Svarbiausi balandžio mėnesio senato sprendimai
Balandžio mėnesį posėdžiavęs Vilniaus universiteto Senatas svarstė ir priėmė nutarimus organizaciniais bei einamaisiais studijų ir mokslo srities klausimais. VU Studentų atstovybės prezidentas Klaudijus Melys pristatė studentų atliktą universiteto studijų vertinimą, kuriame akcentuota suaktyvėjusi studijų programų komitetų veikla bei pabrėžtas poreikis gerinti doktorantūros studijų kokybę. Senate buvo patvirtinti Senato sudarytos darbo grupės (vadovė VU Teisės fakulteto doc. dr. Giedrė Lastauskienė) rengti VU Centrinės ginčų nagrinėjimo komisijos ir Kamieninio akademinio padalinio ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai, VU mokslo skatinimo fondo nuostatų pakeitimai bei penkerių metų kadencijai patvirtinta nauja VU Centrinės rinkimų komisija.
Nauji ginčų nagrinėjimo aspektai
Atnaujintuose nuostatuose aiškiau išskirti procedūrinių pažeidimų ir apeliacijų dėl tarpinio ar galutinio pasiekimų įvertinimo aspektai. Kaip teigė šį klausimą rengusios darbo grupės atstovai, priimti pakeitimai daugiausiai sietini su apeliacijomis. Jie jau buvo labai laukti ir nemaža dalimi turėtų prisidėti, sureguliuojant susiformavusią praktiką.
Šiame dokumente buvo įtvirtintas principas, kad įvertinimas po apeliacijos negali būti mažinamas, numatyti studento ir dėstytojo įtraukimo į svarstymo procesą būdai, įtvirtinta nuostata, kad komisijai teikiamas prašymas turi būti argumentuotas, tiksliau apibrėžta ekspertų komisijų pervertinti studentų rašto darbus sudarymo tvarka. Ginčų komisijai suteikta teisė (jei tai tikslinga ir įmanoma) pervertinimui teikti nuasmenintus darbus ir nenurodyti ginčijamo įvertinimo, numatyta, kad galutinį sprendimą Ginčų komisija priima atsižvelgdama į ekspertų komisijos išvadą.
Reaguojant į nūdienos darbo organizavimo pasikeitimus, įtvirtinta galimybė komisijos posėdžius organizuoti virtualiuoju būdu, o apeliacijas ar kitus prašymus teikti ir elektroninėmis priemonėmis, patikslintos ir kai kurios kitos Ginčų komisijos darbo procedūros.
Mokslo skatinimo fondo nuostatų papildymai
Šių metų pradžioje VU Tarybai patvirtinus universiteto 2019 m. pajamų ir išlaidų sąmatą bei papildomai 200 tūkst. eurų nukreipus centralizuotam Mokslo skatinimo fondui, kilo poreikis peržiūrėti šio fondo veiklos nuostatus. Pagrindiniai pakeitimai susiję su papildytu finansuojamų veiklų sąrašu, kuriame numatyta remti ir mokslininkų bei tyrėjų grupių mokslinių idėjų įgyvendinimą, ir kompetencijų ugdymą.
Pakeitimus pristatęs Senato Mokslo komiteto pirmininkas prof. Darijus Veteikis atkreipė dėmesį, kad fondo lėšos nuo šiol bus skiriamos remiantis naujais lėšų skyrimo instrumentais. Pirmasis iš tokių instrumentų skirtas dalinai remti pagal Lietuvos mokslo tarybos administruojamų programų kvietimus teiktuose, pripažintuose finansuotinais, bet nefinansuotuose mokslo projektuose numatytas veiklas. Siekiant universitete skatinti mokslo kryptis, turinčias mokslinės veiklos potencialą, bet šiuo metu dar nepasiekusias gerų rezultatų, numatomas prioritetas grupėms, dirbančioms tose kryptyse, kuriose VU mokslinio darbo kokybė palyginamajame ekspertiniame MTEP vertinime buvo įvertinta dviem arba trimis iš penkių balų. Numatyta skirti lėšas, konkrečios srities profesionalų iš Lietuvos bei užsienio įmonių, įstaigų ar organizacijų pritraukimui, jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų mokslinių idėjų įgyvendinimui. Artimiausiu metu bus suburta speciali darbo grupė, kuri suformuos ir paskelbs kvietimus paraiškoms pagal numatytas veiklas, organizuos jų vertinimą ir projektų vykdymo kontrolę.
Su visais šiais ir kitais Senato priimtais nutarimais ir dokumentais galima išsamiau susipažinti VU tinklapio skiltyje „Senato sprendimai“.