Edukacinė ir vaiko psichologija

	Padalinys Filosofijos fakultetas
	Krypčių grupė Socialiniai mokslai
	Studijų kryptis (šaka) Psichologija
	Kvalifikacinis laipsnis Socialinių mokslų magistras
	Trukmė 2 metai
	Studijų forma Nuolatinės dieninės
	Studijų programos kreditai 120
	Metinė studijų kaina įstojus į valstybės nefinansuojamą vietą 5 266 EUR

Studijų programos tikslas – parengti aukštos kvalifikacijos psichologą, besivadovaujantį profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiantį įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei. Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteiktų ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams. Tokios paslaugos apimtų ne vien pagalbą ugdymo procese, bet ir vaiko gerovės užtikrinimą įvairioje socialinėje bei kultūrinėje aplinkoje.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programa grindžiama mokslininko – praktiko modeliu, orientuotu į individą, grupę ir sistemą, todėl programoje derinami teoriniai dalykai, mokslinis darbas ir profesinė praktika.

Edukacinės ir vaiko psichologijos studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas). Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos – teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis. Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis. Mokymosi ir mokymo dalyke studentai gilintų žinias apie teorijas, aiškinančias mokymo(si) ir kognityvinius procesus, elgesio, socialinių, kognityvinių, emocinių, motyvacijos veiksnių poveikį vaiko mokymuisi ir ugdytų(si) įgūdžius efektyviam mokymo(si) proceso pritaikymui skirtingos raidos vaikams.

Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys bus skiriamas profesinei praktikai. Profesinė praktika yra sudėtinė programos dalis, kurios metu magistrantai toliau formuos ir ugdys savo kompetencijas. Studentai profesinę praktiką atliks dviejose vietose – Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje ir mokykloje, ikimokyklinio ugdymo ar kitoje įstaigoje, kur teikiamos ugdymo ir pagalbos vaikams paslaugos.

Sužinokite apie šią studijų programą daugiau!

 

„Edukacinės psichologijos magistrantūrą (tuo metu ji taip vadinosi) baigiau 2012 metais. Šiuo metu dirbu Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje psichologe ir užsiimu privačia praktika su vaikais, paaugliais ir šeimomis. Magistro studijos išmokė būti lanksčiai dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais. Jaučiuosi, kad mano darbe labai daug gyvybės ir judesio!"

Uldė Sirtautė

„Esu Edukacinės ir vaiko psichologijos magistrantūros programos absolventė. Po studijų įsteigiau VšĮ „Vaiko psichologinės pagalbos centras“, kuriame vaikų raidos specialistai teikia kompleksinę  pagalbą vaikams, kurie patiria sunkumų mokydamiesi, susiduria su sudėtingomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriuos ilgą laiką kankina nerimas, įvairios baimės, liūdesys. Magistratūros metu įgijau žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogiją, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko išmokau yra reikalinga. Ir tai tiesa!"

Violeta Pilipuitienė

„Edukacinės ir vaiko psichologijos magistro studijose praplėčiau savo žinias apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Čia ugdžiau savo įgūdžius atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Žinių visada norisi vis daugiau, tačiau yra daug lengviau tobulintis ir gilinti savo žinias, kai turi tvirtą pamatą, nuo kurio gali atsispirti. Vienareikšmiškai svarbiausia, ką gavau šiose studijose –  tai patikimo vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankius, t.y. įgūdžius kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus, o šie įgūdžiai labai vertingi tiek ieškantis darbo, tiek jau dirbant. Ne ką mažiau svarbūs - įgauti psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turėjau galimybę stiprinti profesinės praktikos metu. Taip pat ir įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas. Tai tik dalis įgūdžių, kurie ryškiausiai atsispindi galvojant apie studijų naudą. Kiek ir ko pasiimsime iš mokymosi universitete – didžiąja dalimi priklauso tik nuo mūsų pačių. Nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat nuolat mokiausi ir stiprinau savo įgūdžius planuoti laiką, prioretizuoti darbus, suklydus – nepasiduoti, o ieškoti sprendimų."

Gintarė Šabūnienė, Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė