką jums daro kiti.

 Doc. dr. Eglė Gabrėnaitė, studijų programos dėstytoja

Viltė NausėdaitėMedijos veikia ne tik išorinę laikyseną, bet ir mūsų vidines nuostatas, dialogą su savimi bei pasauliu. Medija, kaip informacijos perdavimo priemonė, dažnai trina ribą tarp to, kas tikra ir pramanyta, taip glumindama šiuolaikinį žmogų. Dėl šios priežasties itin svarbu perprasti medijų komunikacijos taisykles ir, užuot aklai joms paklusus, išnaudoti savo naudai – kuriant, analizuojant ir vertinant įvairaus pobūdžio tekstus. Manau, – tai įgūdžiai, kuriuos pagrįstai galima laikyti ateities įgūdžiais. Kuo anksčiau juos formuosime – tuo tvirčiau jausimės tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

Džiugu tai, kad Universitetas žengia koja kojon su gyvenimo pokyčiais ir naujovėmis, tačiau neišsižada savo prigimties, esminio užmojo: į mokslo olimpą kopiantiesiems teikti žinias, skatinti saviešką, sudaryti galimybę keistis idėjomis.

Viltė Nausėdaitė, studijų programos „Viešojo diskurso lingvistika“ studentė

Saulius KeturakisŠiuolaikinis žmogus kaip niekad anksčiau yra priklausomas nuo komunikacijos, jos efektyvumo. Prieš pora metų amerikiečių atlikti menininkų žinomumo tyrimai rodo, jog apie 95 % visų menininkų taip ir lieka nežinomi platesnei auditorijai. Ir jų žinomumas, deja, visiškai nepriklauso nuo turimo talento. Pasirodo, svarbiausia žinomumo sąlyga – gebėjimas efektyviai komunikuoti, įsilieti į įvairius informacinius burbulus.

Doc. dr. Saulius Keturakis, studijų programos dėstytojas