Vilniaus universitetas su partneriais surengė konferenciją “Europos Mokslinių Tyrimų Erdvės vystymo spartinimas skatinant lyčių lygybę tiksliuosiuose moksluose “
Šių metų lapkričio 20-21 d.d. vyko Vilniaus universiteto kartu su partneriais („Horizon 2020“ projektu GENERA, koordinuojamu Vokietijos elektronų sinchrotrono DESY (Deutsches Elektronen Synchrotron), Europos lyčių lygybės institutu (EIGE) ir regionine Baltijos šalių mokslininkių asociacija „BASNET Forumas) organizuota aukšto lygio konferencija “Europos Mokslinių Tyrimų Erdvės vystymo spartinimas skatinant lyčių lygybę tiksliuosiuose moksluose “ (ACCELERATING ERA DEVELOPMENT BY PROMOTION OF GENDER EQUALITY IN STEM RESEARCH, http://www.acceleratingera.vu.lt/).
Konferencijoje buvo aprtariamas vienas iš svarbių Europos Sąjungos Strategijos 2030 klausimų, tampriai susijusių su konkurencingos, mokslu grįstos ekonomikos vystymu - Europos Mokslinių Tyrimų Erdvės (EMTE) plėtra. Kaip žinia vienas iš EMTE plėtros prioritetų –lyčių lygybė moksle, yra tampriai susijęs su socialiniais mokslo aspektais tokiais kaip palanki abiejų lyčių mokslininkams mokslinio darbo kultūra, skaidri atranka ir mokslinių pasiekimų įvertinimas, lyčių balansas mokslo valdymo organuose, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir kt. Kadangi šis prioritetas yra tampriai susijęs su pagrindine mokslo varomąja jėga- mokslininkais, šis aspektas yra labai svarbus vertinant EMTE plėtrą. Antroji konferencijos diena buvo skirta lyčių lygybės įgyvendinimui organizacijose, vykdančiose tyrimus fizikos srityje Baltijos šalyse ir jų bendradarbiavimui šioje srityje su didžiausiais Europos fizikos mokslo centrais.
Konferencija sulaukė ne tik žymių pranešėjų bei dalyvių bet ir tarptautinės visuomenės bei mokslo politikų susidomėjimo. Konferenciją globojo ir sveikino LR prezidentė J.E. Dalia Grybauskaitė (kalbos viaizdo įrašas), Švietimo ir mokslo viceministras Dr. Giedrius Viliūnas ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Vilniaus universiteto vardu konferencijos atidarymo ceremonijoje kalbėjo rektorius Prof. Artūras Žukauskas. Konferencijos diskusijose skirtose Europos Mokslo Tyrimų Erdvės (EMTE) vystymo problemoms aptarti kalbėjo Europos Komisiją ir EMTE komitetą (ERAC) atstovaujantis EK Mokslo ir inovacijų generalinio direktorato direktorius p. Jean-David Malo, Baltijos Jūros šalių Tarybos (CBSS) sekretariato direktorė Ambasadorė Maira Mora, EMTE vystymu suinteresuotų šalių (stakeholders) atstovai: Europos Universitetų Asociacijos (EUA) prezidentas Prof. Rolf Tarrach ir NordForsk direktorė Prof. Gunnel Gustafsson, ir Lietuvą EMTE komitete (ERAC) atstovaujanti Dr. Vilma Popovienė. Sesijose, skirtose Europos Sąjungos lyčių lygybės politikos įgyvendinimui mokslo organizacijose, vykdančiose mokslinius tyrimus tiksliuosiuose moksluose ir konkrečiai fizikoje, kalbėjo šiuo metu įgyvendinamo Europinio projekto ESS (European Spallation Sounce) – daugiafunkcės mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurios pagrindą sudarys didžiausias pasaulyje impulsinis neutronų šaltinis- direktorė projekto administravimui Dr. Agneta Nestenborg, vieno didžiausių Europinių mokslo tinklų - Europos Pietinės Observatorijos atstovė Dr. Francesca Primas, Vilniaus universiteto rektorius fizikas Prof. Artūras Žukauskas, Tarptautinės fizikų asociacijos IUPAP vice prezidentė astronomė Habil. Dr. Gražina Tautvaišienė, kolegos iš Latvijos universiteto ir Estijos Tartų universiteto ir kt.
Konferencijoje dalyvavo per 130 dalyvių iš 19 šalių, tarp jų 16 iš ES ir Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalių, Ukrainos, Turkijos ir Izraelio. Konferencijoje dalyvavo Izraelio, Ispanijos, Lenkijos ir Latvijos mokslą kuruojančių Ministerijų ir Estijos Mokslo tarybos atstovai. Pagrindiniai konferencijos rėmėjai - Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Socialinių reikalų ir darbo ministerija, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje ir Šiaurės šalių Ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Konferencijos svarbą trumpai galima apibūdinti kaip svarų indėlį į naujausios mokslo politikos raidą vystant EMTE. Vilniaus universiteto iniciatyva organizuoti tokią konferenciją Vilniuje rodo Lietuvos brandą įgyvendinant ambicingus ES iššūkius, reikalaujančius ne tik modernizuoti mokslą, bet ir keisti visuomenę. Ji taip pat rodo augančią mokslo visuomenės konsolidaciją ir politinį išprusimą, įgalinantį keistis ir keisti.