Kelionė pas Salako senučiukus

Pačioje sausio pradžioje - kaip ir kasmet – VU bendruomenės nariai su šventinėmis dovanomis  aplankė senelių namus. Šiemet vėl važiavome į Salaką, kur esame svečiavęsi ir prieš dvejus metus.

DIDELIS AČIŪ visiems, atsiliepusiems į kvietimą prisidėti šventinėmis dovanėlėmis. Vos per dvi savaites surinkome visas dovanėles ir dar su kaupu.

Kiekvienas senučiukas gavo asmeninių dovanų to, ko labiausiai norėjo. O taip pat buvo ir visiems bendrų dovanų – šokolado (nes seneliai smaližiai), kavos (nes mėgstą kavą ir geria stiprią), knygų, kryžiažodžių, šiltų kojinių, kosmetikos, mandarinų, skanumynų ir ‚Meškos šiaurėje“.

O taip pat nuvežėme ir bendrų dovanų senelių namams – didelę foto drobę su VU Botanikos sodo gėlynais, įvairiomis spalvomis šviečiantį burbuliatorių, kuris skirtas relaksacijos kambariui bei daugybę kitų labai reikalingų dalykų kasdieniniame senelių namų gyvenime. Taigi, visi salakonų (taip save vadina Salako gyventojai) šventiniai norai buvo išpildyti J

Dovanėlių dovanotojų sąraše yra 50 vardų, bet prisidėjusiųjų yra tikrai gerokai daugiau – juk dovanų kalną atvežė VU Verslo mokyklos kolektyvas, antrą tiek prisidėjo studentija , o kur dar VU bičiulių jungtinės dovanos! 

Jums pirmiesiems siunčiame trumpą fotoreportažą apie kelionę į Salaką: https://myalbum.com/album/PqNcV2zDW0WL

Už gražias nuotraukas ačiū Agnei (VU biblioteka)

kad nuvežė ir parvežė dėkojame vairuotojui p.Ivanui J

kad kartu keliavo didelis ačiū Godai, Jonei, Raimondai, Linai, Dignai

Ritai ir Viliui ačiū už geranorišką pagalbą pakuojant dovanėles (patikėkit, buvo nemažai darbo J).

O čia truputis įspūdžių:

„Šiandien mūsų namuose apsilankė seni pažįstami :) ️ Tokio dovanų "lietaus " gyventojai tikrai nesitikėjo J, visi buvo lengvai šokiruoti ???? Atrodo, mūsų laikais taip sunku daryti gera, tačiau šie žmonės įrodo, kad vis tik labai daug gėrio mus supa, kad daug jautrių, neabejingų širdžių aplinkui☺️ Dar ir dar kartą norime jiems tarti nuoširdų ačiū visų mūsų vardu J „

Salako senelių namų kolektyvas

--

„Į Salako globos namus važiavome ką tik praėjus didžiosioms žiemos šventėms. „Mes turime dvi šeimas“- šiltai šypsosi globos namų darbuotojos. „Ir pirmiausia prie Šv. Kūčių stalo sėdame čia, su šia mūsų šeima“. Šeima didelė, gerokai virš 20 narių, likimo suvestų po vienu stogu Salake. Visi tokie skirtingi: vienas gavęs dovanėles tyliai užsidaro savo kambaryje, kitas visai nebuvo iš jo išėjęs – gal sveikata neleidžia, o gal nuotaika ne ta. Dar kitas už lauktuves iš Vilniaus šelmiškai pakšteli į skruostus žaviosioms VU elfėms, o kitą ilgai reikia tikinti, kad šitos dovanėlės tikrai jam, ne kam kitam. Vienas džiaugiasi sūnaus dovanota planšete, kitas taip ir nesulaukia gretimame mieste gyvenančių vaikų...

Niekas nepakeis šeimos, artimųjų. Ir ši graži misija – globos namų lankymas- tai ne materialios dovanos. Tai išklausyta buvusio vargoninko Leopoldo istorija, prie pietų stalo sudainuota ilgesinga  Angelės daina, vaikiškas Anos juokas bandant visus surikiuoti bendrai fotografijai, tyliai riedančios senolio ašaros mums išvažiuojant, stiprus apkabinimas ir širdį suspaudžiantis kreipinys „Ačiū, dukrele...“

Svarbiausia, kad visada būtų ko laukti...

Jonė, Medicinos fakultetas

---

“Kaip pirmą kartą vykstant pas senelius, pradžioje buvo šiek tiek nedrąsu, nežinojau ko tikėtis, tačiau tik pamačius jų visų džiaugsmo ir smalsumo kupinus žvilgsnius iškart tapo gera ir jauku. O ir darbuotojos be galo rūpestingos ir labai šiltos! Na, o kiek istorijų, kalbų, ir juoko buvo! Be abejo, visos istorijos toli gražu dar neišpasakotos ir neišklausytos, todėl tai buvo pirmas, bet ne paskutinis kartas kai lankiausi pas Salako senučiukus :)”

Goda, VU studentė

Ir visiems mums skrieja muzikinis linkėjimas iš Salako J daina apie Volgą (automobilį)

https://www.youtube.com/watch?v=_IhrEWzeZjk&t=49s

Ačiū dar sykį ir Iki malonaus,

Urtė