Abejingumas augalams kelia grėsmę aplinkai ir žmonių sveikatai

Jau ne vieną dešimtmetį pasaulyje pastebima tendencija – mažėjantis profesionalių botanikų skaičius. Dar sparčiau mažėja visuomenės dalis, kuri pažįsta augalus.
Reiškinys, vadinamas „aklumu augalams“ (angl. plant blindness) ir keliantis susirūpinimą Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkams, atskleidžia polinkį nepakankamai vertinti mus supančią florą, nepastebėti augalų savo aplinkoje. Tai gali turėti pražūtingų padarinių ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Augalai – visos gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindas

Skaičiuojama, kad bendra augalų sukurta biomasė Žemėje siekia 450 gigatonų. Jie ne tik sukuria buveines, bet yra ir pagrindinis gyvūnų, kartu ir mūsų – žmonių – maistas.

Kalbėdami apie giliųjų laikų istoriją (angl. deep time history) akcentuokime ne tik charizmatiškus dinozaurus – aktyvaus veikėjo teisių prieš daugiau nei 450 mln. metų nusipelnė ir šiandien visiškai išnykusios sausumos augalų grupės. Dėl jų vykdomos fotosintezės vyko visos geosferos evoliucija, o didėjanti deguonies koncentracija paskatino sudėtingų daugialąsčių organizmų atsiradimą. Tik dėl sudėtingėjančios sausumos augalijos atsirado dirvožemis ir Žemės planeta tapo tokia, kokia yra šiandien.

Kodėl gyvūnai atrodo įdomesni už augalus?

Dauguma žmonių visą gyvenimą savo aplinkoje pastebi gyvūnus ir dėmesį sutelkia į juos. Šiuolaikinėje žmonijos sąmonėje įsitvirtino idėja, kad gyvūnai – daug įdomesni už augalus. Augalai į mus nereaguoja taip akivaizdžiai kaip gyvūnai, nebent džiugina mus savo žydėjimu. Pastebėta, kad jau darželyje vaikai daugiau domisi gyvūnų pasaulio atstovais, o augalus jiems sunku suvokti kaip atskirus individus. Augalus esame įpratę rodyti vaikams kaip maistą arba statiškos aplinkos komponentus: žolę, krūmus ir medžius. Šioje statiškoje aplinkoje veikėjais tampa stambūs stuburiniai gyvūnai arba ryškiaspalviai vabzdžiai. Galbūt taip yra todėl, kad ir suaugusiems trūksta botanikos žinių ir daugelio augalų nepažįstame, negalime pasakyti jų vardų? Ne vieną dešimtmetį pagrindiniuose biologijos vadovėliuose visame pasaulyje botaninės temos praleidžiamos pro pirštus, augalų reikšmė nėra tinkamai pabrėžiama. Tokius reiškinius kaip gamtinė atranka ar evoliucija autoriai dažniausiai iliustruoja gyvūnų pavyzdžiais. Daugėjant kognityvinių tyrimų duomenų panašu, kad tai nėra sąmoningas pasirinkimas.
Žmonėms būdingas ribotas dėmesio sutelkimas. Yra žinoma, kad mums daug lengviau išlaikyti dėmesį ir gilintis į dalykus, kurie yra pažįstami. Mūsų smegenys apdoroja maždaug 40 bitų duomenų per sekundę, iš kurių sąmoningo dėmesio sulaukia maždaug 16 bitų. Tai mažytis lašelis to 10 milijonų bitų duomenų srauto, kurį akis per sekundę siunčia smegenims. Ar iš didžiulio informacijos srauto išskirsime augalus, priklauso nuo edukacinių ir kultūrinių asmens patirčių.

