Universiteto bendruomenė dalijosi gerumu

2016 m. gruodžio 28 dieną Vilniaus universiteto bendruomenės nariai keliavo į Svėdasų senelių namus ir Burbiškio grupinio gyvenimo namus, skirtus žmonėms su proto negalia. Per pūgą pilnas autobusiukas žmonių ir lauktuvių keliavo į svečius su gražia bei šilta misija – žiemiškomis dovanomis, kalėdiniais sveikinimais ir naujametiniais linkėjimais globos namų gyventojams.

Bet viskas prasidėjo dar gerokai anksčiau, kai Universiteto bendruomenės nariai su dideliu geranoriškumu atsiliepė į kvietimą prisidėti dovanomis. O dovanos senučiukams buvo, galima sakyti, vardinės: trys draugai svajojo apie vyriškus rankinius laikrodžius, Valentinas norėjo geografijos knygų, Elena buvo pasiilgusi knygų apie senovę. Ir dar daugybė paprastų ir mielų norų, kaip, pavyzdžiui, minkšto meškiuko. Tas kiekvienas globos namų gyventojų noras buvo išpildytas su kaupu!

Taip pat kai kurie bendruomenės nariai prisidėjo jiems malonia suma, o už surinktas lėšas senelių namų bendruomenė (senučiukai ir darbuotojai) nusprendė įsigyti sulčiaspaudę ir įrangą švarai senelių namuose palaikyti.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie atsiliepė, palaikė šią Kalėdinę iniciatyvą.

Giedrė Silevičiūtė (Svėdasų senelių namai):
Svėdasų senelių globos namų filialo gyventojai ir žinoma mes, visa komanda, esame Jums dėkingi už mums suteiktą gėrį, grožį ir džiugias akimirkas. Gyventojai labai laimingi gavę tiek daug dovanų, tiek gražių žodžių ir palinkėjimų. Kiekvienas daiktas ar skanėstas, rastas dėžutėje ar maišelyje, saugiai išpakuotas, apžiūrėtas ir labai lauktas. Seneliai taria AČIŪ.

 

O štai keletas įspūdžių iš keliavusios VU komandos narių:

Birutė Valatkienė (VU biblioteka):
Gruodžio 28 dieną lankėmės Svėdasų senelių namuose. Norėjome įteikti senučiukams kalėdines dovanas, pabūti drauge. Tik atvykę supratome, kad esame labai laukiami. Buvo suruoštas teatralizuotas mūsų sutikimas – beždžionė užleido sostą gaidžiui, o linksmybės tęsėsi su Kalėdų seneliu. Maloniai nustebino personalo empatiškumas ir gilus kiekvieno šių namų gyventojo pažinimas. Dovanos buvo sukomplektuotos, atsižvelgiant į kiekvieno pageidavimus. Kaip buvo malonu matyti šypsenas jų veiduose ar džiaugsmingą nuostabą: „tai man?“
Burbiškėse aplankėme žmones su proto negalia. Apsižvalgėme po jų gyvenamąsias erdves. Jos nebuvo pavargusios nuo žmonių vienatvės – daug bendro naudojimo patalpų (poilsio kampelis su televizoriumi, bibliotekėlė ir kt.), išpuoštos gyventojų rankomis sukurtomis dekoracijomis. Pasidžiaugėme būdami kartu, įteikėme kalėdines dovanėles. Viena labiausiai laukiamų – minkštas žaisliukas. Tai neišdalinto ar negauto švelnumo išraiška. Moterys džiaugėsi asmeniškai galėdamos iš dovanų maišo pasirinkti kosmetikos ir papuošalų. Noras būti gražiai toks jaudinančiai svarbus. Maloniai nustebino vienos moters perskaityti pačios sueiliuoti posmai – nuoširdžios emocijos apie gyvenimo svajones, apie tai, kas palietė jos širdį. Išvažiuojant dalis gyventojų palydėjo mus, atsisveikino.
Švelnūs apsikabinimai, gražiausi palinkėjimai. Tai paprasti kasdieniai dalykai, iš kurių gimsta stebuklai, kurie padeda pažinti džiaugsmą. Stebuklai tęsis ir po švenčių: iš dovanotų siūlų kažkas bus mezgama, bus skaitomos knygos, rašomos eilės, kažkieno rankos švelniai glaus Pūkuotuką, tiksės laikrodis, o kažkas oriai vaikščios su nauja kepure su snapeliu.

Laurynas Rimševičius (Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinika):
Universiteto išvyka, kurioje sudalyvavau – tai įprasto darbo ir gyvenimo diena ,,aukštyn kojom“: toli nuo pasaulio skubėjimo ir šalia žmonių, kuriems pasaulis pašykštėjo laimės. Pasijutau per šias Šv. Kalėdas įvykdęs Horacijaus patarimą ,,Carpe diem“. Kitais metais turim padaryt dar daugiau!

Vitalija Radzevičiūtė (Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius):
Pamačius darbuotojų suneštų dovanų gausybę, kaip ir praėjusiais metais, likau labai maloniai nustebinta. Tokios iniciatyvos įrodo, kiek daug iš tiesų žmonėse gerumo ir kaip kartais trūksta progų jam išreikšti. Nuostabiausia tai, kad ši akcija taip greitai tapo gražia tradicija, kurios jau nebūtų galima netęsti. Pats dovanų nuvežimas sukėlė dviprasmių jausmų. Viena vertus – gera matyti laimingus veidus ir gauti nuoširdžius padėkos žodžius, bet kartu supranti, kad iš esmės svarbu ne dovanos gerumas, o dėmesys, rūpestis ir gyvas bendravimas – štai ko iš tiesų trokšta globos namų gyventojai.

Raimonda Markevičienė (Tarptautinių programų ir ryšių skyrius):
What can you learn in one hour? Believe me – quite a lot if you happen to be in the right place at the right time. How to live your life and not lose hope for the better tomorrow, how to enjoy small gifts of human relationship, how to be content with the little you have and be able to share your affection for the fleeting happy moments with those around you! All these simple lessons were learned during a day trip of Vilnius University staff members to the houses of senior citizens in Svedasai and mentally infirm people in Burbiškis in Anykščiai district. The aim was to bring festive Christmas mood to the inmates of these houses but sharing gifts is never a one way process. By giving we came into contact with the lives and fates of the others and eventually we also took – lessons of life, perseverance and simple joys. Learning together is easy!
I would like to thank all those who made this event happen and especially the staff of Svedasai and Burbiškis for their devotion and commitment to their work.