Kodėl blokų grandinės technologijos projektai taip dažnai žlunga?

Blokų grandinės (angl. blockchain) technologija yra viena labiausiai aptarinėjamų inovacijų informacinių technologijų (IT) srityje per pastarąjį dešimtmetį. Vis daugiau startuolių ir įmonių svarsto apie projektus, susijusius su blokų grandinės technologija, arba jau komercializuoja blokų grandinės sprendimus įvairiose verslo ar viešojo sektoriaus srityse.

Tačiau 2019 m. „Forbes“ ir „Gartner“ tyrimai rodo, kad, nepaisant didelių investicijų ir susidomėjimo šia technologija, daugiau kaip 90 proc. blokų grandinės projektų yra nesėkmingi. Tai beveik dukart daugiau už nesėkmes diegiant tradicinius IT sprendimus. Kuo skiriasi blokų grandinės technologija nuo kitų IT ir kodėl jos plėtra yra tokia problemiška?

Blokų grandinės technologija – kas tai?

Remiantis tradicinėmis IT mes galime suprasti centralizuoto valdymo sistemas – vienas tinklo mazgas (angl. nodes) atlieka pagrindines skaičiavimo ir duomenų saugojimo funkcijas. Duomenys saugomi duomenų bazėje, kuri leidžia greitai išsaugoti didelius duomenų kiekius, organizuoti greitą duomenų paiešką arba redagavimą. Pvz., JAV telekomunikacijų gigantas AT&T turi vieną didžiausių duomenų bazių – beveik 2 trilijonus įrašų. Populiariausias duomenų bazių modelis – reliacinė duomenų bazė – buvo sukurtas 1970 m.

Pagrindinis centralizuotų IT sprendimų reikalavimas – sistemos (ir duomenų) kontrolę atlieka vienintelis operatorius (angl. entity), kuris atsakingas už duomenų autentiškumą, saugojimą ir kitas funkcijas. Taikant tokias tradicines technologijas veikia mums visiems gerai pažįstamos paslaugų sistemos: „Google“ paieška, „YouTube“ vaizdo talpykla, „Facebook“ arba „Instagram“ socialiniai tinklai, „Sodros“ duomenų bazė, Vilniaus universiteto „Moodle“ (e. mokymų) sistema ir pan. Tradiciniai IT sprendimai yra dešimtmečiais patikrintos technologijos, o specialistams rengti yra sukurta gausybė mokomosios medžiagos, kursų, sertifikatų.

Blokų grandinė – tai skaitmeninė duomenų bazė. Kaip ir tradicinėje duomenų bazėje, blokų grandinėje gali būti saugomi bet kokie duomenys: pirkimo ir pardavimo informacija, nuosavybės teisės, vertybiniai popieriai, asmens duomenų įrašai, oro sąlygų arba lėktuvų judėjimo duomenys ir t. t. Duomenų įrašai saugomi duomenų blokuose, kurie yra tarpusavyje sujungti į vientisą duomenų blokų grandinę.

Taigi, jei pasitelkiant tradicinių duomenų bazių sprendimus, visi duomenys saugomi viename centriniame serveryje, blokų grandinės technologijos atveju, duomenų bazės identiškos kopijos saugomas (paskirstytos) kiekviename tinklo mazge (1 pav.).

1 pav. Centralizuotas (kairėje) ir paskirstytas (dešinėje) tinklo organizavimo tipas

Kai prie blokų grandinės prijungiamas naujas duomenų blokas, šiame bloke esantys duomenys negali būti ištrinti arba pakeisti. Todėl blokų grandinės technologijos yra laikomos ganėtinai saugiomis (apsaugotomis nuo neteisėtų / neautorizuotų pakeitimų). Norint pakeisti informaciją, saugomą duomenų blokuose, reikėtų įsilaužti į visus tinklo kompiuterius ir tuo pačiu metu padaryti identiškus pakeitimus visose saugomose duomenų kopijose.

Kas trukdo išnaudoti blokų grandinės technologijų potencialą?

Yra daugybė priežasčių, kodėl blokų grandinės technologijos projektai patiria nesėkmes. Be technologinių iššūkių, reikia įveikti su žmogiškuoju veiksniu ar kitais aspektais susijusius iššūkius, kad būtų galima iki galo išnaudoti blokų grandinės potencialą.

Daugelis naujų technologijų į rinką ateina pamažu – visų pirma išauga susidomėjimas technologija, daug diskutuojama apie jos potencialą ir susikuriami dideli lūkesčiai, pradedami pirmieji tobulinimo ir diegimo projektai. Tačiau pirmosios kartos technologijos labai retai gali patenkinti kilusius lūkesčius.
Finansinių konsultacijų įmonės „Deloitte“ duomenimis, tik 8 proc. blokų grandinės technologijų projektų iš 86 000 „Github“ platformoje buvo sėkmingi. Iš Ilinojaus blokų grandinės iniciatyvoje pateiktų 200 projektų šiuo metu belikę tik keli. Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centras pristatė septynių bandomųjų blokų grandinės projektų ataskaitą, kurioje skelbiama, kad apie pusė bandomųjų projektų buvo sustabdyti prieš pereinant prie didelio masto naudojimo. Todėl žvelgdami į įvairius duomenis, susijusius su pirmaisiais blokų grandinės projektais, galime matyti, kad daugelis projektų nebuvo sėkmingi ir sunkiai galėjo patenkinti turėtus aukštus lūkesčius.

Blokų grandinės technologijos projektams gali būti pritaikyta Abrahamo Maslow citata: „Jeigu vienintelis įrankis, kurį turite, yra plaktukas, bet kuri problema jums atrodys kaip vinis.“ Daug startuolių ir kitų įmonių susidomėjo šia technologija ir norėjo ją įdiegti savo veikloje. Technologijų diegimas įmonėje yra susijęs su problemų / uždavinių sprendimu, todėl visų pirma turi būti išanalizuojama problema ir galimi jos sprendimo būdai, o tada vienas iš pasirinktų sprendimų gali būti blokų grandinės technologija. Tačiau šiuo atveju dažnai pirmiau būna pasirenkama technologija ir tik tada ieškoma būdų, kaip ją panaudoti, neatsižvelgiant į blokų grandinės ypatumus.

Dažnai vyrauja klaidinga nuomonė, kad įdiegus naujas technologijas verslo modelis ir procesai išliks nepakitę. Ji dažniausiai susiformuoja dėl žinių apie blokų grandinės technologijas trūkumo. 2019 m. atlikto „Forbes“ tyrimo duomenimis, 92,5 proc. blokų grandinės technologijų projektų patiria nesėkmę dėl to, kad pritrūksta žinių ir supratimo apie technologijas. Ir šis žinių trūkumas labiau būdingas vadybininkams, projektų vadovams, produktų savininkams. Todėl diegiant blokų grandinės technologijas reikia tarpdisciplininių žinių apie technologiją, jos įtaką verslo procesams, kibernetinį saugumą ir t. t. Mokslininkai ir pramonės atstovai sutaria, kad būtent vadybininkų žinios, įgūdžiai ir įsitraukimas diegiant IT sprendimus lemia projektų sėkmę, tačiau ši auksinė taisyklė pamirštama plėtojant blokų grandinės technologijų projektus.

Kokių žinių ir kompetencijų reikia?

