Kodėl universitetui reikia alumnų?
Mieli alumnai,
prisistatau – birželio 1 d. pradėjau eiti ryšių su alumnais koordinatorės pareigas VU ir nuo šiol būsiu Jūsų tiesioginis kontaktas Jūsų Alma Mater. Keliu tokį tikslą - veikiant kartu aktyvuoti VU alumnų judėjimą. Sutelksime jėgas čia, universitete, tačiau be Jūsų noro ir įsitraukimo daug pasiekti bus neįmanoma. Paklausite, kodėl Jūs turėtumėte prisidėti prie universiteto pokyčių ir prie alumnų judėjimo? Kam, sakysite, universitetui reikia alumnų? Aš siūlyčiau pirmiausia susimąstyti, jei to dar nepadarėte, ir atsakyti į klausimus: „Ką universitetas reiškia man asmeniškai? Kas mane sieja su juo ligi šiol? Ką aš gavau? Koks yra mano ryšys šiandien? Kam man jo reikia? Ką aš galiu padaryti, kad šis ryšys atsikurtų ar sustiprėtų?“
Nesvarbu, kokiame gyvenimo etape esate, universitetą galite atrasti pirmą kartą ar dar kartą iš naujo. Ir praturtinti save ryšiu su juo. Daugelis mūsų pirmiausia tapatinasi su fakultetu, kurį baigė. Jei taip yra, vadinasi, universitetas tebelaukia, kada Jūs atrasite jį.
Mano istorija yra tokia: esu VU TSPMI alumnė. Siekdama bakalauro, vėliau magistro laipsnio, aktyviai įsitraukiau į studentų organizacijas. Įkūriau VU studentų atstovybę TSPMI, pradėjau tam tikras bendruomenės tradicijas, gyvas iki šiol. Ir nebegrįžau į Alma Mater tol, kol per tolesnę profesinę ir gyvenimišką patirtį aiškiai sau neįvardinau, kad tai, ką labiausiai vertinu profesiniame gyvenime, didele dalimi įgijau TSPMI dėka. Pirmiausia tai žmonės ir tam tikra jų kuriama darbo kultūra, skatinanti siekti daugiau. Kitas dalykas - sutvirtintas bendruomenės svarbos ir atsakomybės už bendrąjį gėrį suvokimas. Be šių dalykų nebeįsivaizduoju savo profesinio gyvenimo.
Tad prieš beveik trejus metus pravėriau TSPMI duris ir prisijungiau dabar jau prie darbuotojų komandos kaip TSPMI komunikacijos vadovė. Tai buvo neabejotinai puikus sprendimas, leidęs naujom akim pažvelgti į teigiamai pasikeitusią Alma Mater ir aktyviai prisidėti ją kuriant. Tai taip pat buvo geriausias būdas išsigydyti iš studijų metų likusias nuoskaudas. Didžiuojuosi nuveiktais darbais ir
džiaugiuosi atkurtu bei sustiprėjusiu ryšiu. Imu tikėti, kad ryšys su universitetu – visam gyvenimui. Ir tai yra mano bei mūsų visų - Universiteto komandos - darbo su alumnais vizija.
Po šių apmąstymų klausimas „Kam universitetui reikia Tavęs?“ lieka antrajame plane. Tačiau patikinu, kad Jūsų tikrai reikia – kiekvieno su savo vizija, idėja, darbais, motyvacija. Kam konkrečiai mums reikia Jūsų - jau kituose naujienlaiškiuose. Tuo tarpu perduodu šiltus linkėjimus nuo rektoriaus ir jo komandos, administracijos darbuotojų ir, žinoma, visada laukiančios, turtingos ir atviros VU bibliotekos. Šiame naujienlaiškyje skaitykite apie birželio 9 d. įvykusį alumnų vakarą. Taip pat sužinokite, kas vyks universitete – pasisemkite idėjų, kaip galėtumėte susitikti su universitetu šią vasarą.
O dabar informacija tiems, kurie jau žino, kad nori aktyviai įsitraukti į alumnų judėjimą, universiteto gyvenimo organizavimą, ateities planavimą: alumnai buriasi į iniciatyvinę grupę. Tai bus branduolys, kuris dalyvaus universiteto gyvenime ir įgyvendins veiklas, savo ruožtu buriančias visus alumnus. Jei jaučiate, kad norite tam skirti laiko ir energijos – paneškite apie savo ketinimus . Pirmasis alumnų „branduolio“ susitikimas - jau rugsėjo pradžioje. Jei mano klausimai sukėlė minčių ir norėtumėte pasidalinti savo istorijomis – taip pat pasidalinkite su manimi, galbūt jas bus verta paskleisti visiems alumnams.
Gerbiamieji, jūsų yra 300 000. Ar jaučiate, kokia tai jėga? Ir viskas dar tik prasideda.
Linkėdama geros vasaros –
Giedrė Biržytė
Ryšių su alumnais koordinatorė