Prezidentės D. Grybauskaitės globojamojoje konferencijoje „Lyčių studijos ir tyrimai 2019: šimtmečio pasiekimai ir perspektyvos“ mokslininkės/-ai nagrinėjo lyčių tyrimų reikšmę akademinei aplinkai ir visuomenei
Lapkričio 21 – 23 d. VU Lyčių studijų centro organizuotą tarptautinę konferenciją „Lyčių studijos ir tyrimai 2019: šimtmečio pasiekimai ir perspektyvos“ atidarė ir sveikinimo kalbą pasakė jos globėja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Sveikinimo žodžius tarė universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas, Seimo narė, Laikinosios moterų grupės pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Komunikacijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas, Europos lyčių lygybės instituto Žmogiškųjų išteklių ir komunikacijos vadovė Mira Banerjee, Lyčių studijų centro Vilniaus universitete įkūrėjos ir pirmosios ilgametės vadovės prof. dr. Marija Aušrinė Pavilionienė ir doc. dr. Giedrė Purvaneckienė. Sveikinimo kalbas užbaigė ir pakvietė konstruktyviam darbui konferencijos sesijose Lyčių studijų centro vadovė doc. dr. Lijana Stundžė.
Pirmąją konferencijos dieną vyko trys sesijos, kurių metu buvo skaitomi plenariniai pranešimai. Pirmojoje prof. dr. Marijos Aušrinės Pavilionienės vestoje plenarinėje sesijoje prof. Virginija Jurėnienė (Vilniaus universitetas, Lietuva) pranešime Strategies and Tactics of the Lithuanian Women's Movement: Retrospective Analysis of the Century analizavo moterų judėjimą nuo ištakų iki šių dienų ir išskyrė šešis moterų judėjimo etapus, kurie pasižymėjo specifinėmis istorinėmis sąlygomis bei skyrėsi taktikomis, tačiau nebūtinai strateginiais tikslais. Prof. hab. dr. Monika Płatek (Varšuvos universitetas, Lenkija) pranešime Who’s Afraid of Gender and Why? Gender Studies – the Path for Prospect lyties problematiką nagrinėjo tiek kaip lyčių studijų kaip akademinės disciplinos objektą, tiek kaip politinio judėjimo pagrindą ir akcentavo lyčių tyrimų svarbą ne tik akademinėje aplinkoje, bet ir visuomenėje.
Antrąją plenarinę sesiją vedė doc. dr. Giedrė Purvaneckienė. Šioje sesijoje prof. dr. Liisa Husu (Örebro universitetas, Švedija) pranešime Scientific Careers, Scientific Organisations, and Knowledge Production: Why and How Does Gender Matter? analizavo lyties problematiką akademinės karjeros kontekste atkreipdama dėmesį į pastaraisiais dešimtmečiais įvykusius lyčių tyrimų pokyčius mokslo bendruomenėse bei naujausias politines iniciatyvas, nukreiptas į mokslo politikos tobulinimą, siekiant lyčių lygybės moksle. Prof. dr. Jeff Hearn (Örebro universitetas, Švedija) pranešime What are Critical Studies on Men and Masculinities? And Why are They Needed? pristatė vyrų ir vyriškumo tyrimų pokyčius pastaraisiais dešimtmečiais bei pasiūlė tolesnes potencialias šios tematikos tyrimų plėtojimo gaires.
Trečiojoje plenarinėje sesijoje, kurią vedė prof. dr. Anna-Maija Lämsä (Jyvaskylos universitetas, Suomija), pranešimą Tracking Intersectionality Over Time: History, Context and Employment Practices in International Airlines skaitė prof. dr. Jean Mills ir prof. dr. Albert Mills (Saint Mary‘s universitetas, Kanada). Pranešime buvo akcentuota istorijos ir konteksto įtaka formuojant lyties, rasės, klasės, tautybės suvokimą tarptautinių oro linijų bendrovių diskriminacijos darbo vietoje tyrimų rezultatų pagrindu. Antroji šios sesijos pranešėja prof. dr. Giovanna Laura De Fazio (Modena ir Reggio Emilia universitetas, Italija) pranešime Stalking and Intimate Partner Violence among Women and Men in a Criminological Perspective nagrinėjo persekiojimo ir smurto artimojoje aplinkoje temą iš kriminologinės perspektyvos ypatingą dėmesį skiriant teisės aktų pakeitimams.
Antrąją ir trečiąją konferencijos dienas pranešimai buvo skaitomi 15 paralelinių tematinių sesijų, kuriose buvo diskutuojama apie lyties apibrėžtis makro, mezo ir mikro lygmenimis, moterų/moteriškumo ir vyriškumo reprezentavimą žiniasklaidoje ir reklamose, smurto prieš moteris priežastis ir suvaldymo būdus, moterų reprodukcines teises, lyčių lygybės integravimą į mokslinius tyrimus ir inovacijas, moterų ir vyrų padėtį ir problemas darbo rinkoje, dirbančių mamų/tėvų situacijos ypatumus, moterų karjeras skirtingose profesijose, queer studijas ir trans* aktyvizmą, kt.
Lietuvos mokslo tarybos finansiškai paremtos Konferencijos metu ne tik buvo skaitomi moksliniai pranešimai, bet taip pat vyko įvairūs susitikimai, mezgami kontaktai, planuojami bendri projektai bei kitos mokslinės veiklos ir aktyvizmo iniciatyvos ateityje. Iš viso, konferencijos metu darbas vyko 18 -oje sesijų, kuriose mokslininkės ir mokslininkai iš 15 pasaulio šalių perskaitė 70 mokslinių pranešimų.
