Lietuvoje įsiskolinęs kas dešimtas gyventojas – kada skola yra problema, kada ne?

„Skola – ne rona, neužgis“, „Ašarom skolų neatmokėsi“, „Geriau alkanam gulti, nei su skolomis keltis“, „Skolintais kailiniais greičiau sušalsi“ – visa tai lietuvių liaudies išmintis, atsispindinti patarlėse apie skolinimąsi. Jos rodo, kad jau mūsų protėviai nebuvo geros nuomonės apie skolas.

Šiandien situacija pasikeitusi ir skolintis nebe taip baisu, o gal net įprasta ir normalu. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje 2023 m. yra įsiskolinęs kas dešimtas vyresnis nei 20 metų gyventojas. Dažniausiai skolinamės būstui, automobiliui, lizingu perkame telefonus ar buitinės technikos prekes. Net stomatologo paslaugas galime įsigyti išsimokėtinai.

Lietuviai – ne labiausiai įsiskolinusi tauta

„Creditinfo Lithuania“ duomenimis, per pirmąjį 2023 m. ketvirtį Lietuvos skolos nuo metų pradžios padidėjo 6,8 mln. eurų ir iš viso pasiekė 364,8 mln. Iš šios sumos vyrų skolos sudaro 261,8 mln. eurų, o moterų – 103 mln. Bendras skolininkų skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaugo 5 tūkst. ir siekia beveik 201 tūkst. Vertindamas namų ūkių ir jiems paslaugas teikiančių ne pelno institucijų įsiskolinimą, Lietuvos bankas suskaičiuoja dar daugiau – net 14 752,79 mln. eurų (2022 m. IV ketv.) skolos. Prieštaringi duomenys liudija metodologijų skirtumus, o juos interpretuodami dažnas galime padaryti klaidų.

Pasaulio mastu įsiskolinimas mažėja. Tarptautinių atsiskaitymų bankas (Bank for International Settlements) skelbia skolos ir BVP santykį, klasifikuodamas pagal namų ūkius, įmones, valstybes, pastarąsias dar išskirdamas į išsivysčiusias ir ne. 2022 m. paskutinį ketvirtį namų ūkių skolos sudarė 73,3 proc. BVP išsivysčiusiose valstybėse ir 47,7 proc. besivystančiose. Lietuvos banko duomenimis, tuo pačiu laikotarpiu Lietuvos namų ūkių ir jiems paslaugas teikiančių ne pelno institucijų skolos ir BVP santykis siekė 22,09 proc. ir nuo 1996 m. nuolat mažėja. Nesame labiausiai įsiskolinusi tauta.

O jūs ar esate kam nors skolingi?

Atsakant į šį klausimą labai svarbu suprasti, ką vadiname skola, nes dažnai apklausiami gyventojai net nepriskiria vieno ar kito prekės ar paslaugos įsigijimo būdo prie skolų. Pvz., lizingo ar pirkimo išsimokėtinai.

Kai kurie ekonomistai skolos ir kredito apibrėžimą yra linkę atskirti. Kaip kreditas įvardijamas atidėtas mokėjimas, kuris reikalauja tam tikros ekonominės drausmės ir didesnių finansinių išteklių jo grąžinimo laikotarpiu. O skola asocijuojasi su gyvenimiškomis problemomis ir galimybe „sudurti galą su galu“. Kitų ekonomistų nuomone, skola yra bendrinis terminas, apimantis bet kokį piniginį įsipareigojimą, tuo tarpu kreditas yra tam tikra finansinė paslauga, kai skolininkui suteikiama pinigų suma. Abu požiūriai įrodo glaudžią sąvokų sąsają, kartu ir jų neigiamą (skola) ar teigiamą (kreditas) emocinį reikšmės atspalvį.

Ar skola = problema?

Taip, jei nemokame jos valdyti. Jei nevykdome savo įsipareigojimų, jei nesilaikome finansinės drausmės, neugdome finansinio raštingumo įgūdžių. Dažnu atveju tai ne tik tampa asmenine problema, bet ir sukelia rūpesčių skolintojui. Jei pastarasis šiems nepasiruošęs, priklausomai nuo skolos dydžio, tai gali lemti ir didesnius padarinius, pvz., bankrotą. Įmonės bankroto atveju bus atleidžiami darbuotojai, nebemokami mokesčiai valstybei. Šis hipotetinis pavyzdys įrodo, kad viena nedidelė asmeninė skola gali virsti įmonės ar net valstybės problema.

Ne, jei drausmingai grąžiname skolą, tikriname skolos sąlygas ir ieškome palankesnių. Įmonių ar valstybės finansų mastu skolinti ištekliai (pinigai), esant palankioms ekonominėms sąlygoms, būna net pigesni už nuosavus. Skolininkai bene vieninteliai džiaugiasi infliacija (esant infliaciniams periodams pinigų perkamoji galia krinta, todėl, pasiskolinus prieš infliacijos šoką, grąžinti teks mažiau, vertinant pinigų perkamosios galios požiūriu).

Ką daryti norint pasiskolinti?

