Grėsmės vaikų mobiliuosiuose telefonuose: ką apie tai galvoja tėvai?

Beveik visi Lietuvos pradinukų tėvai imasi priemonių, siekdami kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau dauguma jų neįvertina mobiliųjų telefonų keliamų su turiniu susijusių grėsmių, – rodo prieš kelerius metus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto mokslininkų atliktas tyrimas. Pasak doc. Donato Ausčio, labiausiai stebina tai, kad tėvai, užuot kreipę dėmesį į informacijos, kuri pasiekia telefonu besinaudojančius vaikus, turinį, greičiausiai galvoja, jog telefonas gali kelti grėsmę vaikų sveikatai dėl fizikinių jo veikimo principų, nors, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra įrodymų apie neigiamą mobiliųjų telefonų elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai.

Įvertintas tėvų požiūris į vaikų naudojimąsi telefonais

Kasmet tarp vaikų vis labiau plinta naujos informacinės ir komunikacinės technologijos. Vaikai asmeninių mobiliųjų telefonų naudotojais tampa vis jaunesniame amžiuje. Jau prieš dešimtmetį atliktas tyrimas parodė, kad kas antras 9–16 metų vaikas kasdien naudojosi mobiliuoju telefonu norėdamas susisiekti su tėvais ar draugais. Tačiau dauguma vaikų telefonus naudoja taip pat ir naršyti internete. Natūralu, kad dėl to kyla įvairių turtinių, komercinių ir su kontaktais bei turiniu susijusių grėsmių.

Siekdami išsiaiškinti, ką pradinukų tėvai mano apie grėsmes, kurias jų vaikams kelia mobilieji telefonai, Vilniaus universiteto mokslininkai raštu apklausė 619 pradinukų (8–10 metų vaikų) tėvų, gyvenančių viename vidutinio dydžio Lietuvos mieste. Pagrindinis tyrėjų tikslas buvo įvertinti tėvų požiūrį į vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, jų suvokiamas grėsmes ir taikomas kontrolės priemones. Buvo aiškinamasi, koks turinys, tėvų manymu, gali pasiekti vaikus, besinaudojančius telefonais.

 

„Pradinukų tėvus pasirinkome tirti dėl to, kad jie dar turi nemažai galimybių įsikišti į mažų vaikų naudojimąsi asmeniniais mobiliaisiais įrenginiais, imtis kokių nors kontrolės priemonių. Buvo įdomu sužinoti, kaip tėvai įsivaizduoja, kuo telefonai gali būti pavojingi jų vaikams“, – sako doc. D. Austys.

Tyrėjai išskyrė grėsmes ir kontrolės priemones

Anoniminę anketą sudarė 30 uždarojo tipo klausimų ir 3 atvirojo tipo klausimai. Buvo klausiama apie socialines ir demografines dalyvių charakteristikas – lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamosios vietos tipą, šeiminę padėtį, užimtumą ir pajamas. Klausimai apie vaikus apėmė vaikų lytį ir amžių.

Tyrėjai išskyrė šias 8 su turiniu susijusias grėsmes, kurias tėvai galėjo pažymėti atsakydami į klausimus apie vaikų naudojimąsi asmeniniais mobiliaisiais telefonais: seksualinio turinio žinutės, įžeidžiančio turinio žinutės, bendravimas su nepažįstamaisiais, prie telefono praleidžiamo laiko trukmė, per ankstyvas mobiliojo telefono naudojimo amžius, manymas, kad telefonai negali padaryti jokio poveikio vaiko sveikatai, pagalba vaikui registruojantis socialiniuose tinkluose ir manymas, kad vaikas yra aktyvus socialinių tinklų vartotojas (1 pav.).

Atsakymai į klausimus apie grėsmes, susijusias su asmeninių mobiliųjų telefonų naudojimu tarp vaikų, leido suskirstyti tėvus į dvi grupes: tuos, kurie turėjo pakankamai žinių apie riziką vaikų sveikatai, kylančią naudojant asmeninius mobiliuosius telefonus, ir tuos, kurie nepakankamai žinojo apie kylančias rizikas. Respondentai, pažymėję nuo 0 iki 4 grėsmių, buvo priskirti žemo grėsmių suvokimo grupei, o respondentai, pažymėję nuo 5 iki 8 grėsmių – aukšto grėsmių suvokimo grupei.

