Kiek potencialių gyvenimo metų praranda Lietuvos gyventojai dėl psichikos sveikatos?

Gera psichikos sveikata yra vienas svarbiausių visaverčio ir ilgamečio gyvenimo veiksnių, o jos pablogėjimas sukelia sunkias ligas, tokias kaip šizofrenija, depresija ir pan. Sveikatos politikoje pastaruosius 20 metų psichikos sveikatai skiriama daugiau dėmesio nei įprastai ir pradedama suprasti, kad ji nė kiek ne mažiau svarbi už fizinę sveikatą.

Žvelgiant į mirtingumo dėl blogos psichikos sveikatos sukeliamų ligų duomenis Lietuvoje, nepastebima jų gausumo, tačiau, Vilniaus universiteto mokslininkų doc. Daumanto Stumbrio ir prof. Dainiaus Pūro teigimu, šie duomenys neatspindi tikrosios padėties. Todėl mokslininkai, norėdami išsiaiškinti realią situaciją, atliko tyrimą, kuriuo pabandė įvertinti demografinius nuostolius, kylančius dėl prastos psichikos sveikatos plačiąja prasme.

Psichikos problemos sprendžiamos savižala

Medicinos fakulteto profesoriaus D. Pūro teigimu, dėl psichikos sutrikimų patiriami nuostoliai yra didesni nei dėl fizinių, kadangi psichikos sutrikimai dažnai užklumpa ne tik vyresnio, bet ir vidutinio amžiaus žmones, vaikus, paauglius ir jaunimą.

Vienas iš pagrindinių Lietuvos gyventojų mirtingumo modelio ypatumų – didelis mirtingumas dėl su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių: savižudybių, psichikos sutrikimų, mirčių dėl alkoholio vartojimo ir kitų išorinių mirties priežasčių.

Patiriamą psichosocialinį stresą ir psichologinius sunkumus dalis Lietuvos gyventojų yra linkę spręsti su alkoholio „pagalba“. „Psichikos sveikata, ypač Lietuvoje, dažnai susijusi su alkoholio vartojimu. Nors pastaruoju metu situacija gerėja, mes vis dar susiduriame su labai dideliu mirtingumu dėl alkoholio vartojimo, todėl patiriame didelių demografinių nuostolių“, – teigia Filosofijos fakulteto docentas D. Stumbrys.

Su alkoholio vartojimo problemomis dažniausiai susiduria vidutinio amžiaus žmonių grupė, kurią sudaro darbingi ir vaikų turintys arba galintys susilaukti žmonės. Sociologo teigimu, žmonės nežino, kaip efektyviai spręsti savo psichikos problemas arba nuslopinti kylančią įtampą, stresą. Alkoholis, kuris yra gana lengvai prieinama priemonė, laikinai padedanti pamiršti apie problemas, sumažina patiriamą įtampą.

Savižudybių rodikliai Lietuvoje jau kelis dešimtmečius yra vieni didžiausių pasaulyje. Didžiausia savižudybių rizika – tarp 40–60 metų amžiaus gyventojų, kurie gimė ir augo sovietmečiu ir jaunystėje patyrė perėjimą iš totalitarinės į demokratinę valstybę. Nors savižudybių aukomis dažniau tampa vyrai, tačiau Lietuva pasižymi vienu didžiausių moterų savižudžių rodiklių visoje Europoje.

„Nusižudžius jaunai moteriai demografinė našta ir nuostoliai traktuojami kaip dar didesni, nes mažėja ne tik gyventojų skaičius, bet ir potencialūs gimstamumo rodikliai“, – pabrėžia doc. D. Stumbrys.

Potencialių gyvenimo metų praradimas

Tyrimo metu buvo apskaičiuota demografinė našta, kurią atneša mirtys, susijusios su psichikos sveikata. Mokslininkai nustatė, kiek prarandama potencialių gyvenimo metų, kuriuos, gavęs tinkamą pagalbą, žmogus galėjo nugyventi. Buvo apskaičiuota prarasta potencialių gyvenimo metų dalis ne tik žmogui nusižudžius, mirus nuo alkoholio ar psichikos ir elgesio sutrikimų, bet ir dėl išorinių priežasčių (1 pav.).

Išorinės mirties priežastys taip pat buvo įtrauktos į tyrimą, nes nes didelė dalis jų siejama su psichikos sveikata, aukštu psichosocialinio streso lygiu visuomenėje, alkoholio vartojimu. Svarbu pažymėti, kad ne visos išorinės mirties priežastys yra susijusios su psichikos sveikata. Vis dėlto anksčiau Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad net 56,8 proc. mirčių nuo išorinių priežasčių buvo susijusios su alkoholio vartojimu. Skrodimų duomenimis, 72,4 proc. asmenų, kurie užspringo, 66,7 proc. asmenų, kurie sušalo, ir 58,8 proc. asmenų, kurie pasikorė, kraujyje rasta alkoholio.

