5G mobiliojo ryšio tinklai: mitai ir tikrovė – kuo tikėti?

Pastaraisiais metais naujosios kartos 5G ryšys tapo vienu didžiausių diskusijų objektų. Telekomunikacijų industrijai 2018 m. pradėjus pirmuosius šios technologijos bandymus, ėmė sparčiai kurtis anti5G judėjimai ir sklisti sąmokslo teorijos.

Tačiau iš tiesų 5G tėra šiuo metu plačiai pasaulyje naudojamo 4G ryšio tąsa – atnaujinta technologijos standarto versija. Ji užtikrins didesnę duomenų perdavimo spartą, sumažins ryšio delsą ir leis aptarnauti daugiau naudotojų vienu metu. 5G plėtra turės didžiulį teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, pastūmės technologinį proveržį ir atvers plačias galimybes naujiems skaitmeniniams verslo modeliams.

5G veikia įprastomis radijo bangomis

Naujosios kartos ryšys, kaip ir jo pirmtakai, veikia radijo bangomis. Radijo bangas naudoja ir kiti kasdienėje aplinkoje dažnai aptinkami įrenginiai – televizijos ir radijo stotys, pareigūnų racijos, belaidžiai maršrutizatoriai ir apsaugos sistemos, mobilieji telefonai, palydoviniai tinklai, meteorologiniai ir oro uostuose esantys radarai, radijo navigacijos sistemos, įvairūs nuotolinio valdymo įrenginiai ir kt.

5G tinklams diegti nuspręsta naudoti dažnius, kurie buvo naudojami analoginei / skaitmeninei televizijai transliuoti. Lietuvoje šios radijo bangos naudojamos jau nuo 1957-ųjų, kai ir buvo transliuota pirmoji televizijos laida.

Dažnių juostose, kuriose po dažnių perskirstymo buvo diegiami 5G tinklai, jau anksčiau veikė ar tebeveikia mikrobangės daugiakanalės televizijos (MDTV) stotys, belaidžio interneto ryšio stotys, palydovinio ryšio tinklai.

5G lenktynėse pirmauja Pietų Korėja

5-osios kartos ryšio diegimo pradžia laikomas 2019 m. pavasaris – Čikagos ir Mineapolio miesto gyventojai galėjo pirmieji išmėginti šios technologijos teikiamus privalumus. Tačiau 5G diegimo „lenktynėse“ pasaulyje pirmauja Pietų Korėja, kuri pirmoji paleido veikiantį 5G tinklą ir iki 2025 m. planuoja pasiekti 60 proc. gyventojų.

Taip pat spartūs tinklo diegimo darbai vyksta JAV, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. 5G tinklo diegimas pradėtas ir kaimyninėse šalyse – Latvijoje bei Estijoje.

Nustatyta – 5G atitinka visas saugumo normas

Remiantis tyrimų duomenimis, kuriuos skelbia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), 5G leidžiamas spinduliavimas atitinka visas numatytas saugumo normas. Vadovaujantis Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) gairėmis, Europos Sąjungoje nustatytos griežtos elektromagnetinių laukų ribos.

Pasauliniai standartai ir normos patvirtinami tik po išsamių, dešimtmečius trunkančių mokslinių tyrimų – tik įvertinus spinduliuotės (bangų) poveikį gyviems organizmams. Daugelis šalių turi nacionalinius nejonizuojančiosios spinduliuotės tyrimų institutus, kuriuose technologijos tiriamos nepriklausomai nuo to, ar bus naudojamos, ar ne.

Prieš pradedant technologijų diegimą, valstybinės ir nepriklausomos reguliavimo ir vertinimo tarnybos papildomai kreipiasi į mokslininkus, siekdamos nepalikti neištirtų vietų ir užtikrinti skaidrumą ir tyrimų pasikartojamumą.

Kaip veikia elektromagnetinės radijo bangos?

Anot Vilniaus universiteto mokslinių projektų partnerio prof. Vitalijaus Novickio, naujosios kartos mobiliųjų ryšių technologija, kaip ir ankstesnės ryšių technologijos, naudoja radijo dažnio elektromagnetinių bangų spektrą, t. y. nejonizuojančiąją spinduliuotę.

Šios elektromagnetinės bangos gali būti skirtingo ilgio – nuo to priklauso, kaip toli banga sklinda ir kiek informacijos perduoda. 5G tinkluose bangos ilgis dar labiau sumažėja, palyginti su ankstesniais standartais, o tai reiškia, kad šios bangos yra labai greitai slopinamos atmosferos, sienų, odos ar bet kokių kitų objektų jų kelyje, todėl bangų prasiskverbimo gylis yra labai ribotas.

