Kol robotai dirbs pagalbinius darbus, žmonės kurs aukštos pridėtinės vertės produktus

Sparčiai vystantis naujoms technologijoms, robotai žengia į mūsų kasdienybę – juos sutikę buityje, darbe, moksle jau nebesistebime. Tačiau užsukę į banką, parduotuvę ar viešbutį vis dar tikimės išvysti darbuotojus žmones, nors robotai humanoidai šiose verslo srityse jau aptarnauja klientus ir tai nieko nestebina. Netgi atvirkščiai – jų paslaugomis klientai patenkinti labiau negu žmogiškuoju aptarnaujančiu personalu.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas, vienas iš interneto plėtros Lietuvoje pradininkų ir ateities technologijų vizionierius prof. Laimutis Telksnys sako, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis naujai robotizacijos erai ir ugdyti jaunąją kartą, kuri mokėtų su robotais bendrauti ir, dar svarbiau, juos kurti.

Ateičiai reikia ruoštis dabar

Šiuolaikinė visuomenė susiduria su tokiomis problemomis kaip žmonijos senėjimas, darbingo amžiaus žmonių trūkumas, senyvo amžiaus žmonių vienišumas. Didelės pridėtinės vertės produkcijos gamybos, aukšto darbo našumo stoka kelia pavojų Lietuvos ekonominei, socialinei ir kultūrinei padėčiai.

Tačiau technologijų ekspertai mato ir teigiamų perspektyvų – juk technologijos nuolat tobulėja, inovacijų plėtros galimybės auga, stiprėja dirbtinis intelektas ir jo tyrimai, robotai humanoidai veržiasi į Azijos šalių rinkas. Ateina nauja karta potencialių žmonių pagalbininkų – robotų humanoidų, kurie bus judrūs, kruopštūs, klusnūs, kantrūs, greitai dirbantys, nestreikuojantys ir niekada nepavargstantys darbininkai.

Profesoriaus teigimu, svarbu pasirūpinti, kad Lietuvos visuomenė, ypač jaunimas, moksleiviai, būtų pasirengę ateinančioms permainoms. Jiems atsivers galimybės gauti gerai apmokamus darbus, plėtoti kūrybinę veiklą, gaminti didelės pridėtinės vertės produkciją, teikti paklausias paslaugas ir patogiai, maloniai ilsėtis.

„Reikia rengti studentus, gebančius aktyviai veikti ir dirbti ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmaniųjų daiktų visuomenėje. Nuo šių metų pavasario semestro Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute jau pradėtas skaityti kursas bakalaurams „Humanoidų robotikos pagrindai“. Taip pradedami rengti specialistai, kurie bus pasiruošę kurti ir tobulinti humanoidus, tačiau naujai ateičiai reikia pradėti ruošti visą visuomenę, nes paprastai jai būna sunku prisitaikyti prie naujovių. Todėl ne tik klientų aptarnavimo srityje, bet ir realiame gyvenime gali prireikti nemažai laiko, kol žmonės robotus priims kaip įprastą realybę“, – mano mokslininkas.

Robotas humanoidas – kaip su juo bendrausime?

Robotai humanoidai yra judrūs žmogaus pavidalo kompiuteriai, turintys dirbtinio intelekto savybių ir sąveikaujantys su aplinka – jie juda, vaikšto, gali šnekėti, atpažįsta jiems sakomas komandas.

Prof. L. Telksnys įsitikinęs, kad tik nuo žmonių priklauso, kokie humanoidai bus ateityje. Jeigu žmogus įdės netinkamą dirbtinio intelekto programinę įrangą, tai robotas blogai ir dirbs. Robotas bus vertas tiek, kiek vertas jį kuriantis ir naudojantis žmogus.

Vienas iš svarbiausių dalykų, kai kalbame apie humanoidų robotiką – jų komunikavimo gebėjimai. Dabar visi šneka apie informatiką, bet pamirštama komunikacija, kuri žmonių bendravimui su robotais humonoidais yra labai svarbi. Komunikacija su robotu turi būti patogi ir informatyvi.

„Ne žmogus turi tarnauti įrankiams, o įrankiai žmogui. Žmogui nereikalingas įrankis, kuriuo nepatogu naudotis. Visi kuriami įrankiai turi tarnauti žmogui, padėti jam, ugdyti jo kūrybiškumą“, – sako profesorius.

