Vilniaus universiteto leidykla Knygų mugėje

Vasario mėn. 22–25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ šurmuliavo 19-oji Vilniaus knygų mugė.

Pirmąją, Bičiulių, dieną, be gausybės kitų renginių, skaitytojams buvo pristatytos dvi Vilniaus universiteto leidyklos knygos: „Ignotas Domeika– geologas, minerologas, kalnų inžinierius“ (sud. Algimantas Grigelis) ir Aurelijaus Giedos monografija „Manifestuojanti Klėja. Istorikai ir istorika Lietuvoje 1883–1940 metais. Norintieji taip pat galėjo pasiklausyti diskusijos „Knygų kultūra Vokietijoje: iššūkiai ir naujos galimybės“, kurioje dalyvavo Vokietijos leidėjų ir knygų platintojų asociacijos narė Iris Hunscheid, VU leidyklos direktorius dr. Arūnas Gudinavičius bei Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Aida V. Dobkevičiūtė.

Vasario 23 d. Knygų mugėje buvo Ilgasis penktadienis. Tačiau jis tikrai neprailgo – knygų mylėtojai galėjo ne tik įsigyti leidinių, bet ir susipažinti su autoriais bei vertėjais. 12 val. skaitytojai galėjo pabendrauti su knygos „Audito teorija ir praktika“ autoriumi Vaclovu Lakiu. 15 val. Kristin Rutkovska, Marius Smetona ir Irena Smetonienė pristatė savo knygą „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“. 18 val. skandinavistikos gerbėjai turėjo galimybę pasiklausti diskusijos „Kaip užgimė gentys ir kodėl moterį vadina fjordo kaulo šulu?“ – ja buvo pristatytas XIII a. islandų visuomenės veikėjo, istoriko, poeto Snorio Sturlusono traktatas „Eda“.  Diskusijoje dalyvavusios vertėjos, įvadinio straipsnio ir komentarų autorės Rasos Ruseckienės teigimu, knygai iš senosios islandų kalbos išversti prireikė 20 metų! Na o Ilgojo penktadienio renginius Vilniaus universiteto leidykla baigė 19 val. vykusia Dovilės Jakniūnaitės knygos „Kaip tapti valstybe: sienos ir erdvės Gruzijos teritoriniuose konfliktuose“ pagrindu surengta diskusija „Sienos valstybėje: kam jos ir kokių reikia?“

Net keturi iš šeštadienio Šimto pasimatymų buvo su Vilniaus universiteto leidyklos knygomis ir jų autoriais. Skaitytojai galėjo užsukti į Ronaldo Heifetzo, Alexanderio Grashowo, Marty Linsky, Donaldo L. Laurie knygos „Trumpas įvadas į adaptyviąją lyderystę“ pristatymą, pabendrauti su knygos apie Vilniaus sentikių ikonų tapytoją I Michailovą „Ikonų tapytojas XX amžiuje. Ivano Michailovo gyvenimas ir kūryba“ autoriais Mari-Liis Paaver ir Grigorijus Potašenko. I. Michailovo kūrybinė veikla turėjo išskirtinės įtakos išsaugant XX a. Lietuvos ir visos Europos ikonų tapybos tradicijas. I. Michailovas įkūrė Vilniaus ikonų tapybos mokyklą, jo mokiniai sėkmingai plėtoja kanoninės ikonų tapybos tradicijas Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje.

Šimtas metų atkūrus Lietuvos valstybę: ar pasitikime ja? Kas lemia pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos Sąjungos šalyse narėse? Kodėl pasitikėjimo trajektorijos tarp šio regiono valstybių taip ženkliai skirtingos? Kodėl įtarumo įtarumo ir baimės tarp Lietuvos valstybės ir jos piliečių vis dar palyginti daug? Į šiuos ir kitus klausimus mėgina atsakyti Knygų mugėje pristatytos monografijos „Pasitikėjimas valstybe: prielaidos, iššūkiai, sprendimai“ (sud. Liutauras Gudžinskas, Vitalis Nakrošis) autoriai.

Vienas paskutinių šeštadienio Šimto pasimatymų– su VU Žurnalistikos instituto prof. dr. Žygintu Pečiuliu: Vilniaus knygų mugėje vyko jo knygos „Bokštą gaubianti paslaptis. TV medijos radimasis Lietuvoje“ pristatymas. Diskusijoje dalyvavo autorius, pirmojo TV aktorių kurso absolventė Judita Ušinskaitė, pirmojo TV režisūros kurso absolventas Vytenis Pauliukaitis ir TV žurnalistė Dalia Kutraitė-Giedraitienė. „Televizija yra mano meilė. Ir ji tęsiasi ilgai – 60 metų“, – šypsojosi knygos autorius. Renginį tiesiogiai transliavo LRT Kultūra“.

Na o vasario 25-ąją, paskutinę Vilniaus knygos mugės dieną, skaitytojams buvo pristatyta Vilniaus universiteto habil. profesoriaus ir Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario akademiko Domo Kauno sudaryta knyga „Aš esu Etmės Evė: Ieva Simonaitytė amžininkų liudijimuose“. Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių proga išleistą knygą sudaro 1978–1983 metais užrašyti 57 asmenų liudijimai jos gyvenimą, būdą ir kūrybą. Knygoje taip pat skelbiamos archyvinės nuotraukos ir kai kurie dokumentai. Veikalas parengtas kaip mokslinė simonaitistikos šaltinių publikacija. Renginyje apie Ievos Simonaitytės gyvenimą ir kūrybą diskutavo knygos sudarytojas habil. prof. dr. Domas Kaunas, VU Komunikacijos prof. dr. Arvydas Pacevičius, dr. Solveiga Daugirdaitė, doc. dr. Silva Pocytė.

Tądien taip pat buvo pristatyta Konstantino Andrijausko knyga „Kinijos, Indijos ir Rusijos susidūrimas Eurazijos civilizacinėse erdvėse“ – pirmoji Lietuvoje dabartiniams Kinijos, Indijos ir Rusijos tarpusavio santykiams, jų viršvalstybinėms regioninėms tapatybėms bei užsienio politikos savo kaimynystėje įgyvendinti skirta mokslinė studija. Skaitytojai galėjo pasiklausyti diskusijos, pabendrauti su knygos autoriumi.

Knygų šventė baigėsi, bet nesibaigia draugystė su knyga!