Tarptautinė konferencija "Kvantinės medžiagos valdymas: Nuo šaltųjų atomų iki kondensuotųjų sistemų"

Tarptautinė Humboldto konferencija „Kvantinės medžiagos valdymas: nuo šaltųjų atomų iki kondensuotųjų sistemų“ vyks Vilniuje, š.m. liepos 29 d. – rugpjūčio 2 dienomis. Į Lietuvą atvyks virš 100 žymių mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių.

Pagrindiniai šios konferencijos organizatoriai yra Alexander von Humboldt (AvH) Fondo alumnai (humboldtiečiai) prof. Gediminas Juzeliūnas (Vilniaus universitetas, Lietuva) bei prof. Maciej Lewenstein (ICFO Fotonikos mokslų institutas, Barselona, Ispanija). Pasak organizatorių, XXI-as amžius taps kvantinių technologijų amžiumi, todėl vieni svarbiausių mokslinių iššūkių tiek fundamentine, tiek taikomąja prasme yra kvantinės medžiagos valdymas ir jos inžinerija. Stebint dabartines tendencijas (pavyzdžiui prasidėjus vienam didžiausių Europos Sąjungos mokslinių projektų „Quantum Flagship“), buvo suformuotas šių metų Humboldto Konferencijos Vilniuje pavadinimas „Kvantinės medžiagos valdymas“ su paantrašte „Nuo šaltųjų atomų iki kondensuotųjų sistemų“.

Svarbiausias šios konferencijos tikslas yra suburti humboldtiečius - AvH stipendijas bei apdovanojimus gavusius mokslininkus, tiriančius kvantinių medžiagų valdymą, ypač kvantines simuliacijas, kvantinius skaičiavimus, kvantines komunikacijas ir kvantinę metrologiją. Humboldtiečių tinklas vienija 26 000 geriausių visų mokslo sričių  specialistų iš 140 šalių ir net 51 šios draugijos narių yra Nobelio premijos laureatai. Nemažai humboldtiečių yra pasauliniai kvantinių simuliacijų ir kvantinių skaičiavimų ekspertai, tiriantys šaltuosius atomus ir jonus, vystantys fotoniką. Tai pirmoji tokio pobūdžio Humboldto konferencija pasaulyje, apjungsianti  svarbiausius mokslininkus, dirbančius šiose srityse. Taip pat į konferenciją pakviesti pasižymėję šių sričių jaunieji mokslininkai, kurie ateityje gali tapti Humboldto draugijos nariais.

Baigiamuoju konferencijos akcentu bus vieša Nobelio premijos laureato Fizikos srityje ir Masačiusetso technologijos instituto (MIT) profesoriaus humboldtiečio Wolfgang Ketterle paskaita. Šis žymus MIT profesorius 1995 metais sukūrė naują atomų būseną – Bozės ir Einšteino kondensatą, lazeriais atšaldydamas atomus beveik iki absoliutaus nulio temperatūros. Būtent už šio kondensato sukūrimą ir jo fizikinių savybių tyrimus 2001 m.  jam įteikta Nobelio fizikos premija. Gavęs šią premiją, Prof. Ketterle neužmigo ant laurų ir toliau pirmauja Pasaulyje tirdamas šaltuosius atomus.  

C. W. Ketterle vieša paskaita "Atradimų receptas: artėjimas link absoliutaus temperatūros nulio" įvyks 2018 m. rugpjūčio 1 d. 16:45 val.Vilniaus universiteto Teatro salėje, Universiteto g. 3. Paskaitos metu W. Ketterle papasakos kodėl fizikai šaldo medžiagas iki itin žemų temperatūrų ir kodėl verta šaldyti iki temperatūrų kurios yra milijardą kartų mažesnės negu tarpžvaigždinėje erdvėje. Taip pat šioje paskaitoje bus eksperimentiškai pademonstruoti reiškiniai žemose temperatūrose ir aptartos naujos medžiagos formos. Pagrindinis dėmesys bus skirtas superskysčiams - medžiagoms, kurios gali tekėti visiškai be nuostolių. Neseniai buvo eksperimentiškai stebėtos ir superkietos medžiagos, kurios yra dujos, skysčiai ir kietos medžiagos tuo pačiu metu. Ateikite, išgirskite ir pamatykite daugiau viešoje paskaitoje.