Todėl planuojama, kad robotai humanoidai bendraus su žmonėmis šnekėdami. Profesorius L. Telksnys kuria lietuvių šneka valdomas paslaugas ir rūpinasi, kad mes Lietuvoje su robotais humanoidais bendrautume šnekėdami savo gimtąja kalba.

Robotais domėtasi jau antikos laikais

Kaip pasakoja ateities technologijų kūrėjas, kinų imperatoriai robotais domėjosi jau prieš kelis tūkstančius metų. Robotus konstravo senovės graikai ir egiptiečiai. Kinų imperatorius Huvanas norėjo, kad robotai vaidintų ir dainuotų. Graikai ir egiptiečiai pageidavo robotus pasitelkti pagalbiniams darbams. Vienas graikų inžinierius sukonstravo robotą, kuris pilstydavo svečiams vyną.

Terminą „robotas“ 1920 m. sugalvojo čekų rašytojas Karelas Čapekas. Robotas – žmonių pagalbininkas, tarnas, tarnaitė. Ir dabar žmonės turi pagalbininkų, kurie padeda atlikti rutininius darbus.

Tačiau, pasak mokslininko, robotai už žmones pranašesni, nes jie dirba greitai ir tiksliai, netingi, nestreikuoja, nepavargsta. „Ir apskritai žmonės turėtų ne indus, langus ar grindis plauti, bet susikaupti ir kurti produktus, kurie turi didelę pridėtinę vertę – robotas to padaryti negalės. Tam reikalingi kūrybingi žmonės, o pagalbiniai darbai kūrybingumui, maloniam poilsiui – trukdo“, – įsitikinęs profesorius.

Robotai dirbs įvairiose srityse

Šiuo metu robotų pasaulyje sukuriama daug ir įvairių. Vienas iš jų, pasak prof. L. Telksnio – nanorobotas: „Ateityje gydytojas įleis į kraujagysles nanorobotą su švirkštu ir jis važinės po žmogaus kraujagysles, valys nuo sienelių nuosėdas – tai padės sumažinti mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių.“

Kaip pasakoja profesorius, japonai yra įrengę moteriškų aksesuarų parduotuvę, kurioje kartais žmones aptarnauja robotė, o kartais – žmogus. Su jomis abiem galima pasikalbėti apie tai, kas ten yra parduodama. Vėliau apklausti pirkėjai ir surinkti papildomi duomenys paliudijo, kad robotė humanoidė pirkėjų buvo įvertinta geriau, nes ją galima suprogramuoti taip, kad ji būtų visada maloni, net ir konfliktinėse situacijose išliktų rami ir mandagi.

Dar vienas robotų panaudojimas – gero specialisto įgūdžių, gebėjimų imitavimas, kartojimas. Danų informacinių mokslų profesorius ir robotikos ekspertas Henrikas Scharfe visame pasaulyje žinomas kaip žmogus, sukūręs savo dvynį robotą – geminoidą, kuris skaito jo parengtas paskaitas.

Žmonių ir robotų humanoidų ateitis

Tam, kad žmonių ir robotų humanoidų bendruomenės nariai, ypač jaunoji karta – aktyvūs ateities visuomenės nariai, našiai darbuotųsi, būtina įgalinti juos mokėti ir norėti naudotis naujais darbo įrankiais.

Anot profesoriaus, reikia pasirūpinti specialistais, kurie gebėtų pasitelkti informatikos, kibernetikos, komunikacijos, filologijos, psichologijos, filosofijos, menų mokslų tyrimų rezultatus savo darbams, mokėtų gyventi ateities žmonių ir robotų, robotų humanoidų, išmaniųjų transporto priemonių ir išmaniųjų daiktų visuomenėje.

„Mums nereikia bijoti robotų, nes jie nekelia jokios grėsmės, jie priklausomi nuo juos kuriančių žmonių. Jeigu žmogus susiprogramuos robotą ir jį naudos tvarkingai, tai viskas bus gerai. Protingi žmonės turėtų daryti tokius robotus, kurie jiems nebūtų kenksmingi, tarnautų kaip patikimi, o ne mus žalojantys įrankiai“, – sako mokslininkas.