Vienkartiniai kavos puodeliai – ar žinai, kur mesti?

Mes – tiek studentai, tiek dėstytojai – mėgstame kavą, išgeriame jos po keletą puodelių per dieną. Bet ar žinome, kur derėtų išmesti vienkartinius kavos puodelius ir kas su jais atsitinka, kai mums jie nebereikalingi?

Popierius ar plastikas?
Lietuvoje per metus sunaudojama per 40 mln. vienkartinių puodelių. Daugiau nei pusė (57,6 proc.) gyventojų mano, kad popieriniai vienkartiniai puodeliai perdirbami, bet ar tikrai taip yra?

Pakliuvę į buitinių atliekų srautą vienkartiniai puodeliai nugula į sąvartynus, kur teršia gamtą. Vienkartinio puodelio suirimo laikas maždaug 600 metų (!) – būtent per tiek laiko suyra plastikas. Ne išeitis, jei puodelius metame į popieriaus konteinerius – jie atrenkami kaip netinkamos popieriaus perdirbimo linijai atliekos ir išvežami į sąvartynus. Vienintelis kelias vienkartiniams puodeliams pakliūti į perdirbimo linijas – plastiko konteineris.

Kaip rūšiuojame Lietuvoje?
Lietuvoje kiekvienas gyventojas per metus galėtų išrūšiuoti apie 60 kg pakuočių atliekų. Nors tai atrodo nedaug, tačiau pakuotės yra labai lengvos ir užima daug vietos. Pavyzdžiui, sumestos į konteinerį pakuotės gali užimti net iki 80 proc. jo tūrio. Skaičiuojama, kad vienas lietuvis per metus išrūšiuoja tik apie 10 kg atliekų.

Kodėl verta stengtis?
Sąvartynai užteršia žemės plotą ir vandenį, o pūvančios šiukšlės išskiria šiltnamio dujas. Šiukšlės gamtoje ne tik teršia kraštovaizdį, bet kenkia ir gyvūnams.
Perdirbant popierines pakuotes, per metus galima išsaugoti apie milijoną medžių, kurie yra iškertami popieriui gaminti. Sumažindami į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekį, taupome energiją ir pinigus – antrinių žaliavų išvežimas nieko nekainuoja, o gyventojai sumoka tik už buitinių atliekų tvarkymą.

Kaip turėtume rūšiuoti?
Rūšiuoti nėra sudėtinga, tam beveik nereikia papildomo laiko, tačiau tokiu būdu kiekvienas iš mūsų gali sumažinti žalingą poveikį gamtai.
Nors vyrauja mitas, kad rūšiuoti ir perdirbti tinkamos tik išplautos pakuotės, tačiau tai nėra tiesa. Tobulėjant technologijoms, rūšiavimas tampa vis paprastesne veikla, tad plauti pakuočių ar nulupti etikečių nebereikia. Svarbiausia, kad iš pakuočių nebėgtų skysčiai, kurie gali užteršti kitas švarias pakuotes konteineryje.

Tad prisiminkite: stiklas į žaliąjį, popierius į mėlynąjį, o likusios pakuotės keliauja į geltonąjį plastiko konteinerį.

Tiek jau žinojote? Pasitikrink, ar moki rūšiuoti, o jei iškilo klausimų, atsakymus, kaip tinkamai pasirūpinti visomis buityje atsirandančiomis atliekomis,rasite tinklalapyje zaliasistaskas.lt

VU jau rūšiuoja

Mes, Universiteto bendruomenė, rūpinamės gamta, todėl aktyviai rūšiuojame savo atliekas. Tikriausiai pastebėjai, kad visame Universitete atsirado spalvotosios dėžės, kad visi galėtų rūšiuoti. Tereikia atidžiai sumesti nereikalingas pakuotes į joms skirtas dėžes. Jei suabejojai, ar tinka pakuotę mesti į vieną iš dėžių, ant kiekvienos dėžės šono rasi papildomos informacijos.
Nežinai, ar pakuotėje yra plastiko sluoksnis? Tikriname paprastai: įplėšiame kraštą. Jei plyšo lengvai, pasigirdo plyštančio popieriaus garsas ir plyšio kraštuose matosi popieriaus plaušeliai, metame į popieriaus dėžę. Jei plėšti sunku, pasirodo tįstantis polietileno sluoksnis, pakuotėje akivaizdžiai yra plastiko, tad jos vieta plastiko dėžėje.

Tad nepatingėkime nunešti savo tuščio vienkartinio puodelio ar šokolado pakuotės iki artimiausios geltonos dėžės: gamta mums padėkos. Jei artimiausia dėžė per toli, informuokite savo fakulteto administratorių, kad trūksta papildomos dėžės arba parašykite VU pageidavimų formoje ir mes tuo pasirūpinsime.

Parengė Paulius Narušis pagal zaliasistaskas.lt ir lrytas.lt medžiagą.