5G neturi įtakos biologiniams pokyčiams

5G bangos nėra jonizuojančiosios spinduliuotės spektro dalis, todėl vienintelis pastebimas jų biologinis poveikis – dalies elektromagnetinių bangų energijos virtimas šiluma. Dėl apribotos energijos ir bangų prasiskverbimo gylio 5G skleidžiamos bangos arba išskiriama šiluma neturi įtakos biologiniams pokyčiams. Poveikį padaryti galėtų tik tūkstančius kartų didesnio intensyvumo, negu numatyta naujuose standartuose, spinduliuotė.
Pavojingomis yra laikomos kancerogeninės bangos, kurios priklauso jonizuojančiosios spinduliuotės spektro daliai, t. y. ultravioletinių, rentgeno, alfa, beta ir gama dalelių spinduliuotėms.

Su mumis ir kitais daiktais prietaisai komunikuos efektyviau

5G sprendimai, be abejonės, pagerins mūsų gyvenimo kokybę. 5G technologijos leis toliau plėtoti daiktų internetą, sveikatos, transporto, energijos, aplinkosaugos ir prekybos M2M (Machine to Machine), autonominių automobilių, taip pat virtualios ir papildytos realybės paslaugas.
Ankstesnės ryšio technologijos efektyviai leido naudotis internetu tik tūkstančiams vartotojų kvadratiniame kilometre, o 5G jau gali prijungti apie milijoną vartotojų. 5G sumažina atsako delsą, dėl to automobiliai galės realiu laiku keistis informacija tarpusavyje, o žmonės – efektyviai naudotis debesijos sprendimais ir atlikti net itin sudėtingas užduotis nuotoliniu būdu.
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto alumno dr. S. Orlovo teigimu, su 5G ryšio atėjimu turėtų tapti pažangesnė ir daiktų interneto technologija. Į tinklą jungiamų buitinių ir kitų prietaisų skaičius, valdymo, optimizavimo bei diagnostikos galimybės artimiausiais metais turėtų didėti kartais, todėl tai dar labiau palengvins žmonių kasdienybę. Labiau patobulės ir virtualioji realybė – ji dar greičiau reaguos į joje pasinėrusio žmogaus veiksmus. Kitaip tariant, mūsų naudojami prietaisai dar efektyviau komunikuos tiek su mumis, tiek su kitais daiktais.

5G didins Lietuvos įmonių konkurencingumą

Šios ryšio technologijos plėtra turės reikšmingą įtaką ir įmonių veiklos automatizavimo sprendimams. Pastarieji apima ne tik elektroninių ryšių sektorių, bet ir daugelį kitų – pasitelkus inovacijas bus didinamas Lietuvos įmonių darbo našumas, konkurencingumas Europos ir pasaulio rinkose, patrauklumas užsienio investuotojams.

Lietuvoje aktyvi 5G plėtra prasidės tuomet, kai šiai technologijai plėtoti bus skirtos naujos dažnių juostos.

Dažniausi 5G mitai ir jų atsiradimo priežastys

Technologinės naujovės ar mokslo atradimai ir laimėjimai neišvengia aplink juos kuriamo sąmokslo teorijų burbulo. Taip buvo visuomet.
Pavyzdžiui, išradus elektros lemputę – o tai reiškė galimybę elektrą naudoti buityje ir revoliuciją industrijoje – visuomenė susiskaldė į kelias stovyklas. Vieni džiaugėsi išradimu, kiti tai laikė stebuklu ar magija, treti kūrė informacines kampanijas apie elektros blogį ir pavojų. Tai vyko dėl to, kad technologija yra nauja, o ir elektros plika akimi nesimato, tad kaip ji gali šviesti?

Mitai ir melagienos buvo skleidžiami ir įvedant ankstesnes ryšio technologijas – 3G ar 4G. Todėl nieko naujo, kad 5-osios kartos ryšys sulaukia tokios pačios reakcijos.

Toliau – vienos dažniausiai dezinformacijai apie 5G naudojamų melagienų.

1 Mitas: 5G sukėlė koronaviruso proveržį.

5G ryšio sąsajos su viruso plitimu neturi jokio mokslinio pagrindo. Šį konspiracinį teiginį paneigė tiek įvairių šalių mokslininkai, tiek PSO ekspertai. Jie šį reiškinį pavadino „infodemija“ – pernelyg didele informacijos gausa, klaidinančia žmones.
Vienintelis dalykas, kuris sieja 5G ir Covid-19, yra tas, kad abu prasidėjo panašiu metu. Tačiau teiginys, kad 5G ryšys buvo pradėtas testuoti Uhano mieste, yra melagingas. Kinija šio ryšio standarto testus tuo pačiu metu vykdė visuose didesniuose miestuose, bet pandemija juose prasidėjo gerokai vėliau.

2 Mitas: dėl 5G ryšio plėtros reikės kirsti medžius.

Radijo bangoms sklisti medžiai ar jų lapai trukdo tiek pat, kiek pastatų sienos, langai ar stogai. Tačiau nei pastatų griauti, nei medžių kirsti dėl to tikrai nereikia. Miškuose tankus mobiliojo ryšio stočių tinklas nėra reikalingas. Jų užtenka tiek, kiek reikia, kad mobilusis telefonas galėtų prisijungti prie stoties. Tai svarbu ieškant pasiklydusių žmonių ar nustatant preliminarią žmogaus buvimo vietą įvykus nelaimei.

