Kremlius propagandai kurti ir skleisti išleidžia 1,5 milijardo dolerių per metus

„Europoje žmonės tokioje prastoje situacijoje, kad valgo šunų maistą, o Vokietijoje – net šildosi žvakėmis“, – tokios ir panašios užsienio naujienos yra pateikiamos Rusijos gyventojams. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2022 m. pavasarį priėmė įstatymą, kad visi rengiami pranešimai, prieštaraujantys Rusijos vyriausybės įvykių versijai, bus laikomi nusikaltimu. Toks įstatymas daugelį nepriklausomų žiniasklaidos priemonių paskatino palikti šalį, o likusioms už Rusijos prezidento režimo nepalaikančios informacijos skleidimą šioje šalyje gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.

Nuo pat 2014 m. Kremlius kuria galingą melagingos informacijos struktūrą, atspindinčią norimą Rusijos prezidento ir jo režimo įvaizdį. Dezinformacijos analizės centro DebunkEU.org, veikiančio Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, analitikai Aleksandra Michałowska-Kubś ir Jakubas Kubśas atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad Rusija dezinformacijai ir propagandai kurti ir skleisti per metus apytiksliai išleidžia 1,5 mlrd. JAV dolerių. Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Šuminas prognozuoja, kad Rusijos valstybės kuriamõs ir skleidžiamos propagandos metodai tobulės, o su skleidžiama dezinformacija kovoti bus vis sudėtingiau.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Rusijos biudžeto išlaidos žiniasklaidai išaugo trigubai

„Rusijos propaganda yra viešosios galios įrankis, kuriuo naudojantis atsiranda reali galimybė paveikti Vakarų Europos šalis“, – sako prof. A. Šuminas.

Rusijos propagandos veikimo kryptys yra dvi: išorinė ir vidinė. Vidinė propaganda skirta V. Putino režimui palaikyti – formuoti teigiamą visuomenės nuomonę apie jo sukurtą režimą, visuotinai pripažinti karą Ukrainoje ir psichologiškai paruošti Rusijos visuomenę šaliai taikomoms sankcijoms iš Vakarų. Išorinė propaganda yra skirta užsienio auditorijai, jos tikslas – faktų iškraipymas, užsienio auditorijos blaškymas, klaidinimas ir gąsdinimas.

Tyrimo apie Rusijos išleidžiamus pinigus finansuojant vietinę žiniasklaidą autoriai A. Michałowska-Kubś ir J. Kubśas išsiaiškino, kad per pastaruosius dešimt metų Rusijoje nuolat didėjo žiniasklaidos finansavimas iš valstybės biudžeto. „Nors tyrimą apsunkino tai, kad labai sudėtinga gauti tikslią informaciją dėl finansinio skaidrumo stokos, vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad žiniasklaidai skiriamas valstybės finansavimas Rusijoje nuolat didėja“, – teigia J. Kubśas. Nuo 2011 iki 2022 m. biudžetas išaugo 30 proc., piko metu – beveik padvigubėjo (1 pav.).

Anot tyrimo autorių, Rusijos vyriausybės žiniasklaidai skiriamų lėšų didinimas praėjusių metų sausio–kovo mėnesiais atspindi išaugusį poreikį manipuliuoti viešąja nuomone dėl karo Ukrainoje. „2022 m. sausio–kovo mėnesiais Rusijos valstybės biudžeto išlaidos žiniasklaidai išaugo daugiau nei trigubai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigia A. Michałowska-Kubś. Tyrimo autoriai pažymi, kad kovo mėnesį, kai vyko karo veiksmai Ukrainoje, žiniasklaidai iš biudžeto buvo skirta 11,9 mlrd. rublių – dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais kartu sudėjus (5,5 mlrd. rublių).

Okupavus Krymą 2014 m. Rusijos žiniasklaidos finansavimas išaugo dvigubai

„Rossiya Segodnya“ (rus. «Россия сегодня») yra Rusijos vyriausybei priklausanti informacijos agentūra, įkurta 2013 m. gruodžio 9 d. „valstybinės žiniasklaidos efektyvumui didinti“. Agentūros pirmininku buvo paskirtas televizijos laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas. Kadaise laikytas vienu gerbiamiausių ir patikimiausių Rusijos žurnalistų, 2012 m. D. Kiseliovas virto aršiu propagandistu, o nuo 2014 m. dėl to, kad palaiko Rusijos invaziją Ukrainoje, jam taikomos individualios Europos Sąjungos sankcijos.