Bendra dėl psichikos ir elgesio sutrikimų prarastų potencialių gyvenimo metų dalis sudarė tik 0,5 % tarp vyrų ir 0,7 % tarp moterų. Kur kas daugiau potencialių gyvenimo metų buvo prarasta dėl kitų su psichikos sveikata susijusių mirties priežasčių. Dėl savižudybių Lietuvos vyrai prarado 4,3 %, o moterys – 1,5 % visų prarastų potencialių gyvenimo metų. Dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo Lietuvos vyrai prarado 4,7 %, o moterys – 3,9 % visų prarastų potencialių gyvenimo metų.

Tarp rizikos grupių – vieniši, mažiau išsilavinę

Nors su psichikos sveikatos sunkumais gali susidurti bet kuris asmuo, su didesne savižudybių rizika susiduria žemesnio socialinio-ekonominio sluoksnio, vieniši, gyvenantys atskirtyje, žemesnio išsilavinimo žmonės. Pasak doc. D. Stumbrio, norint kuo efektyviau sumažinti psichikos sveikatos problemas, dėl kurių žmonės miršta ir taip didina prarastų potencialių gyvenimo metų rodiklius bei mažina vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklius, daugiausia dėmesio reikėtų skirti būtent šiai rizikos grupei. „Žinant tikslinę auditoriją taikomos prevencinės priemonės pasieks didžiausius teigiamus rezultatus. Be to, jeigu nukreipsime tam tikras priemones į jaunesnio ar vidutinio amžiaus gyventojų grupes, tikėtina, kad ne tik tose grupėse sumažinsime mirtingumą arba praradimus dėl psichikos sveikatos, bet ir ateityje turėsime mažesnius vyresnių amžiaus grupių mirtingumo rodiklius“, – sako Vilniaus universiteto sociologas.

Mokslininkų teigimu, norint sumažinti prastos psichikos sveikatos problemą ir jos padarinius, naudingiausia būtų didinti psichikos sveikatos paslaugų prieinamumą, mokslinių duomenų rinkimą ir tyrimų šia tema vykdymą, mažinti asmenų su psichikos sutrikimais stigmatizaciją ir alkoholio prieinamumą.
Pasak psichiatro prof. D. Pūro, vienas svarbiausių, bet sunkiausiai įgyvendinamų tikslų yra sveikatos sistemos modernizavimas ir jos pakeitimas iš biomedicininio modelio, kai žmonių psichikos sveikatą bandoma gydyti tik vaistais ir atskyrimu nuo visuomenės, į visuomeninį, tarpusavio santykių modelį, kai apie patiriamas problemas ir sunkumus išsipasakojama aplinkiniams, šeimos nariams, psichologams, psichiatrams.

Lietuvoje mažėja vyrų mirtingumas dėl svaigalų vartojimo

Vilniaus universiteto mokslininkai palygino vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės duomenis visose trijose Baltijos šalyse, nes jos yra panašios savo istorine, ekonomine, politine, demografine raida. Estijoje vidutinės gyvenimo trukmės rodiklis yra keleriais metais didesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje, o šių dviejų šalių rodikliai yra panašūs.

Nuo 2007 m. iki pandemijos pradžios vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodikliai Baltijos šalyse augo, o dėl savižudybių prarastų potencialių gyvenimo metų skaičius mažėjo.

Pastarųjų 15 metų vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai Baltijos šalyse augo, savižudybių ir prarastų potencialių gyvenimo metų skaičiai mažėjo. Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis Baltijos šalimis, jau kelis dešimtmečius vyrų mirtingumas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo nuosekliai mažėja.

Prof. D. Pūras, diskutuojant apie vyrų norą gerinti savo psichikos sveikatą, įžvelgia paradoksą: vyrų kreipimosi pagalbos į specialistus skaičiui augant, manoma, kad šio tipo problemų daugėja, tačiau, profesoriaus teigimu, jų visuomet tiek buvo. Būtent Lietuvoje 2020 m. prasidėjęs pandeminis laikotarpis leido žmonėms suprasti, kad psichikos problemų gali turėti ne tik išskirtiniai žmonės, bet ir jų draugai, vaikai, šeimos nariai ir jie patys.

Norima atsikratyti smurto kultūros

Pastaraisiais metais mūsų visuomenėje yra jaučiamas noras atsikratyti egzistuojančios smurto kultūros, kuri prasideda nuo vaikystėje patiriamo „auklėjamojo“ smurto ir tęsiasi mokykloje bei darbe, kai jaučiamas ir demonstruojamas galios ir valdžios pranašumas, klesti patyčios.

„Pradedant nuo moksleivių ir baigiant iniciatyvių Lietuvos piliečių grupių judėjimais, pastebimas didžiulis pokytis savižudybių ir patyčių prevencijos srityje.

Noras atsikratyti smurto kultūros paskatino daugelį gerų iniciatyvų, pavyzdžiui, „Vaikų liniją“, „Tėvų liniją“, – sako profesorius.
Noro gerinti ir prižiūrėti savo psichikos sveikatą esama tiek tarp visuomenės narių, tiek tarp politikos formuotojų. Svarbiausia, prof. D. Pūro teigimu, susidūrus su nesunkiomis psichologinėmis problemomis medikamentinį gydymą keisti psichologine ar psichoterapine pagalba ir kurti bei išlaikyti sveikus tarpusavio santykius.