3 Mitas: 5G bangos žudo paukščius ir kitus gyvus organizmus.

Moksliniai tyrimai rodo, kad visos mobiliojo ryšio technologijos yra nejonizuojančiojo poveikio ir nėra pakankamai stiprios, kad galėtų daryti neigiamą įtaką sveikatai, kai neviršijama nustatyta maksimali leidžiama norma. Todėl tikimybė, kad 5G ryšys gali pakenkti gyvam organizmui ar sutrikdyti jo gyvybines funkcijas, yra nepagrįsta. Tokią nuostatą patvirtina ir PSO.

Mikrobangos, t. y. radijo bangos, sklindančios 300 MHz ir 300 GHz dažnių juostoje, kurioje veikia visos dabartinės mobiliojo ryšio technologijos – nuo 2G iki 5G, priklauso saugiam elektromagnetinių bangų diapazonui. Šių bangų ilgiai maži, tad jos negali žmonių jonizuoti – atplėšti nuo ląstelių elektronus ar kitaip sutrikdyti jų gyvybines funkcijas. Tokių bangų poveikis tik šiluminis, tad tam, kad kaip nors paveiktum paukštį ar kitą gyvą organizmą, reikėtų labai didelio intensyvumo spinduliuotės, tačiau jos normos yra griežtai reguliuojamos.

4 Mitas: 5G gali sukelti tokius sveikatos sutrikimus kaip vėžys ar nevaisingumas.

ICNIRP pristatytose gairėse 2020 m. skelbiama, kad nėra jokių įrodymų, jog elektromagnetinis laukas sukelia sveikatos sutrikimus, tokius kaip vėžys ar nevaisingumas.

Oficialioje organizacijos svetainėje rašoma, kad nėra nė vieno moksliškai pagrįsto įrodymo, patvirtinančio žalą sveikatai, kurią būtų galima priskirti 5G technologijai, kai ryšio stotys įrengtos tinkamai, tai yra laikantis nustatytų saugumo reikalavimų. Pasaulyje yra šimtai tūkstančių mobiliojo ryšio bokštų, bet nėra pastebėta, kad juos prižiūrintys specialistai dažniau sirgtų onkologinėmis ligomis.

5 Mitas: 5G turi kancerogeninį poveikį.

PSO kartu su Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros sukurtoje klasifikacijoje 5G ryšys priskiriamas „galimai kancerogeninei“ kategorijai. Pagal tą pačią klasifikaciją alkoholis, sūdyta žuvis ir perdirbti mėsos gaminiai yra aukštesnėje vėžio rizikos grupėje nei 5G ryšys.

Toje pačioje kategorijoje kaip ir 5G yra marinuoti agurkai, raudona mėsa, kava ir kūdikiams naudojama talko pudra.

5G ryšys „galimai kancerogeninei“ kategorijai priskirtas todėl, kad jo poveikis toliau tiriamas, bet pagrįstų įrodymų dėl neigiamos įtakos sveikatai nefiksuojama.

6 Mitas: 5G bangos yra pavojingos.

Oficialioje PSO svetainėje skelbiama, kad iki šios dienos yra atlikta daug tyrimų ir joks neigiamas poveikis sveikatai, susijęs su mobiliojo ryšio technologijomis (2G, 3G, 4G, 5G), užfiksuotas nebuvo, nes šios bangos yra nejonizuojančios.

Regima saulės ar dienos šviesa sklinda aukštesnio dažnio elektromagnetinėmis bangomis nei belaidžio ryšio technologijos ir žmogaus organizmui kelia daugiau pavojaus, nes yra jonizuojanti. Taip pat pavojingi ir priskiriami jonizuojantiems yra ultravioletiniai, rentgeno ar gama spinduliai.

7 Mitas: mokslininkai teigia, kad 5G daro neigiamą poveikį žmonėms ir aplinkai.

Internete ir socialiniuose tinkluose gausu nepatikrintos ir nepatikimos informacijos, todėl rekomenduojama vadovautis tik oficialiais šaltiniais ir vengti pseudomokslinių naujienų portalų.

Europos komisijos institucija SCENIHR aktyviai seka elektromagnetinio lauko (radijo bangų) spinduliavimo įtakos sveikatai ir kitų naujų sveikatos rizikos veiksnių tyrimus. Nerasta jokios neigiamos elektromagnetinio lauko spinduliavimo įtakos, kai neviršijami ICNIRP elektromagnetinio lauko spinduliavimo lygiai.

Tuo tarpu GSM asociacija sistemina įvairių nepriklausomų institucijų – dažniausiai viso pasaulio valstybinių sveikatos ar kitų institucijų – atliktas studijas nuo 1978 m. iki 2020 m. elektromagnetinio lauko spinduliavimo įtakos sveikatai tema. Studijų informacija leidžia daryti išvadą, kad rekomenduojami ICNIRP elektromagnetinio lauko spinduliavimo lygiai yra saugūs.