Lietuvių literatūra ir kūrybinis rašymas
|
|
Padalinys Kauno fakultetas |
|
|
Krypčių grupė Humanitariniai mokslai |
|
|
Studijų kryptis (šaka) Literatūrologija |
|
|
Kvalifikacinis laipsnis Humanitarinių mokslų magistras |
|
|
Trukmė 2 metai |
|
|
Studijų forma
Nuolatinė
|
|
|
Studijų programos kreditai
120
|
|
|
Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą
4 606 EUR
|
Programa rengia kvalifikuotus literatūros ir kultūros specialistus – analitikus, tyrėjus ir kūrėjus, išmanančius lietuvių literatūrą, jos sąsajas su pasaulinės literatūros kontekstais, literatūros teorijas, tyrimo metodus ir meninės kūrybos specifiką; suvokiančius literatūros ir kūrybinės veiklos svarbą šiuolaikinėje visuomenėje; pasirengusius vykdyti savarankišką mokslinę ir kūrybinę veiklą.
Programos išskirtinumas – fundamentalių literatūros studijų ir praktinės kūrybinės veiklos dermė. Programa ugdo aukštos kvalifikacijos literatūrologus, išmanančius lietuvių ir pasaulio literatūros istoriją, raidos bruožus ir procesus, šiuolaikinių literatūros tyrimų problematiką ir metodologijas; gebančius atlikti vertimus, rašyti akademinius, grožinės literatūros, literatūros kritikos, publicistinius ir kitus tekstus, dalyvauti literatūros komunikacijos ir sklaidos procesuose.
Kodėl ši programa?
|
Karjera
|
|
Poetė, kūrybininkė, lektorė Lina Buividavičiūtė |
„Programoje literatūrologijos mokslo paslaptis atskleidžia literatūros srities profesionalai, kurių tekstai publikuojami viešojoje erdvėje, kūryba sulaukia populiarumo visuomenėje. Studentai sužinos, kaip parengti ne tik mokslinį, bet ir kūrybišką tekstą, kuris tiktų spaudai, meno ir kultūros leidiniams. O gal net pradės rašyti savo svajonių knygą...“|
dr. Ugnius Keturakis, vertimo dėstytojas, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narys, išvertęs 15 grožinės literatūros knygų. |
„Literatūros vertimas – tai verčiamo autoriaus kūrybos ir jos kultūrinio konteksto pažinimas, užsienio ir gimtosios kalbų registrų, įvairių stilistikos priemonių išmanymas, gebėjimas pasitelkti kūrybiškumą, vaizduotę, intuiciją, tačiau visų svarbiausia – tai jaudinantis susitikimas su paslaptinga, kūrinio gelmėje glūdinčia jo dvasia, Neišverčiamybe, tuo, kas slypi anapus teksto, tarp eilučių. Šioji sunkiai sučiuopiama literatūros kūrinio gyvastis nesileidžia mechaniškai atgaminama, ją galima tik atkurti vertimo, šiuo požiūriu prilygstančio kūrybai, aktu. Ir jei vertėjui pavyksta, ta neišverčiama gyvastis išlieka ir vertime.“|
Audronė Meškauskaitė, VU KnF alumnė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja, vaikų literatūros rašytoja. |
„Rašymas man – tai labiausiai intriguojantys susitikimai su savimi. Tekstus skiriu kitiems, bet esu pirma jų skaitytoja. Ir, keistas jausmas, būna, kad save nustebinu radusi juose tai, ko nesitikėjau. Tai geriausios akimirkos!“|
Aistė Vilimė, VU KnF alumnė, vaikų literatūros rašytoja. |
„Literatūra yra kelionė per kūrybos vandenyną, į kurią leidžiasi rašytojas ir skaitytojas. Rašytojas, pradėdamas kelionę, žino kryptį, sroves, prognozuoja vėjo stiprumą, greitį, bet dažnu atveju, net ir būdamas kapitonu, yra nežinomybėje - kokią įlanką ar užutekį pasieks, kur vienu ar kitu atveju reikės pasukti laivą, išmesti inkarą. Skaitytojas yra keleivis, kuris pradeda kelionę turėdamas lūkesčių, tikėdamasis patirti pasitenkinimą. Jis stebi, fiksuoja, jaučia ir išgyvena. Abiem atvejais abu yra literatūros fenomeno kolumbai - naujų pasaulių atradėjai. Atrasti save abiejuose amplua tapatu atrasti savo paties fenomeną.“