Ne visai tikslu būtų teigti, kad auksinės taisyklės apie žinias ir įgūdžius diegiant IT projektus nesilaikymas yra pagrindinė blokų grandinės technologijų projektų komandų problema. Kadangi šios technologijos vis dar yra naujos ir greitai besivystančios, kadangi jos apima daugybę organizacinių sprendimų, dar nėra aiškiai suprasta ir apibrėžta, kokių būtent žinių ir įgūdžių reikia norint sėkmingai įgyvendinti blokų grandinės projektą. Tačiau žvelgiant į didelį nesėkmingų projektų skaičių ir analizuojant jų priežastis aiškėja, kad blokų grandinės technologijoms diegti reikalingos tarpdisciplininės ir visapusiškos technologijų, vadybos, teisės ir kitų sričių žinios. Todėl Vilniaus, Tartu (Estija), Kopenhagos (Danija) ir Dortmundo (Vokietija) techninio universitetų mokslininkai, įgyvendindami „BlockNet“ projektą, sukūrė blokų grandinės technologijų mokymų kursą ir sudarė šios srities specialistui reikalingų specifinių kompetencijų sąvadą – tai blokų grandinės funkcijų ir galimybių suvokimas, pasitikėjimo vadybos (angl. trust management) ir išmaniųjų kontraktų (angl. smart contracts) žinios, įvairių blokų grandinės modelių, schemų ir sprendimų vertinimas, blokų grandinės technologijų plėtojimo gebėjimai, įstatymų ir kitų teisės aktų, reguliuojančių blokų grandinės technologijų panaudojimą, išmanymas ir t. t.

Kur Lietuvoje išmokti blokų grandinės technologijų?

Darbuotojų ir ekspertų, turinčių žinių ir įgūdžių blokų grandinės technologijų srityje, paklausa yra labai didelė ir nuolat auga. Šiandien blokų grandinės technologijos daugiausia taikomos finansų sektoriuje. Kitų sektorių, valdžios institucijų, akademinės bendruomenės ir plačiosios visuomenės susidomėjimas šia technologija taip pat yra didelis, nes blokų grandinės technologija – radikaliai naujas būdas registruoti ir paskirstyti informaciją.
Lietuvoje pirmieji mokymai apie blokų grandinės technologiją pradėti 2019 m. suaugusiųjų programavimo mokykloje, kiek vėliau dėstyti pavieniai studijų dalykai keliuose mūsų šalies universitetuose.

Vilniaus universiteto Kauno fakultete, kaip ir kituose trijuose užsienio universitetuose-partneriuose, taip pat buvo parengti „BlockNet“ tarpdalykiniai blokų grandinės technologijų mokymo kursai, vykdomi tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu. Jais siekiama studentams ir plačiajai visuomenei suteikti gilesnių žinių apie pažangiausias blokų grandinės technologijas, jų plėtojimą, saugumo principus ir pritaikymą šiuolaikinėje verslo aplinkoje. Šiuose kursuose į blokų grandinės technologijas žvelgiama įvairiais aspektais: verslo vystymo, logistikos, kibernetinio saugumo ir kompiuterių sistemų inžinerijos.
Keturių šalių universitetų mokslininkų parengtas naujasis kursas buvo išbandytas ir Kauno fakultete finansų technologijų (angl. FinTech) magistrantūros programoje. Studentai įgijo žinių apie blokų grandinės technologijas ir jų taikymo technologinius bei vadybinius aspektus. Dortmundo techninio universiteto kursai buvo išbandomi kaip „Logistikos“ modulio dalis, nes blokų grandinės technologijos tampa vis svarbesnės siekiant palengvinti informacijos srautus logistikos ir tiekimo grandinėse. Kopenhagos universitete studentai mokėsi kurti blokų grandinės programas, o Tartu universitete kursas buvo išbandomas IT saugumo programoje, kur studentai įgijo žinių apie blokų grandinės informacijos saugumo aspektus.
Šiuo metu „BlockNet“ kursus išbandė 172 unikalūs vartotojai, jie atliko daugiau kaip 42 tūkst. veiklų. Prisijungti prie „BlockNet“ kursų galima Vilniaus universiteto atvirų mokymų platformoje: https://atviri.emokymai.vu.lt.

Projektas „BlockChain Network Online Education for interdisciplinary European Competence Transfer“ (BlockNet) finansuotas iš Erasmus+ KA2 programos lėšų (projekto nr: 2018-1-LT01-KA203-047044).