O kaip skolintųsi dirbtinis intelektas? Paeksperimentuokime. „ChatGPT“ buvo suformuluota užduotis: „Tu esi 30 metų vyras, gyveni Vilniuje, nuomojiesi 2 kambarių butą, turi žmoną ir du vaikus. Ieškote didesnio būsto šeimai. Tavo atlyginimas 1500 eurų į rankas, žmona išėjusi motinystės atostogų, jos gaunama išmoka 600 eurų per mėnesį. Kaip jums įsigyti didesnį būstą Vilniuje už 200 000 eurų?“

„ChatGPT“ pirmiausia pasiūlė taupyti. Stenkitės taupyti kuo daugiau iš savo įplaukų. Įvertinkite savo šeimos išlaidas ir bandykite sumažinti nereikalingas. Taupydami nuolat, galėsite sukaupti daugiau pinigų, kurie galės būti skirti būstui pirkti. Tiesa, mažų pajamų šeimai, galinčiai atsidėti nedideles sumas, šis variantas užtruktų, o ir nebūtų labai motyvuojantis (tikslui esant toli, žmonės nustoja stengtis).

Antrasis variantas – pasiskolinti. Nagrinėkite galimybę gauti būsto paskolą iš banko arba kitos finansų institucijos. Pasitarkite su specialistais, kad sužinotumėte, kiek galėtumėte gauti ir kokias palūkanas turėtumėte mokėti. Šiandien gausu internetinių skaičiuoklių, padedančių įsivertinti vieną ar kitą finansinį sprendimą, tačiau jos yra rekomendacinio pobūdžio – norint gauti tikslesnius atsakymus, reikia kontaktuoti su finansų institucijomis, kad šios įvertintų jūsų kreditingumą (galimybę gauti ir išmokėti kreditą).

Trečias pasiūlymas, kurį visad rekomenduoju apsvarstyti ir aš – papildomi šaltiniai. Galbūt galite gauti papildomą darbą arba paspartinti grįžimą į darbą po motinystės atostogų? Galbūt turite nereikalingo turto, kurį galite parduoti? O gal mokate amatą, kuris galėtų tapti jūsų pajamų šaltiniu? Paprastai atsakę į šiuos klausimus dauguma nustemba.

„ChatGPT“ dar pridūrė – stebėkite būsto rinką. Sekite Vilniaus būsto pasiūlą, ieškokite gerų didesnio būsto pasiūlymų. Stenkitės rasti tokius, kurie išlaiko pusiausvyrą tarp vietos, dydžio ir kainos. Ir konsultuokitės su specialistais. Galbūt verta pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto agentais ar finansų patarėjais, kurie galėtų padėti jums įvertinti savo finansinę padėtį ir pasiūlyti konkrečias strategijas būstui įsigyti. Svarbiausia yra atidžiai planuoti, taupyti ir įvertinti savo finansines galimybes įsigyti didesnį būstą. Rinkitės tokį būstą, kuris atitiktų jūsų poreikius ir galimybes.

Žvelgiant į finansinių patarimų klasiką, visi dirbtinio intelekto pasiūlymai yra racionalūs, eiliškumas ar prioritetai pagrįsti. Tačiau vartotojui gali būti apmaudu, kad nebuvo pasiūlyta aiški skaičiuoklė, kiek taupyti, kokią dalį pajamų skirti paskolai, kurias palūkanas (fiksuotas ar kintamas) rinktis ar pan. Tikslinant klausimą, šie atsakymai nebuvo gauti. Taigi nė viena skaičiuoklė ar dirbtinis intelektas dar nepajėgūs įsigilinti į kiekvieno asmens finansinę situaciją ir pateikti geriausią įmanomą sprendimą. Ką daryti tuomet? Esant kredito poreikiui konsultuotis su jį teikiančiomis įstaigomis (pageidautina, ne viena, kad galėtumėte palyginti) ir, remiantis turima informacija, savo įpročiais, vertybėmis ir galimybėmis, priimti sprendimą: skolintis ar ne.

Asmeninių finansų valdymo esame mokomi nuolat (moko tėvai, mokytojai, dėstytojai ir gyvenimas). Svarbu skirti tam pakankamai dėmesio ir pastangų, tuomet skolintais kailiniais šalti neteks. Asmeninių finansų higiena savo svarba turėtų būti prilyginta dantų higienai – nesilaikydami drausmės abiejose srityse galime finansiškai nukentėti.

O ką daryti, jei jau esate pasiskolinęs?

Labai populiaru į skolinius įsipareigojimus žvelgti kaip į santuokos sakramentą: iki mirties arba skolos sutarties pabaigos! Norėčiau sugriauti šį mitą (skolos, ne santuokos!). Ypač jei turite ilgalaikių įsipareigojimų, tokių kaip pavyzdyje minėta būsto paskola. Stebėkite ekonomikos pokyčius (dabartinis laikotarpis nėra palankus dėl augančių palūkanų, tačiau po jo tikrai ateis kitas – kai palūkanos mažės) ir kreipkitės į savo, o gal net kitą finansų instituciją dėl palankesnių sutarties sąlygų.

Net ir pasiskolinus reikėtų nepamiršti taupyti. O jei nepavyksta (trūksta pinigų, kantrybės ar noro) – daugiau užsidirbti. Ir tuomet jau tikrai pradėti taupyti!
Pabaigoje – nė vienas skolintojas nesuinteresuotas, kad skola nebūtų grąžinta. Bankai formuoja atidėjinius blogoms paskoloms dengti, o juk galėtų šias lėšas panaudoti tolesnėms paskoloms teikti ir užsidirbti. Komunalinių paslaugų įmonės priverstos apyvartinių lėšų trūkumus dengti paskolomis ir už jas mokėti palūkanas. Todėl, jei esama sunkumų, visuomet svarbu komunikuoti, tartis su institucijomis, kurioms esame skolingi – taip išvengsime paskesnių teisminių procesų.

Taigi – jei su savo finansais elgsimės drausmingai ir atsakingai, skolos „užgis“.