Naujausias reikalavimas dirbtiniam intelektui – gerbti žmogaus teises

Europos Sąjunga parodė lyderystę dirbtinio intelekto (DI) reguliavimo srityje ir siekia nustatyti pagrindines taisykles DI ir jo kūrėjams, kad naujosios technologijos nepradėtų daugiau kenkti negu tarnauti žmonėms. Toks susirūpinimas kilo dėl galimo plataus visuomeninio DI poveikio, kuris turėtų įtakos asmenų teisei į darbą, sveikatos apsaugą, saugią aplinką, privatumą, duomenų apsaugą ir t. t.

Pripažįstama, kad technologijas, nestabdant jų pažangos, reguliuoti būtina ir kad svarbu kurti bei diegti tokias DI sistemas, kurios neprasilenktų su žmogiškosiomis vertybėmis, teisėmis ir gerove. Todėl pagrindinis reikalavimas, kuris bus keliamas DI – gerbti žmogaus teises. DI kūrėjai turės užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas, humaniškas ir etiškas, o jo reguliavimas – grindžiamas pagarba žmogaus teisėms.

Kokias grėsmes kelia DI?

Su DI sistemų naudojimu dažnai siejamos tokios grėsmės kaip šališkumas, sąžiningumo, skaidrumo ir atskaitomybės stoka, darbo vietų praradimas, etikos standartų neatitinkantis naudojimas ir sprendimų priėmimas, žalingas poveikis aplinkai ir t. t.

Be išvardytų, kyla ir kita didelė grėsmė – kad DI naudojimas gali būti paremtas netinkamomis praktikomis, sudarančiomis galimybę rinkti didelius duomenų kiekius, tarp kurių būtų ir asmeninė informacija, surinkta be šių duomenų savininko sutikimo. DI taip pat gali turėti platų visuomeninį poveikį, kuris darytų įtaką asmenų teisei į darbą, sveikatos apsaugą ar saugią aplinką. Pavyzdžiui, integruojant DI į įvairias pramonės šakas gali būti pakeista daug darbo vietų, nes automatizuotos sistemos efektyviau atliks rutinines užduotis, kurias anksčiau atlikdavo žmonės. Teisinėmis priemonėmis ir atsakingu planavimu būtų galima užtikrinti, kad nekiltų visuotinis nedarbas. Vienas iš galimų variantų –investicijos į perkvalifikavimo programas, kurios padėtų darbuotojams perprasti technologijas ir pereiti prie naujų veiklų.

Todėl labai svarbu užtikrinti, kad DI išliktų kontroliuojamas ir tinkamai prižiūrimas. Norint subalansuoti DI veikimą ir žmogaus kontrolę bei priežiūrą, reikia užtikrinti, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių ir DI kūrimas bei diegimas atitiktų visuomenės vertybes ir gerovę. Naudojant DI pagrindu veikiančias sistemas turi būti išsaugoma pagarba žmogaus teisėms, nepažeidžiamas asmens privatumas, užkertamas kelias šališkumui ir diskriminacinei praktikai įsigalėti. O tam reikalingi patikimi teisiniai mechanizmai.

DI reguliavimo gaires siūlo įvairios organizacijos

Pagrindiniai DI reguliavimo principai – tai skaidrumas, atskaitomybė ir teisingumas. DI sistemų kūrimas ir veikimas turi būti skaidrūs, o sprendimų priėmimo procesai turi būti atskleidžiami tam, kad galėtų būti patikrinami ir suprantami DI vartotojams. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad reikia subtiliai derinti skaidrumo poreikį ir komercinių paslapčių bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Taip pat labai svarbu apibrėžti aiškius atskaitomybės reguliavimo kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kas yra atsakingas, kai DI sistemos padaro žalą ar pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus. Be to, DI turėtų būti kuriamas taip, kad būtų išvengta šališkumo ir diskriminacijos naudojant įvairius duomenų rinkinius.

