Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Rethinking Ecological Citizenship: The Politics and Practice of Care for the Enviroment“

Sukurta: 24 spalio 2019

rethinking ecological citizenship 3DVilniaus universiteto leidykla kviečia susipažinti su Vilniaus universiteto mokslininkų dr. Aistės Bartkienės, dr. Renatos Bikauskaitės, prof. Dr. Mariaus Povilo Šaulausko bei Niujorko universiteto docentės dr. Dianos Mincytės mokslo studija „Rethinking Ecological Citizenship: The Politics and Practice of Care for the Environment“, kurioje, pasitelkiant filosofinę ir sociologinę prieigas, analizuojama ekologinio pilietiškumo samprata ir jo apraiškos šių dienų Lietuvoje.

Nuo 90-ųjų pradžios teoriniame ir viešajame diskurse vis labiau įsigali ekologinio (aplinkosauginio, darnaus, žaliojo) pilietiškumo samprata, kuri atliepia požiūrį, kad mes, kaip piliečiai, ne tik turime teisę reikalauti iš savo valstybių, kad jos užtikrintų mums neužterštą, švarią aplinką, bet taip pat privalome prisidėti prie aplinkai draugiškų pokyčių įgyvendinimo, dalyvauti kuriant aplinkosauginį bendrąjį gėrį. Esą mūsų kaip piliečių pareiga ne tik rūpintis valstybės politinėmis ir pilietinėmis struktūromis, bet ir aplinka, su kuria esame susiję įvairiopais santykiais.

Studijoje „Rethinking Ecological Citizenship: The Politics and Practice of Care for the Environment“ ekologinis pilietiškumas analizuojamas kaip reliacinis konceptas, apimantis įkūnytas patirtis, afektus, įgūdžius, kurie ir sudaro aplinkosauginio rūpesčio praktikų repertuarą. Pasitelkiant Andrew Dobsono (2003) ekologinio pilietiškumo sampratą, rūpesčio etiką, ekofeministines idėjas ir aplinkosaugos etiką, knygoje siekiama parodyti, kad remdamiesi antropocentrine perspektyva ir ignoruodami vyraujančią lyčių nelygybę rūpinimosi praktikose, šiuolaikiniai ekologinio pilietiškumo apibrėžimai dažnai grindžiami neadekvačia praktikos samprata. Norėdami išspręsti šią problemą, autoriai pasitelkia Bourdieu (1990) „habitus“ sąvoką, kuri atskleidžia, kaip nusistovėjusios, įkūnytos praktikos funkcionuoja platesniame politiniame ir socialiniame lauke.

Antrojoje knygos dalyje analizuojami du konkretūs rūpinimosi aplinka praktikų atvejai Lietuvoje. Pirmu atveju, remiantis Vilniaus miesto daržų etnografiniu tyrimu, analizuojamas miesto daržininkystės fenomenas. Antruoju atveju, remiantis diskurso analizės tyrimu, analizuojamas daugiametės šiukšlių tvarkymo akcijos „Darom!“ reprezentacija medijose.

Knyga išleista elektroniniu PDF. ir EPUB formatais, įsigyti galima amazon.uk.co: https://www.amazon.com/dp/B07YZW4M9S.