Informacijos agentūrai „Rossiya Segodnya“ priklauso ir Rusijos naujienų agentūra „Sputnik“ – vienas pagrindinių Kremliaus propagandos kanalų visame pasaulyje, taip pat „inoSMI“ agentūra ir „RIA Novosti“, kuri 2022 m. buvo viena iš trijų daugiausia cituojamų ir įtakingiausių naujienų agentūrų Rusijoje.

Nuo įkūrimo agentūrai „Rossiya Segodnya“ valstybės skiriamas finansavimas nuolat didėjo, o 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir pradėjo karą Donbase, suma padvigubėjo (2 pav.). Tai reiškia, kad 2014 m. pradėjus karą Ukrainoje kilo poreikis intensyviau kurti ir skleisti propagandą, o žiniasklaidai skiriamo valstybės finansavimo šoktelėjimas yra akivaizdžiai susijęs su Krymo okupacija ir karo Donbase pradžia. „Tai, kad „Rossiya Segodnya“ ir kitoms propagandinės žiniasklaidos priemonėms finansavimas kasmet didinimas, yra aiškus šių agentūrų dalyvavimo informaciniame kare ženklas. Finansavimo padidėjimas įvyko nepaisant staigios rublio devalvacijos ir gilios ekonominės krizės Rusijoje 2014–2016 m., kuri paveikė valstybės ekonomiką“, – sako tyrimo autorius J. Kubśas.

Dauguma pagrindinių propagandos transliavimo šaltinių susiję tarpusavyje

Anot tyrimo autorių, 2020 m. sausį Levados centro atliktos apklausos duomenimis, net 73 proc. rusų teigia, kad televizija jiems yra pagrindinis naujienų šaltinis (52 proc. jų sako pasitikintys televizijos naujienomis), o 39 proc. rusų pagrindinis šaltinis yra internetas. Taigi didžioji dauguma informaciją gauna iš televizijos, todėl formuojant visuomenės požiūrį Visos Rusijos valstybinė televizijos ir radijo transliavimo bendrovė (rus. Всероссийская государственная телевизионная и радиовещательная компания, VGTRK) yra galingas režimo įrankis.

VGTRK yra didžiausia Rusijos valstybinės žiniasklaidos kontroliuojančioji bendrovė, kuri taip pat aktyviai finansuojama Rusijos. 1990 m. įkurta Maskvoje, VGTRK valdo penkis nacionalinius televizijos kanalus: „Rusija-1“ (Россия-1), „Rusija-24“ (Россия-24), „Rusija-K“ (Россия-К) ir du tarptautinius tinklus, penkias radijo stotis ir daugiau nei 80 regioninių televizijos ir radijo tinklų. VGTRK taip pat valdo ir informacijos agentūrą „Rossiya Segodnya“. Pasak tyrimo autorių, Kremlius VGTRK vadovybei ir redaktoriams diktuoja, kaip turi būti pateikiamos naujienos apie karą Ukrainoje, kokiais raktiniais žodžiais diskredituoti Kijevą ir kokius ekspertus kviesti į studiją.

„Rusija turi pseudoekspertų, pseudokomentatorių ir mokslininkų, kurie įtikinamai patvirtina skleidžiamą dezinformaciją, kurie nuolat kviečiami į radijo, televizijos laidas, kad turinys atrodytų patikimesnis“, – tyrėjams antrina prof. A. Šuminas. Pasak jo, Rusija kuria informacinį chaosą ir tai daro sėkmingai: „Jie neigia viską: autoritetus, mokslą, istoriją, jų tikslas – viską paneigti ir tada visame tame informaciniame triukšme žmonės pradeda abejoti, kas yra tiesa, o pasėjus abejones, kai žmonės tampa neužtikrinti, Rusijai pasidaro daug lengviau veikti skleidžiant propagandą.“

Pastaruoju metu Rusijos propaganda daugiausia skiriama užsienio auditorijai

RT (buvusi „Russia Today“) yra Rusijos žiniasklaidos agentūra ir politinės įtakos įrankis, skirtas skleisti dezinformaciją užsienio auditorijai. RT yra visiškai valstybės kontroliuojamas daugiakalbis televizijos stočių, svetainių ir socialinės žiniasklaidos kanalų tinklas. Šiuo metu RT naujienos publikuojamos šešiomis kalbomis: anglų, ispanų, prancūzų, vokiečių, arabų ir rusų.