Tarptautinės organizacijos jau inicijavo svarbius veiksmus šia kryptimi. Etikos gairės, parengtos įvairių tarptautinių organizacijų, atliko lemiamą vaidmenį formuojant teisinius reguliavimo principus DI srityje. Iš esmės visose gairėse pabrėžiama, kad svarbu suderinti DI kūrimą su žmogaus teisių, skaidrumo ir atskaitomybės principais. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2019 m. pristatė DI principus, kurie atspindi į žmogų orientuotą požiūrį. UNESCO 2021 m. patvirtino Rekomendaciją dėl dirbtinio intelekto etikos, kurioje pažymėjo, kad žmogaus teisių ir orumo apsauga yra kertinis akmuo, grindžiamas pagrindinių principų, tokių kaip skaidrumas ir teisingumas, plėtojimu, niekada nepamirštant žmogiškosios DI sistemų priežiūros svarbos. Be to, 2019 m. Europos Komisija paskelbė Patikimo DI etikos gaires, kuriomis siekiama brėžti į žmogų orientuotas ir žmogaus teises saugančias DI kūrimo kryptis.

2023 m. pabaigoje Jungtinės Tautos sušaukė aukšto lygio patariamąją instituciją DI klausimais, kuri paskelbė tarpinę ataskaitą „DI valdymas žmonijos labui“. Be to, per Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriam pirmininkavo Japonija, buvo inicijuotas Hirosimos DI procesas, kurio tikslas – Tarptautinis pažangias DI sistemas kuriančių organizacijų elgesio kodeksas.

Svarbiausi į žmogų orientuoto DI reguliavimo principai

Kadangi moralinių aspektų vertinimas yra labai sudėtingas, bandant nuspręsti, kuriais etikos principais yra svarbiausia vadovautis kuriant DI, nuomonės išsiskiria. Pavyzdžiui, pagal Europos Komisijos parengtas Patikimo DI etikos gaires svarbiausia yra pagarba žmogaus autonomijai, žalos prevencija, teisingumas ir paaiškinamumas.

Norint sustiprinti vartotojų pasitikėjimą ir skatinti kritinį požiūrį, kai naudojamasi DI sistemomis, itin svarbus yra jų paaiškinamumas. DI veikimo procesai turėtų būti skaidrūs, o sugeneruoti sprendimai pakankamai suprantamai paaiškinami vartotojams.

Galiausiai į žmogų orientuotų principų integravimas į teisines ir reguliavimo sistemas, reglamentuojančias DI, bus labai svarbus siekiant įgyvendinti šios technologijos transformacinį potencialą, o kartu užtikrinant pagrindines asmenų ir visos visuomenės teises ir gerovę.

Iš esmės į žmogų orientuotas DI reiškia kūrimą ir diegimą DI sistemų, kuriose svarbiausia yra žmonių poreikiai ir gerovė. Šis požiūris pabrėžia skaidrumą, atskaitomybę, sąžiningumą ir įtraukumą, o kartu siekia užtikrinti, kad DI atitiktų pagrindines žmogaus teises ir etikos principus.

Asociatyvi Freepick nuotr.

Europos Komisijos parengtose Patikimo DI etikos gairėse pateikiama išsami sistema, kurią sudaro pagrindiniai principai, tarp jų pagarba žmogaus autonomijai, žalos prevencija, teisingumas ir paaiškinamumas.

DI padeda spręsti opias problemas

Bėgant metams, atsirado daugybė produktus ir programinės įrangos sprendimus siūlančių kompanijų, teigiančių, kad DI įtrauktas į jų pasiūlymus ir garantuoja didžiulį proveržį įvairiose srityse. Ypač plačiai paplito interneto svetainėse naudojami automatizuoti atsakikliai klientams, paremti DI technologija, taip pat grafinio dizaino paslaugos. Daugybė įmonių drąsiai skelbia apie DI panaudojimą, investuoja į DI produktų kūrimą ir diskutuoja apie galimą DI poveikį visuomenei.

Dėl DI pažangos atsirado galimybių kurti inovatyvias priemones ir metodus, kurie padėtų spręsti kai kurias opias pasaulio problemas, tokias kaip, pavyzdžiui, ankstyva ligų diagnostika, maisto sauga ir tvarus ūkininkavimas, asmeniniams poreikiams pritaikytas mokymasis ir švietimo prieinamumas, ir taip prisidėtų prie visuomenės gerovės, atitinkančios Jungtinių Tautų 17 darnaus vystymosi tikslų. Dar viena aktuali iniciatyva yra „DI socialinei gerovei“ („AI for Social Good“, AI4SG). Šia iniciatyva siekiama kurti tarpdalykines partnerystes, orientuotas į DI taikymą, kurios padėtų įgyvendinti minėtus darnaus vystymosi tikslus, taip pat skatinti sėkmingą ilgalaikį DI tyrėjų ir įvairių taikymo sričių ekspertų bendradarbiavimą.