 

Paklaustas, kokias tėvai galėtų taikyti kontrolės priemones, mokslininkas išskyrė kalbėjimąsi su vaiku apie mobiliojo telefono funkcijas, naudojimosi mobiliuoju telefonu kontrolę (laiko, interneto kontrolė, griežtos taisyklės) ir vaiko kontaktų kontrolę.

„Pradinukai prie telefonų neturėtų praleisti ilgiau nei dvi valandas per dieną, kuo mažiau – tuo geriau. Taip pat reikėtų stebėti, su kuo vaikas bendrauja. Jei su bendraamžiais, tai viskas gerai, o jei su vyresniais ir nepažįstamais, reikėtų išsiaiškinti, kas tai per asmenys. Ir apskritai reikia žiūrėti, kuo vaikas užsiima telefone, nustatyti griežtas taisykles, o tai daro tik apie pusę tėvų“, – teigia pašnekovas.

Atsakymai apie kontrolės priemones taip pat leido tėvus suskirstyti į dvi grupes: tuos, kurie taiko visas 4 anketoje nurodytas kontrolės priemones, ir tuos, kurie taiko mažiau kontrolės priemonių.

Dauguma tėvų kontroliuoja, bet iki galo neįvertina grėsmių

Anot Vilniaus universiteto mokslininko, beveik visi tirti tėvai (99,5 proc.) nurodė taikantys bent vieną savo vaiko naudojimosi telefonu kontrolės priemonę, pavyzdžiui, bendravimo kontaktų, laiko kontrolę ir pan. (2 pav.). Didžioji dalis tėvų taiko 3 arba 4 kontrolės priemones – mamos tai daro dažniau nei tėčiai. „Tačiau pastebėjome, kad dauguma respondentų neįvertina mobiliųjų telefonų keliamų su turiniu susijusių grėsmių. Didžioji dauguma apklaustųjų manė, kad vaikai (nebūtinai tirtų tėvų vaikai, bet vaikai apskritai) negauna žinučių iš nepažįstamų žmonių ir su tokiais nebendrauja arba kad vaikai negauna seksualinio turinio pranešimų. 85 proc. mūsų tyrimo respondentų nemanė, kad vaikai gali patirti patyčias internete. Dar penktadalis teigė apskritai nemanantys, kad telefonai gali kaip nors kenkti jų vaiko sveikatai“, – rezultatus komentuoja doc. D. Austys.

 

Mokslininko teigimu, kiti atlikti tyrimai parodė, kad tėvai dažnai mano, jog vienokios ar kitokios grėsmės kils kažkam kitam, bet ne jų vaikui. Todėl tik maža dalis tėvų suvokia, kad realiai telefonu būna siuntinėjamas ir seksualinis turinys, kad vaikai gali susidurti ir su nepažįstamais asmenimis, ir su patyčiomis. Ankstesni tyrimai atskleidė, kad pradinių ir vidurinių mokyklų mokiniai, naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, daugiausia kenčia būtent nuo žodinių įžeidinėjimų (apie 33 proc.), grasinimų ir bauginimų (17 proc.), tapatybės vagystės (10 proc.), šantažo (7 proc.) ir t. t.

„Maždaug pusė respondentų (54,9 proc.) nurodė 5 ir daugiau galimų grėsmių ir buvo priskirti aukšto grėsmių suvokimo grupei. Panaši dalis (45,1 proc.) tėvų nurodė 4 ar mažiau grėsmių ir buvo priskirti žemo grėsmių suvokimo grupei. Tik trys respondentai nenurodė galimų grėsmių ir tik vienas asmuo nurodė visas 8 galimas grėsmes. Tik apie 15 proc. tėvų manė, kad vaikai telefonu sulaukia įžeidžiančio turinio žinučių. Jas paminėjo labai maža dalis tėvų – dauguma nekreipė dėmesio į tokias su turiniu susijusias grėsmes“, – sako mokslininkas.