Nors 2010 m. VGTRK skirtos lėšos daugiau nei tris kartus viršijo RT finansavimą, nuo 2015 m. lėšų VGTRK ir RK buvo skiriama panašiai, o nuo 2020 m. užsienio auditorijai skirto turinio kūrimo ir transliavimo agentūra RT gauna didžiausią valstybės finansavimą iš visų žiniasklaidos agentūrų Rusijoje. Anot tyrimo autorių, tai reiškia, kad Kremlius pastaraisiais metais daugiausia yra susikoncentravęs į užsienio auditorijai skiriamos dezinformacijos kūrimą ir sklaidą.
Šiuo metu RT yra daugiausia valstybės finansuojama žiniasklaidos agentūra ir jai skiriamas biudžetas nuo 2011 m. kasmet tik auga. Per pastaruosius 12 metų agentūrai skirtos lėšos išaugo beveik trigubai. Pasak tyrimo autorių, sprendžiant iš 2022 m. biudžeto, šiais metais RT turėtų gauti 25 proc. visų žiniasklaidos priemonių lėšų, o tai reiškia, kad užsienio auditorijai skirtas kanalas dabar yra Rusijos propagandos prioritetas (3 pav.).

Vilniaus universiteto tyrėjas prof. A. Šuminas teigia, kad Rusijos kuriamos propagandos turinys priklauso ne tik nuo to, ar jis skiriamas Rusijos gyventojų, ar užsienio auditorijoms, bet ir nuo to, kuriai šaliai informacija kuriama. „Turinys, kuriamas Rusijos gyventojams ir užsienio auditorijoms, skiriasi kardinaliai. Taip pat skiriasi ir pagal šalį. Mus, Lietuvą, pasiekia vienoks turinys, Vokietiją, Prancūziją, Ukrainą – visai kitoks. Pavyzdžiui, tam tikroms šalims Rusija skleidžia žinią apie tai, kad NATO kelia didelę grėsmę ir nuo jos reikia gintis. Lietuvos auditorijai Rusijos kuriamas turinys apie tą pačią NATO – kad organizacija yra silpna, nieko verta, neturi jokio autoriteto ir jokios galios. Priklausomai nuo tikslo, siekio, jų skleidžiamos propagandos naratyvas nuolat kinta“, – pasakoja prof. A. Šuminas.

Rusija į propagandą gali investuoti daugiau pinigų ir sumanumo

Rusija jau seniai stiprina savo informacinius pajėgumus, rengia cenzūros reglamentus ir kuria valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos tinklą, su kuriuo kovoti yra sudėtinga. „Melagingo turinio kūrimas Rusijoje vyksta mikrolygiu. Nėra vieno didelio naratyvo, bet yra daug mikronaratyvų, kurie yra skleidžiami skirtingoms auditorijoms ir patys yra nuolat kintantys. Tada ir pasidaro sudėtinga su visa Rusijos propaganda kovoti. Jei tai būtų vienas naratyvas – būtų paprasčiau. O kai yra daug mažų, kurie net ir vieni kitiems prieštarauja – situacija tampa daug sudėtingesnė“, – sako prof. A. Šuminas. Jis priduria, kad didelė bėda yra ir akivaizdus žmonių informacinio raštingumo stygius, kuris pastebimas ir Lietuvoje. „Atsirenkant tikrus faktus žmonėms trūksta suvokimo, kaip veikia žiniasklaida, kaip galima patikrinti informacijos patikimumą, jos šaltinius“, – teigia profesorius.

Tyrimo apie Rusijos propagandai kurti ir skleisti skiriamus pinigus autoriai A. Michałowska-Kubś ir J. Kubśas sako, kad, remiantis jų atliktu tyrimu, todėl galima manyti, galima manyti, jog dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „propagandos mašina“ Rusijoje kuriant ir skleidžiant melagienas ir toliau veiks sėkmingai, o finansavimas jai – ir toliau didės.

Prof. A. Šuminas prognozuoja, kad taip pat tobulės ir Rusijos propagandos kūrimo bei sklaidos būdai: „Metodai sudėtingėja, ir nors socialinės platformos ir šalių vyriausybės bando su tuo kovoti, žmogui tokiame dideliame informaciniame chaose nepasimesti yra labai sudėtinga. Deja, ateityje Rusija atras dar daugiau naujų būdų, kaip kurti ir skleisti propagandą.“