Mokslinė karjera fizikoje: Genera projekto rezultatai iš pirmų lūpų

Balandžio 12 - 13 dienomis  regioninės Baltijos šalių mokslininkių asociacijos BASNET Forumas kvietimu Vilniaus universitete  viešėjo Lenkijos Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkės Dr. Paulina Sekula  ir Dr. Justyna Struzik. Balandžio 12d. bendrame NTMC ir VU FF seminare, o 13 d. Filosofijos fakultete Lenkijos mokslininkės pristatė EK Horizon 2020 projekto Gender Equality Network in the European Research Area (GENERA) rezultatus, nušviečiančius darbo ir karjeros perspektyvas fizikoje.

 Pristatydama viešnių pranešimą „ Ar fizika turi lytį“ , BASNET Forumas prezidentė Doc. Dr. Dalia Šatkovskienė pažymėjo, kad lyčių lygybės problema moksle yra vienas iš Europos mokslo tyrimų erdvės (EMTE) prioritetų. Ta prasme  Vilniaus Universiteto dalyvavimas  GENERA projekte  stebėtojo statusu, sudaro sąlygas ne tik iš vidaus stebėti projekto eigą, bet ir įgyti reikiamos patirties šioje srityje modernizuojant Vilniaus universiteto struktūrą. GENERA projekto  tikslas yra  įgyvendinti  lyčių lygybės planus mokslo institucijose.  Tačiau tai ypatingas  projektas, nes yra skirtas lyčių lygybės problemai spręsti fizikoje-tiksliąjame moksle, kur lyčių disproporcija yra viena didžiausių. Todėl lyčių situacijos išsamūs tyrimai šioje srtityje yra labai svarbūs ne tik projekto vykdytojams, bet ir Europos mokslo politikos plėtrai.

Lenkijos mokslininkių tyrimas buvo atliktas 11-je GENERA projekto partnerių – Europos mokslo institucijų, vykdančių  tyrimus fizikos srityje. Jame dalyvavo virš 80 įvairaus amžiaus fizikių ir fizikų. Tyrime buvo nagrinėjami abiejų lyčių karjeros ypatumai fizikoje ir jų priklausomybė nuo mokslininkų amžiaus, lyties ir kitų faktorių,  tokių kaip  mokslinio darbo sąlygos, mobilumas, migracija, fizikos mokslo internacionalizacija ir kt. Rezultatai rodo, kad tyrime dalyvaujančių jaunų mokslininkų karjerą stipriai įtakoja pasikeitusi karjeros moksle samprata, kuri neužtikrina pastovumo ir saugumo, verčia mokslininkus būti  priklausomais nuo grantų . sudarančių  galimybės įsidarbinti palyginus trumpalaikiuose  projektuose. Ypatingai negatyviai tai veikia mokslininkų šeimas. Pažymima, kad skiriant padidintą dėmesį iš vienos pusės labai svarbiam fizikos mokslui mokslininkų mobilumui, neatsižvelgiama į darbo ir asmeninio gyvenimo balanso užtikrinimą. Tai ypač neigiamai veikia fizikių  mokslinę karjerą, kuri pagal šiuo metu egzistuojančią mokslinės  kompetencijos (excellence) vertinimo sampratą tiesiogiai priklauso nuo mobilumo lygio. Lenkų mokslininkės taip pat pabrėžė, kad tyrimai leidžia konstatuoti, kad fizikės moterys, skirtingai nuo vyrų fizikų savo mokslinės  karjeros kelyje sutinka papildomas specifines kliūtis, susijusias su vyraujančia šioje mokslo srityje „vyriška“  darbo kultūra, kuria jos vadina „mikroagresyvia“. Tokia darbo  aplinka žeidžia moteris ir mažina jų motyvaciją tęsti karjerą moksle. Tai sąmoningas ar nesąmoningas „vyriškos“ kultūros, apspręstos vienos lyties dominavimu ir vyraujančiais stereotipais pasireiškimas, žeminantis mokslininkių orumą. Minėtą situaciją  iliustruoja Vilniaus universiteto koordinuoto FP7 programos projekto SAPGERIC eigoje sukurtas filmukas „Siekiant supratimo“ (Striving for awareness, http://www.sapgeric.eu2013.vu.lt/striving-for-awareness-the-movie/).

 Viešnios patikino, kad pilna tyrimo  atsakaita greitai bus prienama viešai GENERA projekto internetiniame portale (http://genera-project.com/).\