Nevienodas dėmesys nykstančioms augalų ir gyvūnų rūšims

Prinstono universiteto (JAV) profesorius emeritas Danielis Kahnemanas savo knygoje „Mąstymas, greitas ir lėtas“ („Thinking, Fast and Slow“) aprašė mūsų smegenų veiklos nulemtą kognityvinį šališkumą – sisteminę mąstymo klaidą, atsirandančią žmonėms apdorojant ir aiškinant informaciją apie juos supantį pasaulį (angl. cognitive bias): yra tik tai, ką matai (angl. what you see is all there is), kuri padeda paaiškinti abejingumą augalams. Anot profesoriaus, žmogaus mąstymą paprastumo dėlei galime suskirstyti į dvi sistemas: 1 sistemai būdingas greitas, automatinis, emocijomis ir nuojauta paremtas atsakas; 2 sistemai būdinga lėtesnė, kontroliuojama, todėl daugiau laiko reikalaujanti sąmoninga analizė. Augalai auga arti vienas kito, yra panašios spalvos, todėl 1 sistema automatiškai šią informaciją nurašo kaip nereikšmingą. Išskirti augalus iš žalių nepavojingų daiktų masės yra sudėtinga, tai reikalauja valios ir didesnių laiko sąnaudų.
Gyvūnams mes priskiriame žmogiškas savybes. Jie yra knygų, filmų veikėjai, sporto komandų simboliai. Esame primatai ir todėl lengviau pastebime organizmus, panašius į mus. Tai – socialinis reiškinys. Todėl kai kalbame apie nykstančių gyvūnų rūšių apsaugą, daugiausia dėmesio ir finansavimo sulaukia būtent stambūs žinduoliai. Vidutiniškai 1 iš 8 šiuo metu egzistuojančių augalų rūšių gresia išnykimas, 2011 m. iš 57 proc. JAV federalinio nykstančių rūšių sąrašo sudarė augalų rūšys. Tačiau joms išsaugoti buvo skirta vos 4 proc. viso numatyto finansavimo.

Augalų mokslai – apleisti

Viso pasaulio universitetuose mažėja botaninių kursų ir studijų programų, veiklą nutraukia herbariumai, mokslo draugijos. Botanikai skiriama vis mažiau valstybės lėšų. Dėl šių tendencijų nukenčia visuomenės ir tautos mokslinis raštingumas. Niujorko botanikos sodo pavaduotoja mokslui ir herbariumo kuratorė Barbara M. Thiers sako, kad iš 3200 pasaulio herbariumų ketvirtadaliui kyla pavojus dėl tokių fizinių grėsmių kaip viesulai arba institucijų administracijų abejingumas.

Dar 1998 m. JAV botanikai ir biologijos edukatoriai Jamesas Wandersee ir Elisabeth Schussler, pastebėję, kad ši abejingumo augalams tendencija yra tokia paplitusi, sugalvojo terminą „aklumas augalams“. Jie tai apibūdino kaip nesugebėjimą pamatyti ar pastebėti augalų mus supančioje aplinkoje. Ši mokslininkų pora. besiaiškindama, kodėl žmonės mažiau domisi augalais nei gyvūnais, suformulavo teoriją, paremtą keturiais elementais, kurie rodo abejingumą augalams:

• negebėjimas pastebėti augalų savo aplinkoje;
• negebėjimas suvokti augalų svarbos biosferoje ir reikšmės žmogui;
• negebėjimas įvertinti estetinių ir kitų unikalių biologinių augalų požymių;
• klaidingas antropocentrinis požiūris, augalų nuvertinimas gyvūnų atžvilgiu.

„Aklumo augalams“ teorija sulaukė didelio atgarsio, šis reiškinys pasaulyje yra tiriamas įvairių sričių specialistų. JAV mokslininkai ir visuomenininkai 2019 m. net kreipėsi į JAV Senatą ir pateikė jam svarstyti Botanikos mokslo ir vietinių augalų tyrimo, atkūrimo ir skatinimo akto (Botanical Sciences and Native Plant Materials Research, Restoration, and Promotion Act) projektą. Šis dokumentas leistų skirti papildomą finansavimą botanikos mokslų plėtrai, garantuotų tyrėjų rengimą ir darbo vietas jiems ateityje. Šiandien augalų tyrimai yra ypač svarbūs proveržiui agronomijos ir farmacijos srityse. Manoma, kad įgytos naujos fundamentinės žinios apie augalų fiziologiją ir jų populiacijų funkcionavimą ne tik garantuos ekosistemų stabilumą, tvaresnę žemdirbystę, bet ir padės žmonijai išsaugoti sveikatą.

