Vilniaus universitete pirmą kartą buvo organizuota konferencija mokymosi sunkumų tema
Gruodžio 4 d. vyko konferencija „Mokymosi sunkumai aukštojoje mokykloje: kaip užtikrinti lygias galimybes studijuoti?“. Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto bendruomenės vystymo skyriaus neįgaliųjų reikalų koordinatorės Tarptautinės žmonių su negalia dienos proga.
Konferencijos tikslas – atkreipti dėmesį į mokymosi sunkumų temą Lietuvos aukštojo mokslo kontekste. Nors bendrojo ugdymo sistemoje disleksija, disrafija ir kiti sunkumai yra atpažįstami, tačiau aukštosiose mokyklose tokie studentų poreikiai dažnai nėra užtikrinami.
Konferencijos metu pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo Klaipėdos universiteto docentė dr. Reda Gedutienė, Vilniaus m. psichologinės-pedagoginės tarnybos logopedė Žiginta Fultinavičienė, VU neįgaliųjų reikalų koordinatorė Indrė Širvinskaitė, Vilniaus universiteto studentų atstovybės socialinės srities koordinatorė Vaiva Kuzmickytė, Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, VU Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros docentė dr. Rasa Barkauskienė ir kiti dalyviai.
Pasak Indrės Širvinskaitės, daugelis aukštųjų mokyklų Lietuvoje dar neturi aiškiai apibrėžtų studentų individualių poreikių užtikrinimo tvarkų. Disleksiją ar kitų sunkumų turintiems studentams labai sudėtinga įrodyti savo poreikius, nes Lietuvoje šiuo metu nėra institucijos, galinčios įvertinti suaugusio žmogaus mokymosi sunkumus. Svarbu tai, kad aukštosioms mokykloms reikėtų ne tik sunkumų įvertinimo ir pripažinimo, bet ir rekomendacijų, kaip pritaikyti studijų procesą. Dėstytojai dažnai neturi žinių apie tai, kaip parengti medžiagą ir atsiskaitymus tokių sunkumų turintiems studentams, todėl jiems praverstų specialistų konsultacijos ir patarimai. Psichologinės-pedagoginės tarnybos šiuo metu dirba tik su bendrojo ugdymo mokyklomis bei vertina moksleivių iki 21 metų poreikius.
Klaipėdos universiteto docentė ir Lietuvos disleksijos asociacijos vadovė dr. Reda Gedutienė savo pranešime pabrėžė, jog disleksija yra sutrikimas, kuris turi įtakos žmogaus veiklai visą gyvenimą. Docentės aptarti tyrimai rodo, jog mokymosi sunkumai veikia tiek studentus, tiek mokslininkus. Studijuojant šie mokymosi sunkumai gali ypač stipriai pasireikšti ir neigiamai paveikti studento rezultatus ir pasiekimus.Tam, kad studentai įveiktų šiuos sunkumus, kartais užtenka minimaliai pritaikyti dėstymo metodus: pavyzdžiui, naudoti daugiau schemų nei ištisinio teksto skaidrėse, egzaminų metu perskaityti klausimus garsiai ir paaiškinti studentams jų struktūrą.
„Mokymosi sunkumai, kuriuos studentas patyrė besimokydamas mokykloje, neišnyksta. Studentas juos patiria ir universitete”– pažymėjo logopedė Žiginta Fultinavičienė. Su konferencijos dalyviais ji pasidalino savo patirtimi vertinant ir užtikrinant moksleivių individualius poreikius mokykloje bei brandos egzaminų metu. Pasak jos, psichologinės-pedagoginės tarnybos dar nėra pasiruošusios padėti aukštosioms mokykloms pritaikant studijų procesą. Šiuo metu tam trūksta mokymosi sutrikimų įvertinimo suaugusiems asmenims metodikų.
Arminas Varanauskas diskusijos metu pastebėjo, kad tai, jog aukštosios mokyklos neskiria studento potencialo nuo jo akademinių pasiekimų, yra simptominė Lietuvos aukštojo mokslo problema. Studentai, turintys pagrįstų poreikių, kylančių dėl negalios ar turimų mokymosi sunkumų, gali studijuoti lygiai su kitais ir parodyti aukštus rezultatus, jei studijų procesas yra tinkamai pritaikytas.
Mokymosi sunkumų turinčių studentų individualūs poreikiai – mažai diskutuota ir aktuali tema visų aukštųjų mokyklų bendruomenėms. Tai patvirtino konferencijoje dalyvavę atstovai iš daugelio šalies aukštųjų mokyklų: Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Klaipėdos universiteto, Utenos kolegijos, Mykolo Romerio universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto, Vilniaus Dizaino kolegijos, Kauno kolegijos ir kitų.