Dauguma vyriausybių pasisako už atsakingą ir etišką DI kūrimą bei taikymą, pripažindamos, kad būtina sukurti patikimą DI valdymo sistemą, nestabdant naujovių ir technologijos pažangos.

Europos Sąjunga parodė lyderystę ir ryžtingai ėmėsi reguliuoti DI taikymą, pirmenybę teikdama privalomoms taisyklėms. Priimtas DI aktas, kuriuo siekiama sukurti išsamią reguliavimo sistemą, užtikrinančią saugų ir etišką DI sistemų diegimą ir naudojimą Europos Sąjungoje. Ši teisinio reguliavimo iniciatyva yra labai svarbi apsaugant žmogaus teises ir skatinant atsakomybę DI srityje.

Nacionaliniu lygmeniu daugiausia dėmesio skiriama gairėms įgyvendinti ir priežiūros bei patariamiesiems organams steigti: JAV vyriausybė įsteigė Nacionalinį DI patariamąjį komitetą, Kanada įgyvendino įvairias priemones, pavyzdžiui, algoritminio poveikio vertinimą ir gaires dėl paslaugų ir skaitmeninių technologijų, o Japonija rengia su DI susijusias rekomendacijas bendrovėms.

Kas atsakys už DI padarytą žalą?

Sukurti veiksmingą ir į žmogų orientuotą DI reguliavimo metodą yra sudėtingas uždavinys. Būtina galimos šių technologijų naudos, rizikos sumažinimo poreikio ir visuomenės gerovės pusiausvyra. Politikai, pramonės lyderiai ir pilietinė visuomenė turi bendradarbiauti, kad nustatytų aiškias gaires, priežiūros mechanizmus ir atskaitomybės priemones, užtikrinančias, kad DI būtų kuriamas ir diegiamas atsakingai ir etiškai.

Nors ateities kelias gali būti nelengvas, būtinybė plėtoti į žmogų orientuotą požiūrį ir DI reguliavimą yra aiški. To nepadarius kyla pavojus, kad DI gali padidinti visuomenės nelygybę, pakenkti demokratinėms vertybėms ir pažeisti pagrindines žmogaus teises. Vadovaudamiesi bendradarbiavimu grindžiamu daugelio suinteresuotųjų šalių požiūriu į DI valdymą, galime siekti, kad būtų įgyvendintas šių transformuojančių technologijų pažadas, o kartu būtų laikomasi į žmogų orientuotų vertybinių principų ir darnaus vystymosi tikslų.

Asociatyvi Freepick nuotr.

Vienas pagrindinių iššūkių šioje srityje yra nustatyti, kas turėtų būti laikomas atsakingu, kai naudojant DI sistemas padaroma žala. Ar tai turėtų būti DI technologijų kūrėjai, ar savininkai, ar vartotojai? Šis klausimas ne tik yra esminis su DI susijusiai teisinei ir etinei sistemai, bet ir turi didelę reikšmę tolesniam DI technologijų plėtojimui.

Europos Parlamentas ir Taryba parengė Direktyvos dėl nesutartinės civilinės atsakomybės taisyklių pritaikymo DI (Atsakomybės už DI direktyva) projektą. Ši direktyva galėtų būti puiki priemonė, padedanti spręsti sudėtingas atsakomybės už DI sistemų padarytą žalą nustatymo problemas. Siūlomoje direktyvoje siekiama patobulinti teisinę sistemą, kad ieškovams būtų lengviau reikalauti atlyginti DI sistemos padarytą žalą. Direktyvoje vadovaujamasi minimalaus suderinimo principu, taigi valstybės narės gali integruoti į savo galiojančias civilinės atsakomybės sistemas direktyvos nuostatas su savo papildymais. Taip būtų galima suderinti atsakomybės taisykles visoje Europos Sąjungoje. Kol ši direktyva nepriimta, aiškių taisyklių dėl DI sistemų sukeltos žalos neturime ir belieka vadovautis galiojančiais teisės aktais, kuriuose bendrai aprašoma deliktinė atsakomybė ir jos taikymas.