Augalų identifikavimo įgūdžiai – kultūros dalis

Skaičiuojama, kad 2050 m. apie 75 proc. žmonių gyvens miestuose. Šiuolaikinės urbanizacijos mastai nutraukia paskutinius mūsų saitus su augalais: patys nebeauginame augalinio maisto, retai atsitraukiame nuo elektroninių prietaisų, net artimiausios aplinkos pokyčius pastebime tik vedžiodami šunį. Tai žaloja mūsų psichikos sveikatą, sukelia gamtos deficito sutrikimą (angl. nature deficit disorder).

Pastebėta, kad kaimiškų vietovių gyventojai ir bendruomenės ilgiau išlaiko ryšį su gamta ir geriau pažįsta augalus, žino jų naudingąsias savybes. Augalų identifikavimo įgūdžiai taip pat yra kultūros dalis. Botaniškai raštingos visuomenės ateitis yra nuomonės formuotojų rankose: tyrimai rodo, kad tėvų vaidmuo supažindinant vaikus su augalų pasauliu yra labai svarbus ir turi įtakos vėlesniam jų požiūriui į augalus.

Augalų mentoriais vaiko gyvenime gali būti ne tik tėvai. Tai žmonės namuose, mokykloje ar botanikos sode, kurie padeda mažiesiems pamatyti visą augalo gyvenimo ciklą ir susieja šią patirtį su teigiamomis emocijomis. Anot E. Schussler, žinutės apie augalų apsaugą miestų parkuose taip pat yra svarbios.

Kaip padidinti pastabumą augalams?

Vienas iš siūlomų kovos su augalų neatpažįstamumu būdų yra savideterminacijos teorijos taikymas mokant, kai sužadinama vidinė motyvacija ir susidomėjimas objektu. Nors išsamių studijų, kurios atskleistų, kokios augalų savybės domina mokinius, nebuvo atlikta, siūloma kalbėti apie jų panaudojimo galimybes. Ši tendencija vyrauja ir mokymo priemonėse. Skirtingos augalų grupės iliustruojamos dekoratyviniais, prieskoniniais ar valgomaisiais augalais. Londono gamtos muziejaus profesorė Sandra Knapp mano, kad tokia strategija veda mus į aklagatvį. Mes vis dar per mažai žinome apie augalų pasaulio funkcionavimą, todėl fundamentinių žinių kaupimas šiuo atveju būtinas, neišskiriant šiandien dažniausiai naudojamų grupių.

Moksleivius ir studentus priartinti prie augalų pasaulio gali padėti ir augalų atpažinimas išmaniuoju telefonu naudojant programėles, kurios padeda per keletą sekundžių sužinoti surasto augalo pavadinimą ir kitą informaciją. Viena tokių yra Prancūzijos organizacijos „Agropolis fondation“ nuo 2009 m. plėtojama nemokama programėlė „PlantNet“, kuri padeda atpažinti augalus iš jų žiedų ir žiedynų, vaisių, lapų, žievės ar augavietės nuotraukų. Šiuo metu programėlė atpažįsta 20 000 rūšių ir jos naudotojų dėka nuolatos tobulėja. Pažinti augalus savo aplinkoje padeda ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologijos studijų programos absolventų Adelės Markevičiūtės ir Edgaro Žigio sukurta programėlė „Dendrologas“. Joje galima rasti iliustruotus 38 dažniausiai Lietuvoje pasitaikančių medžių ir krūmų aprašymus.

Tobulėjant biotechnologijoms vis daugiau sužinome apie augalų elgseną, jų tarpusavio komunikaciją. Dabar yra pats geriausias laikas pradėti pasakoti istorijas, kurių centre atsidurtų augalai.