Tėvai padeda savo vaikams registruotis socialiniuose tinkluose

Anot visuomenės sveikatos tyrėjo, iš sociodemografinio pasiskirstymo matyti, kad prasčiau grėsmes suvokia žemesnio išsilavinimo ir jaunesnių vaikų tėvai. O mažiau kontrolės priemonių nurodė taikantys tėčiai, aukštąjį išsilavinimą turintys, vieniši ir nedirbantys tėvai, palyginti su mamomis, žemesnį išsilavinimą turinčiais, susituokusiais ir dirbančiais tėvais.

„Paradoksalu, tačiau mūsų tyrimas parodė, kad daugiau tėvų, kurie geriau suvokė grėsmes, nekontroliavo vaikų naudojimosi asmeniniais mobiliaisiais telefonais ir leido jais naudotis vidutiniškai tris valandas ir daugiau per dieną. Kita vertus, daugiau tėvų, gerai suvokiančių grėsmes, nurodė labiau kontroliuojantys vaikų bendravimo kontaktus. Taip pat nustebino faktas, kad net pusė apklaustų tėvų (49,5 proc.) patys padėjo savo vaikams registruotis socialiniuose tinkluose, nepaisydami amžiaus apribojimų ir socialinių tinklų keliamų grėsmių – Facebookʻu pagal taisykles galima naudotis tik nuo 13 metų, tačiau daugelis šio tyrimo dalyvių vaikų jau naudojosi juo, nors buvo jaunesnio amžiaus“, – stebisi mokslininkas.

Kita vertus, sako jis, vaikų paskyrų registravimas gali būti vertinamas ir teigiamai, jei šitaip tėvai sužino savo vaikų socialinių tinklų paskyrų duomenis ir gali tai panaudoti geresnei kontrolei.

Nors dauguma tėvų nurodė, kad stengiasi kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, tačiau 9,4 proc. prisipažino nekalbantys su vaikais apie jų naudojamų mobiliųjų telefonų funkcijas, 7,8 proc. teigė visai nekontroliuojantys savo vaikų naudojimosi asmeniniais mobiliaisiais telefonais, o 19,2 proc. sakėsi nekontroliuojantys savo vaikų bendravimo kontaktų.

Tėvai per mažai žino apie turinio grėsmes

Pasak doc. D. Ausčio, svarbiausias šio tyrimo atradimas buvo tas, kad tėvai dažniau galvoja, jog telefonas kelia grėsmę vaiko sveikatai, bet nekreipia pakankamai dėmesio, kokia informacija atkeliauja telefonu ir kaip ji gali vaikus žaloti psichologiškai. Labai mažai tėvų mano, kad vaikai gali susidurti su neigiamo turinio žinutėmis telefone, didžioji dauguma tėvų nekreipia dėmesio į grėsmes, kurias kelia bendravimas mobiliaisiais telefonais ir socialiniai tinklai. „Nors dauguma mūsų tyrimo respondentų neįvertino tokių grėsmių kaip bendravimas su nepažįstamais žmonėmis ir gaunamos įžeidžiančio ar seksualinio turinio žinutės, kiti tyrimai rodo, kad kartais vaikai iš tiesų susiduria su tokia rizika ir nuo to nukenčia. Šie rezultatai liudija, kad tėvai nepakankamai žino apie daugybę su turiniu susijusių grėsmių, kurias vaikams kelia jų naudojimasis mobiliaisiais telefonais.“

Todėl būtų pravartu šviesti tėvus apie naudojimosi asmeniniais mobiliaisiais telefonais keliamą pavojų vaikų sveikatai, kad jie negalvotų, jog telefonu jų vaikus pasiekia tik informacinio ir edukacinio pobūdžio turinys.

„Įrodyta, kad kalbėjimasis su vaiku apie rizikas, kylančias dėl naudojimosi mobiliaisiais telefonais, taip pat kalbėjimasis apie sveikus santykius yra labai svarbu. Tėvų įsitraukimas gali padaryti įtaką vaikų naudojimuisi internetu ir socialiniais tinklais – paskatinti tinkamą elgesį internete, užkertant kelią bendravimui su nepažįstamais žmonėmis, patyčioms ir priekabiavimui“, – įsitikinęs tyrėjas.

Straipsnio iliustracija – Justinos Ivanauskaitės-Pečiulės